Stebuklingieji stručio kiaušiniai

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO PIETŲ AFRIKOS RESPUBLIKOJE

INKUBATORIUJE suguldyti stručių kiaušiniai nejuda ir nežinia, kas dedasi jų viduje, tačiau netrukus išvysime įspūdingą reginį. Stručių fermoje mes galime pamatyti stebuklingą pasikeitimą nuo kiaušinio padėjimo iki paukščiukų subrendimo.

Kruopšti priežiūra

Dramblio kaulo spalvos kiaušinius, sveriančius apie pusantro kilogramo, stručio patelė padeda labai paprastame lizde smėlyje. * Padėtus kiaušinius fermos darbuotojai kasdien surenka ir nuneša į inkubatorius, kuriuose jie perinami maždaug šešias savaites.

Inkubatoriuose kiaušiniai prižiūrimi labai kruopščiai. Jie laikomi jaukioje ir šiltoje (37 laipsnių Celsijaus temperatūros) aplinkoje — tokiomis sąlygomis mažyliai gali puikiai vystytis. Kad kiaušinio trynys ar gemalas nenusėstų ant dugno ir nepriliptų prie polukštinės plėvelės, ūkininkas laiko juos specialiuose loveliuose, kuriuose kiaušiniai apverčiami automatiškai, arba kasdien juos apverčia patys darbuotojai. Taip mėgdžiojami stručio tėvai, kurie reguliariai apverčia juos savanos smėlyje.

Žvilgsnis į kiaušinio vidų

O kaip mums sužinoti, kas vyksta kiaušinyje? Švelniai paėmęs vieną ūkininkas įstato jį į dėžutės, kurioje dega ryški lempa, skylę. Taip ūkininkas gali išvysti kiaušinyje vykstančias permainas. Jis reguliariai peršviečia visus kiaušinius ir stebi jų vystymąsi. Jei po kelių patikrinimų kiaušinio trynys nepakinta, vadinasi, jis bevaisis ir jau nebegrąžinamas į inkubatorių.

Per 39 inkubatoriuje praleistas dienas kiaušinyje vyksta nepaprastos permainos. Jame susiformuoja oro ertmė, kuri galiausiai užima apie trečdalį vietos. * Stručiukams pasidaro ankšta ir jie ima ruoštis išsilaisvinti. Bet pirmiau turi įvykti dar vienas svarbus procesas — kiaušinio trynys turi sutekėti virkštele į mažylio pilvelį. Tai svarbu, nes trynio maišelyje yra maisto medžiagų ir energijos, kurios paukščiukui netrukus prireiks, kai jis pradės veržtis į išorinį pasaulį.

Išsivadavimas

Ir štai atėjo iškilmingoji diena. Kad pasiektų lukštą, stručiukams pirmiausiai reikia prakirsti oro ertmės plėvelę. Kitaip nei kitų paukščiukų, turinčių raginį kauburėlį, silpnas stručiukų snapo galiukas yra padengtas apsauginiu sluoksniu. Kadangi paukščiuko snapas yra nusuktas į kitą pusę nuo oro ertmės, jis ima stumti ertmės  plėvelę savo kaklu. Po ilgo stumdymo ir trynimo plėvelė pagaliau suplyšta. Dabar stručiuko valdose jau visas kiaušinis. (Žiūrėkite iliustraciją A.)

Pagaliau paukščiukas pirmąsyk įkvepia oro ir plaučiukai jau pradeda funkcionuoti. Bet po visų šių pastangų ankštame kiaušinyje pasidaro tvanku. Dabar ne laikas pasiduoti — jam reikia tęsti grumtynes ir įveikti lukštą. Stručiukas iš visų jėgų ima trankyti lukštą snapu. Staiga išvargęs mažylis pamato šviesos blyksnį — kiaušinyje atsiranda plyšys ir jis įkvepia gaivaus oro. (Žiūrėkite iliustraciją B.)

Norėdamas atgauti jėgas paukščiukas kiek pailsi ir tada savo dešine koja bei snapeliu griebiasi trupinti įtrūkusį lukštą. Sutrupinęs jį į šipulius kaip koks Galijotas, stručiukas mėgina atsisėsti ir nužvelgia aplinkinį pasaulį oriai bei išdidžiai, aišku, kiek išgali ką tik išsiritęs ir vis dar svirduliuojantis paukščiukas. (Žiūrėkite iliustraciją C.)

O kodėl ūkininkas nepadeda mažyliui išsiristi iš pradaužto kiaušinio? Nes taip geriau pačiam stručiukui. Visas kiaušinio trynys į stručiuką virkštele patenka tik per  tam tikrą laiką, paskui bamba susitraukia ir užsidaro. Norėdamas pagreitinti ritimąsi „geradarys“ gležną paukščiuką galėtų tik sužaloti ar užkrėsti.

Pagaliau visi mažyliai jau išsirito. Mums, stebėtojams, iš krūvos lukštų dygstantys išvargę, tačiau pergalingi stručiukai — nepaprastai įdomus reginys.

Susitikimas su globėjais

Šiltame inkubatoriuje paukščiukai netrukus išdžiūsta ir tampa žaviais pūkuotukais. Vėliau jie suvaromi į nedidelį aptvarą lauke. Stručiukams tai tikra šventė! Jų troškimas pamankštinti savo netvirtas kojeles pagaliau patenkintas.

Kita diena pūkuotukams itin svarbi. Jie supažindinami su savo globėjais — suaugusiais stručiais, kurie rūpinsis jais tris mėnesius. Tas dienas stručiukai lesti nenorėjo, nes jiems pakako iš kiaušinio trynio gautų maisto medžiagų. Tačiau praėjus kelioms dienoms jie ima jausti alkį. O kuo jie minta? Mūsų nuostabai, stručiukai pirmiausiai lesinėja šviežią savo globėjų mėšlą! Ūkininkas paaiškino, kad tai tikriausiai padeda sustiprinti dar neišsivysčiusią mažylių imuninę sistemą.

Tik pažiūrėkite į šiuos pūkuotukus, iš visų jėgų besistengiančius pamėgdžioti didžiulius savo globėjų žingsnius. Tam reikia nemažų pastangų. Bet stručiukai auga stebėtinai greitai — po 30 centimetrų per mėnesį. Neįtikėtina, tačiau vos po mėnesio jie jau gali bėgioti išvien su gerokai didesniais globėjais.

Per šešis mėnesius stručiai visiškai subręsta. Tada jie jau būna beveik dviejų su puse metro aukščio. Sunku patikėti, kad dar prieš septynis mėnesius šie išstypę ilgakojai ir ilgakakliai padarai buvo nejudantys kiaušiniai stručių fermos inkubatoriuje.

[Išnašos]

[Schema 23 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

IŠSIRITIMO EIGA

A

B

C

[Šaltinio nuoroda]

Piešiniai: Dr. D. C. Deeming

[Iliustracija 23 puslapyje]

Iškilminga diena — stručiukai ritasi iš kiaušinių

 [Iliustracijos šaltinio nuoroda 25 puslapyje]

John Dominis/Index Stock Photography