Stebime pasaulį

Pasyvus rūkymas

„Sveiko nerūkančio žmogaus širdžiai kitų išpūsti cigarečių dūmai pakenkia jau po 30 minučių“, — rašoma kanadiečių laikraštyje The Globe and Mail apie neseniai Japonijoje atlikto tyrimo rezultatus. Naudodamiesi nauja ultragarso technologija Osakos universiteto tyrinėtojai nustatė, kokią žalą išpūsti dūmai daro endotelinėms ląstelėms, dengiančioms vidinį širdies ertmių ir kraujagyslių paviršių. Pačios būdamos sveikos šios ląstelės palaiko sveiką ir kraujotaką — ant kraujagyslių sienelių neleidžia susikaupti plokštelėms bei susidaryti krešuliams. Tyrinėtojai nustatė, kad nerūkančių asmenų kraujotaka „buvo maždaug 20 procentų geresnė negu rūkančių. Bet 30 minučių pakvėpavus išpūstais cigarečių dūmais“ jų kraujotaka nuo rūkančiųjų kraujotakos nebesiskyrė. Anot tyrime dalyvavusio dr. Rijo Ocukos, „tai aiškus įrodymas, kad pasyvus rūkymas pakenkia nerūkančių žmonių kraujotakai vainikinėse arterijose“.

 Naujas šviesos taršos atlasas

„Paukščių Takas išnyko, — sakoma žurnalo Science straipsnyje, — bet ne dėl permainų Visatoje. Mūsų galaktikos žvaigždes daugumai europiečių ir amerikiečių užgožia ryškios išsidriekusių miestų šviesos. Astronomai sielvartauja, kad dirbtinės šviesos gausa kliudo jų stebėjimams.“ Kad padėtų vargšams žvaigždininkams, Italijos ir Jungtinių Valstijų mokslininkai sudarė naują atlasą, kuriame vaizduojama šviesos tarša visame pasaulyje. Kaip kalbama žurnale, ankstesniuose žemėlapiuose buvo sužymėta tik kur „po žemynus išsibarstę balti šviesų taškeliai“, o naujajame atlase, kuris randamas internete, sukaupta informacija, kiek toli ta dirbtinė šviesa sklinda. Atlase „yra žemynų žemėlapiai ir dar keletas smulkesnių, parodančių, pavyzdžiui, koks žvaigždžių matomumas tam tikroje Europos dalyje“.

Vandenyno dugno žemėlapis

Kaip rašoma Kanados laikraštyje The Financial Post, Bedfordo okeanografijos instituto (Naujosios Škotijos provincija, Kanada) mokslininkai šiuolaikiniais metodais sudarinėja vandenynų dugno žemėlapį. Naudodamiesi daugiaspindulėmis garso bangomis mokslininkai atkuria trimatį dugno vaizdą. Vėliau „į dugną nusiunčiamos per nuotolį valdomos vaizdo kameros, paimama dugno mėginių“. Anot laikraščio, „vandenyno dugno žemėlapio nauda milžiniška“. Dugninių gyvūnų rūšis galima „gaudyti ir reguliuoti visai nekenkiant kitiems dugno plotams. Telekomunikacijų bendrovės gali surasti, kur saugiausia ir efektyviausia tiesti povandeninius kabelius. Naftos verslovės žinos, kur pastatytas gręžinys nekels pavojaus ir bus produktyvus“. Galbūt žemėlapiai padės imtis smėlio ir žvyro, kurių vandenyno dugne netrūksta, gavybos. Kaip svarstoma straipsnyje, „kai kuriais atvejais taip daryti pigiau ir mažiau pavojinga“, negu kasti karjerą kalnuose.

Visuomenė ir psichiniai ligoniai

„Ketvirtis pasaulio žmonių bent kartą per gyvenimą serga psichine ar neurologine liga“, — pareiškė Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Nors daug psichinių ligų pagydomos, beveik du trečdaliai tokių ligonių į medikus nesikreipia. „Asmuo nekaltas, kad serga psichine liga, — sako PSO generalinė direktorė dr. Gro Harlem Brundtland. — Jei kas ir prasikalsta, tai tik mes, nes netinkamai reaguojame į psichinėmis ir smegenų ligomis sergančius žmones.“ Ji priduria: „Tikiuosi, kad šis pranešimas išsklaidys įsisenėjusias dvejones bei dogmas ir pradės naują visuomenės psichinės sveikatos erą.“ Stebint dabartines tendencijas, anot PSO, „depresija... 2020-aisiais tikriausiai bus antra pagal paplitimą liga; iš visų kitų ligų ją turėtų lenkti tik išeminė širdies liga“. Vis dėlto tinkamai gydomi tokie ligoniai „ima gyventi visavertį gyvenimą ir tampa neatsiejama visuomenės dalimi“.

