Nepaprastas Viduržemio gyvūnijos prieglobstis

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ISPANIJOJE

 VIDURŽEMIO jūros pakrantės šalyse per tūkstančius metų buvo iškirsti miškai, nualintos ganyklos, o kai kurie gyvūnai kone visai išmedžioti. Šiame regione yra vos keletas nepažeistų žemės lopinėlių. Vis dėlto viena Ispanijos vietovė liko beveik nepaliesta. Ji vadinama Monfragve, tai yra „Neįžengiamu kalnu“.

Ši Ispanijos vietovė liko nepažeista ne tik dėl to, kad yra atoki. Laimei, Monfragvės apylinkėse gyvenę gyvulių augintojai išsaugojo vertingą didžiulių tenykščių miškų, kuriais kadaise buvo apaugę Viduržemio regiono kalnai, likutį. Išlikusioji miškinga vietovė vadinama dehesa (tariama deèsa), tai yra „miškinga ganykla“.

Gyvulių auginimas nežalojant gamtos

Prieš daugelį amžių Ekstremadūros (Ispanijos sritis, kurioje yra Monfragvė) gyvulių augintojai pastebėjo, kad ten vešantys visžalių ąžuolų miškai teikia puikų pavėsį jų bandoms ir jas maitina. * Taigi užuot iškirtę miškus ganykloms praplėsti, jie juos tik praretino. Kad ąžuolai labiau šakotųsi, juos apgenėdavo. Įspūdingo dydžio ąžuolų šešėliai apsaugodavo ganyklas, o gausus gilių derlius būdavo puikus pašaras galvijams ir kiaulėms. Kadangi tose ganyklose buvo pakankamai medžių, ten išliko daugybė vietinių paukščių ir gyvūnų rūšių.

Per miškingą Monfragvės ganyklą tekančios Tacho ir Tietaro upės, kurios kalno papėdėje susijungia, suformavo gilius tarpeklius. Tarp tų dviejų upių esanti kalnuota vietovė, kurioje Viduržemio regiono miškai išsilaikė geriausiai, 1979 metais buvo paskelbta draustiniu. Jis įsteigtas todėl, kad Monfragvė šiuo metu yra viena geriausiai išsilaikiusių Viduržemio ekosistemos vietovių.

Biblijoje minimi paukščiai

Nors šis draustinis užima palyginti nedidelį plotą, ten veisiasi genetos, taurieji elniai, šernai ir retai sutinkama lūšis — vienas labiausiai nykstančių žinduolių Europoje. Dauguma gyvūnų suaktyvėja tik naktį, tačiau dieną draustinio lankytojai  dažniausiai pamato didingus plėšriuosius paukščius, kurių ten apstu. Daugelis Viduržemio regiono plėšriųjų paukščių yra aptinkami ir Biblijos kraštuose.

XIX amžiaus viduryje gamtininkas H. B. Tristamas pažymėjo, kad keliaudamas po Palestiną jis visur matė danguje sklandančius palšuosius grifus. Jų gausu ir Monfragvėje. Virš Tacho ir Tietaro upių stūksančiose skardžiose uolose gyvena 400 palšųjų grifų porų. Vakarėjant dešimtys grifų suka ratus virš lizdų kolonijų nusėdami dangų savo didžiuliais siluetais. *

Baltieji gandrai, didžiojoje Europos dalyje kraunantys lizdus ant senų pastatų, vis dar sukasi gūžtas Monfragvės ąžuolų viršūnėse. (Psalmyno 104:17) Drauge su gandrais kylančiomis šilto oro srovėmis nardo karališkieji bei kilnieji ereliai. Kantriai sklandydami jie nuolat ‘iš tolo žvalgosi grobio’. (Jobo 39:27-29)

Rudieji pesliai, kurių vasarą padaugėja, yra vikresni už erelius ir jų kur kas daugiau. Virš draustinio upių nuolatos patruliuoja ir akylas juodasis peslys, ieškantis žuvų. (Jobo 28:7, NW)

Kiti plėšrūs paukščiai, tokie kaip didysis apuokas ir liepsnotoji pelėda, pakyla į medžioklę temstant. Didieji apuokai sukasi lizdus ant atokių Monfragvės uolėtų skardžių, panašių į apleistas senovės Babilono liekanas, kur, kaip ir išpranašavo Izaijas, taip pat veisiasi šie paukščiai. (Izaijo 13:21)

Draustinio atnaujinimas ir išsaugojimas

Draustinį nuspalvina laukinės gėlės, kurių itin gausu pavasarį. Neapaugę medžiais šlaitai yra iškloti baltais trapaus švitrūno žiedais ir violetiniais levandos kuokštais. O vasarą visur paplitusios aguonos ištaškuoja žalias ganyklas raudonomis dėmelėmis.

Draustinio administracijai labiausiai rūpi, kaip šią vietovę išsaugoti. Dėl to ji sparčiai sodina vietinius augalus, kuriais galėtų pakeisti įvežtinius eukaliptus ir pušis, netinkančius draustinio gyvūnijai. Ji taip pat bendradarbiauja su vietiniais ūkininkais ir skatina juos prireikus ąžuolus persodinti, kad taip būtų išsaugotos miškingosios Monfragvės ganyklos. Tikimasi, kad šios priemonės padės išsaugoti šį nepaprastą Viduržemio gyvūnijos prieglobstį.

[Išnašos]

[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

Iš kairės į dešinę: miškingoje vietovėje besiganantys galvijai, geneta ir taurusis elnias

[Iliustracija 18 puslapyje]

Tamsusis grifas

[Iliustracija 18 puslapyje]

Didysis apuokas

[Iliustracija 18 puslapyje]

Kilnusis erelis

[Šaltinio nuoroda]

Nuotraukos: Cortesía de GREFA