Saugokite klausą

„Visame pasaulyje klausa yra sutrikusi daugiau nei 120 milijonų žmonių.“ (Pasaulinė sveikatos organizacija)

GEBĖJIMAS girdėti yra brangintina dovana. Tačiau bėgant metams mūsų klausa silpsta. Šiuolaikinė visuomenė, sukelianti daugybę įvairių garsų ir triukšmo, šį procesą tik paspartina. Vyresnysis Centrinio kurčiųjų instituto, įsikūrusio Sent Luise (Misūrio valstija, JAV), mokslininkas pažymėjo: „Maždaug 75 procentai amerikiečių apkursta ne vien dėl senėjimo. Tai priklauso ir nuo to, ko jiems tenka klausytis per savo gyvenimą.“

Net neilgai trunkantis didžiulis triukšmas gali pažeisti jautrius vidinės ausies organus. Tačiau, pasak klausos specialistės dr. Margaritos Čizman, kur kas dažniau apkurstama dėl „keleto veiksnių — triukšmingo darbo, triukšmingų pomėgių ir triukšmingo poilsio“. Tad kaip apsaugoti savo ausis? Kad išsiaiškintumėte, jums būtų naudinga daugiau sužinoti apie klausos aparato veiklą.

Mūsų girdimi garsai

Mūsų gyvenamoji aplinka darosi vis triukšmingesnė. Daugybę žmonių kasdien supa įvairiausi garsai: automobilių, autobusų, sunkvežimių gaudesys, darbovietės elektrinių prietaisų ūžesys.

Kartais patys kenkiame sau klausydamiesi garsios muzikos. Daug kas klausosi muzikos per ausinuką. Anot Maršalo Čeisino, vieno iš Muzikų klinikos Kanadoje įsteigėjų, po Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose atliktų apklausų paaiškėjo, kad daugėja jaunuolių, kuriems klausa sutrinka dėl labai garsios muzikos, klausomos per ausines.

 Tačiau kada yra per daug garsiai? Garsą nusako trys dydžiai — trukmė, dažnis ir amplitudė. Trukmė tiesiog nurodo, kiek laiko trunka koks nors garsas. Garso dažnis, arba aukštis, matuojamas svyravimų skaičiumi per sekundę (hercais). Paprastai žmogus gali girdėti garsus, kurių svyravimų dažnis yra nuo 20 iki 20000 hercų.

Garso amplitudė, arba stiprumas, matuojama decibelais (dB). Normaliai kalbant garso stiprumas paprastai būna apie 60 decibelų. Audiologų tvirtinimu, kuo ilgiau klausysitės garsų, stipresnių nei 85 decibelai, tuo labiau triks jūsų klausa. Kuo stipresnis garsas, tuo greičiau padaroma žala klausai. Žurnale Newsweek rašoma: „Dvi valandas burzgiant elektriniam grąžtui (100 dB) jūsų ausims nepadaroma jokios žalos, bet videožaidimų salonuose (110 dB) geriau nebūkite ilgiau kaip 30 minučių. Garsui sustiprėjus 10 decibelų, ausims padaroma žala padidėja 10 kartų.“ Bandymais nustatyta, kad maždaug 120 decibelų garsas sukelia skausmą. Neįtikėtina, tačiau kai kuriais buitiniais grotuvais galima išgauti daugiau nei 140 decibelų garsą! (Žiūrėkite apačioje esantį rėmelį.)

Kad geriau suvoktumėte stipraus garso žalą, pažiūrėkime, kas atsitinka, kai garso bangos pasiekia jūsų ausis.

Klausos aparato veikla

Išorinė ausis, vadinama ausies kaušeliu, pagauna garso bangas ir nukreipia jas į ausies landą, kurios gale yra ausies būgnelis. Garso bangos būgnelį suvirpina, o šis pajudina visus tris vidurinės ausies klausomuosius kaulelius. Tada virpesiai perduodami į vidinę ausį — pilną skysčio maišelį, įsiterpusį į smilkinkaulį. Toliau skysčiu garsiniai virpesiai sklinda sraigėje, kurioje yra plaukuotų ląstelių. Skystis suvirpina ląstelių plaukelius, o pastarieji paverčia virpesius nerviniais impulsais. Šie impulsai perduodami į smegenis, ten iššifruojami ir suvokiami kaip garsas.

