Stebime pasaulį

Kaip išsaugoti naujagimių gyvybes

Pirmąjį savo gyvenimo mėnesį miršta keturi milijonai kūdikių kasmet. Vokietijos žurnalo Bild der Wissenschaft teigimu, šie naujagimiai „sudaro daugiau kaip 40 procentų mirusių vaikų iki penkerių metų amžiaus“. Kaip išsaugoti naujagimių gyvybes? Moksliniame darbe „Pasaulio naujagimių būklė“ rekomenduojami tokie nebrangūs, bet veiksmingi metodai: tik ką gimusius kūdikius laikyti šiltai ir maitinti juos krūtimi; tai skatina mažylių atsparumą ligoms. Be to, kūdikių mirčių galima išvengti stiprinant nėščių moterų sveikatą; daugelis jų būna pervargusios, pusalkanės ir dar ne visai atsigavusios po ankstesnio gimdymo. „Besivystančiose šalyse, kurioms tenka 98 procentai naujagimių mirčių“, vietinius gyventojus reikia mokyti akušerijos. „Jų svarbiausias uždavinys turėtų būti duoti besilaukiančioms moterims reikiamus nurodymus, jas paskiepyti ir pasirūpinti higiena“, — teigiama tame moksliniame darbe.

 Nyksta švyturiai

Laikraštyje Financial Post rašoma, jog „kai tik elektros lemputė pakeitė žvakę, vietoje ištvermingų švyturininkų atsirado automatizuoti švyturiai. Dabar, atrodo, jau ir automatinių švyturių dienos suskaičiuotos“. Nors šiuolaikinis švyturys skleidžia šviesą, kurią galima matyti už 32 kilometrų, ir turi įrengtą automatinę rūko sireną, perspėjančią jūreivius, kad netoli žemė, nustatyti tikslią laivo buvimo vietą jūreiviams leidžia palydovinė technika. Dabar laivai aprūpinti koordinačių nustatymo sistema, kuri bet kur žemėje esant blogam matomumui laivo įgulai atstoja akis. Vienos programos su Kanados pakrančių sargyba vadybininkas Maikas Klemensas iš Sent Džonso miesto (Niufaundlando provincija) teigia, jog ši sistema „švyturius veikiausiai padarys nebereikalingus. [Šiai sistemai] nėra lygių. O pagal švyturį laivu nuplaukti į tikslią vietą neįmanoma“.

Kūdikiai ir gestų kalba

Anot Londono laikraščio The Times, „kaip girdinčių tėvų vaikai maždaug septintą mėnesį pradeda kalbėti vaikiška kalba..., taip tarp kurčių namiškių augantys mažyliai, net jei patys ir nėra kurti, kalba tylomis, gestais pamėgdžiodami kalbą, kuria bendrauja jų tėvai“. Tyrimas, kuriam vadovavo Makgilio universiteto (Monrealis, Kanada) profesorė Laura Petito, rodo, jog kūdikiams įgimta jautriai reaguoti į ritmą ir kitokią raišką, būdingą kiekvienai kalbai, taip pat ir gestų. Ji sako, jog girdintys kūdikiai, „turintys kurčius tėvus, kalbančius gestų kalba, rankomis daro tam tikrus judesius, kurie pasižymi savitu ritmu ir skiriasi nuo kitų rankų judesių... Tai vaikiška gestų kalba“. Tokie kūdikiai daro dvejopus gestus, tuo tarpu tie, kurių tėvai kalba įprastai, — tik vienokius. Tyrinėtojų grupė 6, 10 ir 12 mėnesių kūdikių gestams užfiksuoti naudojosi specialia rankų padėčių, jų judesių trajektorijos ir greičio įrašymo sistema.

Išleisti Negyvosios jūros ritiniai

„Praėjus daugiau nei pusei šimtmečio nuo to laiko, kai Judėjos dykumos urvuose buvo rasti Negyvosios jūros ritiniai, mokslininkai iškilmingai pažymi paskutinių iš 2000 metų senumo religinių tekstų išleidimą“, — rašoma žurnale U.S.News & World Report. Šį 37 tomų leidinį pristatė ritinius tyrinėjusių mokslininkų grupės vadovas, profesorius Emanuelis Touvas. Darbą užbaigti įgalino šiuolaikinės technologijos, tarp jų skaitmeninė fotografija, padėjusi mokslininkams iššifruoti išblukusius rašmenis. Raštai išversti iš hebrajų, aramėjų, graikų ir lotynų kalbų, datuojami nuo 250 m. p. m. e. iki 70 m. e. m.