„Smilkalai kenkia jūsų sveikatai“

„Nosiai mieli smilkalai kenkia jūsų sveikatai, — sakoma žurnale New Scientist. — Smilkalai patinka ir dažnai meditacijos ar gydymo tikslais namie ar garbinimo vietose deginami budistų, hinduistų bei krikščionių, bet dėl to žmonės kvėpuoja dūmais, kuriuose gausu pavojingų vėžį sukeliančių medžiagų.“ Kaip pasakojama žurnale, tyrinėtojų grupė, vadovaujama Ta Čang Lino iš Tainano valstybinio Čeng Kungo universiteto (Taivanas), „paėmę oro mėginių iš vienos šventyklos Tainane palygino juos su mėginiais iš šventyklos kiemo bei judrios gatvės... Šventykloje daugiažiedžių arenų buvo 19 kartų daugiau negu šalia jos ir truputį daugiau negu gatvėje“. Kaip rašoma straipsnyje, vieno šių junginių, vadinamo „benzpirenu, kuris, žinovų manymu, sukelia vėžį rūkaliams“, aptikta „iki 45 kartų daugiau negu namuose, kur rūkoma“.

Naujas būdas restauruoti marmurą

„Mokslininkai atrado neįtikimą būdą gauti marmuro — jie išmoko per kelias dienas išsiauginti jo iš bakterijų“, — pranešama Londono laikraštyje The Times. Smulkutės kalkes gaminančios bakterijos, paprastai gyvenančios dirvoje, auginamos laboratorijoje, specialiame skystyje su pektinu. Kai šis mineralinių maisto medžiagų davinys pasibaigia, bakterijos žūva ir iš jų lieka tik kalcio karbonato — marmuro skiedinys. Kai jo užpurškiama ant skulptūrų arba kitų marmurinių paviršių, kurie apsigadino dėl laiko ar aplinkos, susidaro plonas marmuro sluoksnis, įsiskverbiantis į paviršių ir jį sutvirtinantis. Pasak Mersisaido (Anglija) valstybinių muziejų ir galerijų skulptūrų išsaugojimą prižiūrinčio Džono Larsono, dabar, kai aukštos kokybės marmuro trūksta, naujasis metodas yra labai vertingas, nes juo galima pagaminti daug marmuro skiedinio labai pigiai ir niekam nepakenkiant.

Vagystės Dievo vardu

„Jau 20 metų dirbu vertybinių popierių kontroliere ir matau, kad daugiau pinigų vagiama Dievo vardu negu kaip nors kitaip“, — sako Šiaurės Amerikos vertybinių popierių administratorių susivienijimo narė Debora Bortner. — Jeigu kas nors apeliuoja į jūsų tikėjimą, kai norite kur nors investuoti pinigus, būkite budrūs.“ Kaip rašoma žurnale Christian Century, „per paskutinius trejus metus 27 valstijose vertybinių popierių kontrolieriai ėmėsi veiksmų prieš šimtus asmenų ir bendrovių, kurie siekė užsitarnauti investuotojų pasitikėjimą naudodamiesi jų religiniais jausmais ir įsitikinimais... Vienu gerai žinomu atveju“ daugiau kaip per penkerius metus protestantų įkurtame fonde „iš daugiau nei 13000 visos šalies investuotojų sukaupta per 590 milijonų dolerių. 1999-aisiais valstijos kontrolierių sprendimu fondas buvo uždarytas, o trys jo atstovai prisipažino sukčiavę“. Žurnale rašoma, kad kitais trimis atvejais „nuostoliai iš viso siekė 1,5 milijardo dolerių“.

Stichinės nelaimės — dėl visuotinio atšilimo

Kaip rašoma Didžiosios Britanijos laikraštyje Guardian Weekly, „pranešęs, kad paskutinio XX amžiaus dešimtmečio pabaigoje smarkiai padaugėjo dėl atmosferos sąlygų kylančių stichinių nelaimių“, Raudonasis Kryžius išreiškė būgštavimą, jog „tarptautinė pagalba nebespės paskui visuotinio atšilimo padarinius... Kasmetiniame Pasaulio nelaimių pranešime Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio bendrijų federacija kalba, kad 1996-aisiais buvo apie 200 potvynių, audrų, purvo nuošliaužų ir sausrų, o 2000-aisiais jų pagausėjo iki 392“. Apie pavojų, kad stichinių nelaimių dar padaugės, minėtos federacijos atstovas, organizuojantis paramą stichinių nelaimių aukoms, Rodžeris Brakas pasakė: „Humanitarinės pagalbos galimybėms yra tam tikra riba; bijome, kad ateis laikas, kai ji bus peržengta ir tada padėti nebegalėsime.“ Anot laikraščio, „praėjusiame dešimtmetyje kasmet vidutiniškai daugiau kaip du trečdaliai iš visų [211 milijonų] žmonių, kuriems padarė žalos stichinės nelaimės, nukentėjo nuo potvynių. Penktadalį paveikė sausros sukeltas badas ir, palyginus su kitomis stichinėmis nelaimėmis, nusinešė daugiausia, tai yra apie 42%, gyvybių“.