Mokslo ir tikėjimo prieštaros

„Gal tikėjimą reikėtų laikyti infekcine proto liga?“ (biologas Ričardas Dokinsas)

KAI KURIŲ akimis, tikėjimas ir mokslas yra mirtini priešai. Žmonės mano, kad šioje smarkioje kovoje tik kuris nors vienas turi triumfuoti, o kitas privalo žūti.

Pirmoje stovykloje yra dalis mokslininkų, pavyzdžiui, chemikas Piteris Atkinsas. Jie mano, kad tikėjimo ir mokslo sutaikyti neįmanoma. Atkinso teigimu, tikėti, kad „kas nors, jau nekalbant apie viską, paaiškinama Dievo egzistavimu, nėra jokios logikos“.

Kitoje stovykloje įsikūrė tikintieji. Jie kaltina mokslą, kad griauna žmonių tikėjimą. Šioje stovykloje laikomasi nuomonės, kad šiandieninis mokslas yra apgaulė, kad galbūt jo atrasti faktai ir teisingi, bet klaidingai interpretuojami, o tai pakerta tikinčiųjų įsitikinimus. Pavyzdžiui, biologas Viljamas Provainas sako, kad darvinizmas nepalieka „jokio svaraus pagrindo laikytis moralės, jokios svarios gyvenimo prasmės“.

Vis dėlto konfliktas išsirutuliojo iš dalies dėl to, kad abi pusės mėtosi neteisingais arba neįrodomais kaltinimais. Šimtmečiais religijų vadovai mokė pačių prasimanytų legendų ir klaidingų dogmų, prieštaraujančių šiuolaikiniams mokslo atradimams ir nepagrįstų Šventuoju Raštu. Pavyzdžiui, Romos katalikų bažnyčia Galilėją Galilėjų už teisingą išvadą, kad žemė sukasi aplink saulę, pasmerkė mirti. Galilėjaus atradimas visiškai neprieštaravo Biblijai. Jis tiesiog nesutapo su tuometiniais bažnyčios mokymais. Vis dėlto mokslininkai irgi kalti dėl konflikto: pavyzdžiui, neįrodomą teoriją, kad gyvybė be Dievo rankos atsirado iš negyvos materijos, jie pateikia kaip faktą. Mokslininkai išjuokia tikėjimą, teigia, kad jis nepagrįstas mokslu.

Bet ar įmanoma mokslą ir tikėjimą sutaikyti? Taip. Tiesą sakant, įrodyti mokslo teiginiai ir tikrojo tikėjimo mokymai vieni kitus papildo, o ne neigia.

 [Iliustracija 2, 3 puslapiuose]

Galilėjas Galilėjus išsakė mokslinę tiesą, už kurią bažnyčios buvo pasmerktas