Požieviniai klausos centrai padeda smegenims apsispręsti, į kuriuos garsus atkreipti dėmesį, o į kuriuos — ne. Pavyzdžiui, motina gali nepaisyti įprastų žaidžiančio vaiko garsų, tačiau ji akimirksniu sureaguos į išgąsčio  šauksmą. Kadangi klausomės abiem ausimis, girdime erdvinį garsą. Tai labai naudinga, nes galime nustatyti, iš kur jis sklinda. Vis dėlto smegenys gali suvokti tik iš vieno šaltinio sklindančią žodinę informaciją. „Štai dėl ko klausantis kieno nors telefonu, — sakoma knygoje The Senses, — mums labai sunku išgirsti, ką sako šalia esantys žmonės.“

Kodėl triukšmas kenkia klausai

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kaip stiprus garsas gali pakenkti klausai, apsvarstykite toliau pateiktą pavyzdį. Viename darbo saugos informaciniame pranešime vidinės ausies plaukuotos ląstelės buvo prilygintos kviečių laukui, o į ausį patekęs garsas — vėjui. Vėjo dvelktelėjimas (silpnas garsas) pajudina kviečius, bet jokios žalos nepadaro. Stipresnis vėjas kviečių stiebelius palenkia labiau. O staiga pakilęs smarkus arba ilgai pučiantis gana stiprus vėjas kviečius gali nepataisomai sužaloti ir šie žus.

Panašiai yra su triukšmu ir mažytėmis, gležnomis plaukuotomis vidinės ausies ląstelėmis. Netikėta stipraus garso banga gali suardyti vidinės ausies audinius, o dėl padarytų įtrūkimų net apkurstama. Ilgai trunkantis pavojingai didelis triukšmas taip pat gali visam laikui pažeisti gležnas ausies ląsteles. Pažeistos ląstelės nebeatsistato. Ausyse arba galvoje dėl to kartais ima zvimbti, spengti ar ūžti.

Saugokite savo klausą

Nors apkurstama ir dėl paveldimumo ar nelaimingo atsitikimo, įmanoma apsaugoti savo vertingą sugebėjimą girdėti. Išmintinga iš anksto sužinoti apie galimus pavojus klausai. Pasak vienos audiologės, „imtis veiksmų atsiradus problemai yra panašiai kaip pasitepti kremu nuo saulės jau nudegusią odą“.

Paprastai kur kas svarbiau ne tai, ko klausomės, o kaip. Pavyzdžiui, klausydamiesi per ausines jūs galite nustatyti garsą taip, kad muzika neužgožtų kitų garsų. Jei namuose ar automobilyje jūs klausotės tokios garsios muzikos, kad neįmanoma susikalbėti su kitais, veikiausiai toks garsas jūsų klausai yra žalingas. Specialistai perspėja, kad dvi tris valandas trunkantis 90 decibelų stiprumo triukšmas gali pakenkti jūsų ausims. Būnant triukšmingoje aplinkoje patartina užsikimšti ausis ar naudoti kitokias ausų apsaugos priemones.

Tėvams reikėtų atsiminti, kad vaikų ausys yra lengviau pažeidžiamos nei suaugusiųjų. Pagalvokite apie galimą triukšmingų žaislų pavojų, nes paprasčiausiu barškučiu kartais išgaunamas net 110 decibelų garsas!

Mūsų ausys yra gležnas, nedidelis ir nuostabus mechanizmas. Jomis galime išgirsti visokiausių gražių garsų. Be abejo, vertingą gebėjimą girdėti reikia saugoti.

[Rėmelis 20 puslapyje]

Kai kurių įprastų garsų apytikris stiprumas

• Kvėpavimas — 10 decibelų

• Šnabždėjimas — 20 decibelų

• Pokalbis — 60 decibelų

• Judrus eismas — 80 decibelų

• Virtuvinis maišytuvas — 90 decibelų

• Traukinys — 100 decibelų

• Motorinis pjūklas — 110 decibelų

• Reaktyvinis lėktuvas — 120 decibelų

• Šautuvo šūvis — 140 decibelų

[Rėmelis 21 puslapyje]

Jūsų klausa tikriausiai silpsta, jei:

• taip pagarsinate radiją ar televizorių, kad kitiems tai rėžia ausį;

• nuolatos prašote kitų pakartoti savo žodžius;

• jums dažnai tenka įsitempti, pasilenkti ar pasukti galvą, kai norite išgirsti kitus;

• jums sunku girdėti dideliame žmonių būryje arba kai esate triukšmingoje aplinkoje, pavyzdžiui, pobūvyje ar didelėje parduotuvėje;

• dažnai klausiate kitų, kas ką pasakė.

[Schema 20 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Ausies kaušelis

Trys vidurinės ausies kauleliai

Būgnelis

Sraigė

Į smegenis einantys nervai