Ilga kova prieš vergiją

„Būti vergu reiškia pakelti užgauliojimus ir būti priverstam kęsti neteisingą elgesį“ (V amžiaus p. m. e. graikų dramaturgas Euripidas).

VERGIJOS istorija ilga ir dažniausiai kelia nemalonius jausmus. Nuo pirmųjų civilizacijų laikų Egipte ir Mesopotamijoje galingos tautos pavergdavo silpnesnius kaimynus. Taip prasidėjo vienas iš liūdniausių žmonijos skriaudų istorijos puslapių.

Antrajame tūkstantmetyje p. m. e. Egiptas pavergė visą galbūt keleto milijonų žmonių tautą. (Išėjimo 1:13, 14; 12:37) Graikijai valdant Viduržemio jūros kraštus, daugelis graikų šeimų turėjo bent po vieną vergą, panašiai kaip šiais laikais kai kuriose šalyse vidutinė šeima turi automobilį. Graikų filosofas Aristotelis pateisino šią nusistovėjusią padėtį tvirtindamas, jog žmonija yra padalinta į dvi klases: šeimininkus ir vergus; pirmieji turi teisę įsakinėti, o antrieji yra gimę paklusti.

Romėnai vergiją skatino net labiau už graikus. Apaštalo Pauliaus dienomis vergais buvo gal pusė Romos miesto gyventojų, — matyt, šimtai tūkstančių žmonių. Atrodo, jog statyti monumentams, dirbti kasyklose, laukuose ir prižiūrėti didžiulėms turtingųjų viloms Romos imperijai kasmet reikėdavo įsigyti po pusę milijono vergų. * Vergais paprastai tapdavo karo belaisviai, todėl nepasotinamas jų poreikis buvo didžiulė paskata Romos imperijai nuolat kariauti.

 Nors Romos imperijai žlugus vergija kiek apslopo, visiškai ji neišnyko. Pagal Anglijos (žemės) nuosavybės aprašymo knygą (1086 m.) viduramžiais šioje šalyje vergai sudarė 10 procentų darbo jėgos, o jos šaltinis tebebuvo grobikiški karai. Anglų kalbos žodis slave (tariama sleiv) yra kilęs iš žodžio „slavas“, nes Europoje ankstyvaisiais viduramžiais didžiąją dalį vergų sudarė slavai.

Tačiau nuo Kristaus laikų joks kitas žemynas nebuvo taip nusiaubtas vergų prekybos kaip Afrika. Senovės egiptiečiai vergais iš Etiopijos prekiavo dar prieš Kristų. Apskaičiuota, jog per daugiau kaip 1250 metų vergų poreikiui patenkinti į Europą ir Vidurio Rytus buvo atvežta 18 milijonų afrikiečių. XVI amžiuje, pradėjus kolonizuoti Ameriką, atsidarė nauja vergų rinka ir netrukus vergų gabenimas per Atlantą tapo vienu iš pelningiausių verslų pasaulyje. Istorikai apskaičiavo, jog nuo 1650-ųjų iki 1850-ųjų iš Afrikos buvo išvežta 12 milijonų  vergų. * Dauguma jų buvo parduoti vergų prekyvietėse.

Kovos prieš vergiją

Šimtmečiais pavieniai asmenys ir tautos kovojo, kad išsilaisvintų iš vergijos. Pirmajame amžiuje prieš Kristų Spartakas į kovą už laisvę vedė 70000 Romos vergų armiją, bet veltui. Maždaug prieš du šimtmečius vykusi Haičio vergų revoliucija baigėsi sėkmingiau — 1804-aisiais buvo įsteigta nepriklausoma vyriausybė.

Jungtinėse Valstijose vergija išsilaikė daug ilgiau. Čia irgi buvo vergų, kurie ryžtingai kovojo už savo ir artimųjų laisvę. Buvo ir laisvų žmonių, nuoširdžiai kovojusių prieš vergiją, propagavusių jos panaikinimą arba padėjusių pabėgusiems vergams. Vis dėlto toje šalyje vergija galutinai uždrausta įstatymu buvo tik XIX amžiaus pabaigoje. O kaip yra šiandien?

Ar kovota veltui?

„Niekas neturi būti laikomas vergijoje arba vergiškoje būklėje, visos vergijos ir vergų prekybos formos draudžiamos“ (Visuotinė žmogaus teisių deklaracija). Šis 1948-aisiais entuziastingai paskelbtas tikslas, aišku, yra kilnus. Jam pasiekti daug nuoširdžių žmonių aukoja savo laiką, jėgas ir išteklius. Tačiau jį pasiekti nelengva.

Kaip rašoma ankstesniame straipsnyje, milijonai žmonių vis dar sunkiai dirba be atlyginimo, pasibaisėtinomis sąlygomis, o daugelis jų yra perkami ar parduodami prieš jų pačių valią. Nors labai stengiamasi vergiją panaikinti — pasirašomi tarptautiniai susitarimai ją uždrausti įstatymu, — tikroji laisvė kiekvienam žmogui lieka nepasiekiamas tikslas. Dėl pasaulinės ekonomikos slapta vergų prekyba tampa vis pelningesnė. Taigi vergija, atrodo, tik dar labiau įsigali. Ar padėtis beviltiška? Pažiūrėkime.

[Išnašos]

[Iliustracijos 4, 5 puslapiuose]

Atgabentieji iš Afrikos vergų laivais (viršuje) dažniausiai būdavo parduodami Amerikos vergų prekyvietėse

[Šaltinių nuorodos]

Godo-Foto

Archivo General de las Indias