Bandoma įveikti nežinomybę

Kaip pranešama Kanados laikraštyje The Globe and Mail, po teroristų išpuolių Jungtinėse Valstijose Kanados krikščioniškų knygų pardavėjų draugijos narių parduotų Biblijų skaičius išaugo daugiau kaip 30 procentų. „Žmonės ieško atsakymų, — sako draugijos vadovė Marlina Loklin. — Viena iš priežasčių yra nerimas. Žmones kamuoja daugybė neatsakytų klausimų.“ Pranešime sakoma, jog net mažesni knygynai pajuto, kad „perkama daugiau bet kokios religinės literatūros, galinčios padėti žmonėms suvokti, kodėl įvyko tokia tragedija“. Pasak vienos Toronto universiteto teologijos profesorės, tai įprasta reakcija. „Kai žmones užklumpa nežinomybė, jie pradeda domėtis esminiais religijos klausimais“ ir „jiems gali padėti atsakymai iš Biblijos“, — tvirtina ji.

AIDS — pagrindinė mirties priežastis Pietų Afrikos Respublikoje

Laikraštis The New York Times, komentuodamas vieno tyrimo, kurį atliko Pietų Afrikos Respublikos medicininių tyrinėjimų taryba, rezultatus rašo: „Pietų Afrikos Respublikoje AIDS tampa pagrindine, ypač jaunų suaugusių žmonių, mirties priežastimi.“ Tyrinėtojai paskaičiavo, jog per ateinantį dešimtmetį čia dėl AIDS mirs nuo penkių iki septynių milijonų žmonių. 20—30 metų moterys miršta dažniau nei perkopusios per šešiasdešimt. Straipsnyje teigiama, jog Pietų Afrikos Respublikoje „žmonių, užsikrėtusių AIDS sukeliančiu ŽIV, yra daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje. Valdžios pareigūnai sako, jog visiškai manoma, kad dabar toje šalyje ŽIV yra užsikrėtęs kas devintas gyventojas ir kas ketvirtas [30—34 metų] suaugęs žmogus“.

Gyvenimas miestuose

Londono laikraštyje The Sunday Times pažymima, jog 1900-aisiais didžiausi miestai buvo Londonas, Niujorkas, Paryžius, Berlynas ir Čikaga. Bet dabar paskaičiuota, kad „iki 2015-ųjų vakarų miestai smarkiai atsiliks. Didžiausi bus Tokijas, Bombėjus, Lagosas, Bangladešo sostinė Daka ir San Paulas Brazilijoje“. Šiuose ir 25 kituose miestuose gyvens daugiau kaip po 20 milijonų žmonių. Tačiau, kaip rašoma minėtame laikraštyje, „apskaičiuota, kad iki 2015-ųjų Londonas iškris iš didžiausių miestų trisdešimtuko ir ims pirmauti tarp tų, kurių gyventojų mažėja“. Greitas gyventojų augimas sukelia daugybę sunkumų. „Skurdžiuose rajonuose, kuriuose apstu nusikalstamumo, smurto ir socialinių neramumų, telksis vis daugiau vargšų“, — sako Pensilvanijos universiteto sociologijos profesorius Daglas Masis. Tokijas, kur gyventojų skaičius dabar yra 26 milijonai ir, kaip tikimasi, netrukus padidės iki 30 milijonų, su tuo susitvarkyti yra pajėgus, nes miestas auga lėčiau ir jame yra būtina infrastruktūra bei tarnybos. Pasak Masio, nuo Romos iki karalienės Viktorijos laikų miestuose gyveno ne daugiau kaip 5 procentai pasaulio gyventojų, bet 2015-aisiais, jo apskaičiavimu, juose jau gyvens 53 procentai žmonių.

Mesk rūkyti visam laikui!

„Mesti rūkyti turi stengtis kiekvienas rūkalius. Jei pavyko, nepradėkite rūkyti vėl“, — perspėja vieno Stokholmo (Švedija) instituto, tiriančio darbo sąlygas, profesorius Bo Lunbachas. Kodėl? Kadangi buvusių rūkalių, kurie vėl imasi cigaretės, plaučių funkcijos gali silpnėti sparčiau nei tų, kurie nebuvo metę rūkyti. Dešimt metų trukęs 1116 vyrų ir moterų nuo 35 iki 68 metų amžiaus tyrimas parodė, jog tų, kurie tyrimo metu rūkė visą laiką, plaučių funkcijos susilpnėjo 3 procentais, o tų, kurie padarė daugiau kaip metų pertrauką ir vėl pradėjo rūkyti — 5 procentais. „Kai buvęs rūkalius grįžta prie šio įpročio, plaučių funkcijos sparčiausiai silpsta per pirmuosius dvejus metus, — perspėja Lunbachas. — Nunykusios funkcijos niekada nebeatsistato.“ Londono laikraščio The Times teigimu, tiems, kurie sėkmingai metė rūkyti, per dešimt metų, kol buvo atliekamas tyrimas, plaučių funkcijos susilpnėjo tik 1 procentu.