Druska — vertingas produktas

„JŪS — žemės druska“, — taip Jėzus pasakė apie savo mokinius. (Mato 5:13) Anot lietuvių liaudies patarlės, „reikia pūdą druskos suvalgyti, kad žmogų pažintum“, tai yra norint pažinti žmogaus būdą, reikia nemažai laiko. Dėl apsaugančių savybių žodis „druska“ tiek senovėje, tiek šiandien siejamas su didžiule pagarba ir kilnumu.

Laikui bėgant druska tapo pastovumo simboliu. Todėl Biblijoje ilgalaikė sandora vadinama „druskos sandora“, o sandorą sudariusios šalys ją patvirtindavo drauge valgydamos pasūdytą maistą. (Skaičių 18:19) Pagal Mozės įstatymą ant aukuro aukojamos atnašos turėjo būti pasūdytos greičiausiai todėl, kad druska simbolizuodavo apsaugą nuo sugedimo ir suirimo.

Įdomūs istoriniai duomenys

Senovėje druska (natrio chloridas) turėjo tokią didelę vertę, kad dėl jos net vyko kovos. Viena iš Prancūzijos revoliucijos priežasčių buvo dideli druskos mokesčiai, kuriuos nustatė Liudvikas XVI. Druska taip pat buvo naudojama mainuose. Maurų pirkliai gramą druskos mainydavo į gramą aukso, o kai kurios centrinės Afrikos gentys druskos plokšteles naudojo kaip pinigus. Graikai druska mokėdavo už vergus ir iš to kilo posakis „nevertas savo druskos“.

Viduramžiais druska buvo susieta su tam tikrais prietarais. Buvo manoma, kad išberta druska yra pasmerkimo ženklas. Pavyzdžiui, Leonardo da Vinčio freskoje „Paskutinė vakarienė“ priešais Judą Iskarijotą nutapyta apvirtusi druskinė. Iki pat XVIII amžiaus sėdėjimas prie pokylio stalo arčiau vieno arba kito jo galo nuo stalo viduryje padėtos druskinės parodydavo socialinę padėtį. Garbingiausios vietos būdavo arčiausiai stalo šeimininko, sėdinčio už garbingosios stalo dalies galo.

Nuo neatmenamų laikų žmonės išmoko išgauti druską iš druskingo vandens ir uolienų. Viename sename kinų medicinos veikale minima per 40 druskos rūšių ir apibūdinami du jos gavybos būdai, kurie nepaprastai panašūs į šiuolaikinius. Pavyzdžiui, didžiausioje pasaulyje druskos garintuvėje, esančioje Sebastjano Viskaino įlankos (Meksika) pakrantėje, druskai iš jūros vandens išgarinti naudojama saulės šiluma.

Enciklopedijoje Encyclopædia Britannica sakoma, kad išgarinus visus pasaulio vandenynus „išgautume 4,5 milijono kubinių mylių [19 milijonų kubinių kilometrų] druskos — 14,5 karto daugiau už Europos žemyno, esančio virš aukščiausio potvynio lygio, tūrį“. O Negyvosios jūros vanduo yra devyniskart sūresnis nei vandenyno!

Druska šiandien

Šiandien druska taip pat laikoma vertingu produktu, naudojamu maistui paskaninti, mėsai nuo gedimo apsaugoti, muilui, stiklui gaminti ir kitur. Įdomiausia tai, kad ji naudojama dėl sveikatos. Pavyzdžiui, daugelyje šalių į druską dedama jodo, nes daugeliui žmonių jo trūksta ir dėl to padidėja skydliaukė, o kartais net sutrinka psichika. Kai kuriose šalyse, siekiant apsaugoti dantis nuo ėduonies, į druską dedama fluorido.

Organizmui druska būtina, ji reguliuoja kraujo tūrį ir spaudimą. Bet argi ji nesukelia aukšto kraujo spaudimo? Turintiems aukštą kraujospūdį gydytojai paprastai pataria druskos ir natrio vartoti mažiau. Maždaug trečdaliui ar net pusei aukštą kraujospūdį turinčių žmonių dėl druskos kraujo spaudimas dar pakyla. Taigi druskos vartojant mažiau, jų kraujo spaudimas būna žemesnis.

Be abejo, druska pagardina maistą. Tą turėjo omenyje ir Jobas sakydamas: „Ar galima valgyti beskonį dalyką be druskos?“ (Jobo 6:6, Brb) Mes turime būti labai dėkingi mūsų Kūrėjui, kuris „apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui“. Jis teikia ir vertingą produktą — druską. (1 Timotiejui 6:17)

 [Iliustracija 15 puslapyje]

Keletas iš daugybės druskos rūšių: „Alaea“ jūros druska (Havajai) (1); „fleur de sel“ (Prancūzija) (2); neapdorota jūros druska (3); „sel gris“ (Prancūzija) (4); rupi jūros druska (5); malta juodoji druska (Indija) (6)