Kai vergijos nebebus

LAISVĖ! Nedaug yra žodžių, kurie žmogaus širdžiai būtų patrauklesni už šį. Siekdami laisvės žmonės kovoja ir kenčia, gyvena ir miršta. Deja, daugelis taip ir nepriartėja prie savo tikslo. Tad ar yra viltis išsivaduoti iš vergijos — viltis, kuri kada nors išsipildys? Taip, yra.

Apaštalas Paulius buvo įkvėptas užrašyti Dievo pažadą: „Pati kūrinija bus išlaisvinta iš suirimo vergijos ir įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę.“ (Romiečiams 8:21, Brb) Bet kaip įsitikinti, kad Dievas tikrai suteiks tokią „šlovingą laisvę“? Vienas būdas tai padaryti — ištirti, kaip jis elgėsi su žmonija anksčiau.

„Kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė“, — sakoma Biblijoje. (2 Korintiečiams 3:17) Taip, Dievo dvasia, arba veiklioji jėga, yra nepaprastai galinga. Dievas ją įvairiopai naudoja žmonėms išlaisvinti jau ilgą laiką. Kaip? Na, reikia turėti omenyje, kad yra daug vergijos formų. Mes jau aptarėme vieną iš žiauriausių jos apraiškų, kai stiprusis jėga ir smurtu pavergia silpnąjį. Bet aptarkime ir kai kurias kitas.

 Žmonės vergauja žalingiems įpročiams, kurių atsikratyti yra nepaprastai sunku, arba melu ir apgaule jie galbūt pajungti gyventi pagal klaidingus mokymus. Pati klastingiausia — suvokiame tai, ar ne — yra vergija, kuri kamuoja kiekvieną iš mūsų ir galų gale atneša mirtį. Tačiau reikėtų pabrėžti, jog nors svarstydami šią temą kalbame apie keletą vergijos formų, mes tikrai jų nelaikome tolygiomis. Jos yra labai skirtingos, bet turi ir kai ką bendra. Galiausiai laisvės Dievas pasirūpins, kad nuo žmonijos būtų nuimta visokeriopos vergijos našta.

Kai pavergia žalingi įpročiai

Atkreipkite dėmesį, kaip knygoje When Luck Runs Out apibūdinamas neįveikiamas potraukis lošti: „Tai sutrikimas, kai asmenį pagauna nenugalimas impulsas. Tas jausmas vis stiprėja ir verčia skubėti, ... kol galiausiai apima, pakerta ir dažniausiai sugriauna visa, kas žmogaus gyvenime turi prasmę.“ Niekas nežino, kiek žmonių yra tapę lošimo vergais. Paskaičiuota, jog vien Jungtinėse Valstijose jų yra maždaug šeši milijonai.

Panašią ar net didesnę žalą atneša alkoholis; daug kur jis paplitęs labiau nei lošimas. Vienoje didžiulėje šalyje nuo vienokio ar kitokio laipsnio alkoholizmo kenčia daugiau kaip pusė suaugusių vyrų. Rikardas, kuris tapo alkoholiku būdamas 20, aiškina, ką toks žalingas įprotis reiškia: „Vos pabundi, kūnas prašyte prašo alkoholio, kad nurimtų nervai, pamirštum sunkumus arba tiesiog užtektų pasitikėjimo savimi gyventi. Apima nenumaldomas noras išgerti, tačiau save ir aplinkinius stengiesi įtikinti, kad tavo elgsena normali.“

Alkoholis nėra vienintelė medžiaga, sukelianti nenugalimą įprotį ir pavergianti žmogų. Pasaulyje daug milijonų žmonių piktnaudžiauja narkotikais. Be to, 1,1 milijardo gyventojų vartoja tabaką; jo sudėtyje yra vienas iš narkotikų, kurių atsisakyti sunkiausia. Daugelis žmonių to įpročio norėtų atsikratyti, bet jaučiasi jo pavergti. Ar Jehova sugebės išvaduoti iš tokių tvirtai žmogų laikančių vergijos gniaužtų? *

Štai kad ir Rikardo pavyzdys. „Maždaug prieš dešimt metų suvokiau, jog alkoholis  valdo mano gyvenimą, — aiškina Rikardas. — Jis griovė mano santuoką, kenkė darbui bei šeimai ir buvo aišku, jog niekada neišspręsiu savo problemų, jei neišsivaduosiu iš jo gniaužtų. Studijuodamas Bibliją supratau, jog girtuoklį skurdas užklumpa tiek tiesiogine, tiek dvasine prasme. (Patarlių 23:20, 21) Norėjau palaikyti su Dievu gerus santykius. Mano nuoširdus maldavimas Dievo pagalbos padėjo tapti sau sąžiningam. Vienas vyras studijavo su manimi Bibliją ir pasirodė esąs neįkainojamas draugas. Kai vėl ėmiau girtauti, jis manim nenusivylė, bet kantriai ir ryžtingai rodė kelią, kurį Dievas nubrėžia tikriesiems krikščionims.“

Dabar Rikardas bent jau santykinai jaučiasi išsivadavęs iš buvusios vergijos. Jis atvirai prisipažįsta, jog iš pradžių kartais vėl pradėdavo girtauti. „Nepaisant tų nesėkmių, — sako jis, — troškimas ištikimai tarnauti Jehovai, žmonos ir kitų bendratikių parama padėjo susivaldyti. Laukiu to Dievo pažadėto laiko, kai ‘nė vienas iš gyventojų nesakys: „Aš sergu“’ ir alkoholizmas bus praeities atgyvena. O tuo tarpu kasdien tebekovoju, kad aukočiau savo kūną kaip ‘gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką’.“ (Izaijo 33:24, Brb; Romiečiams 12:1)

Pasaulyje daugybė žmonių yra patyrę tiesioginę Jehovos pagalbą, kai stengėsi atsikratyti įvairių žalingų įpročių. Žinoma, tai, kad jie buvo pavergti, labiausiai priklausė nuo jų pačių, nes galbūt pasidavė įvairiam spaudimui ar pagundoms. Vis dėlto tie žmonės suprato, jog Jehova yra labai kantrus Išvaduotojas. Tiems, kurie tikrai nori jam tarnauti, jis trokšta padėti ir juos sustiprina.

„Tiesa padarys jus laisvus“

O kaip yra su vergove melui ir apgaulei? Jėzus Kristus mus patikina, kad nuo to išsilaisvinti įmanoma. „Jei laikysitės mano mokslo, — sakė jis, — jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus.“ (Jono 8:31, 32) Kai Jėzus tai kalbėjo, daugelis jo klausytojų buvo griežto fariziejų tradicijų kodekso vergijoje. Jėzus apie savo laikų religinius vadovus sakė: „Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti.“ (Mato 23:4) Jėzaus mokymai nuėmė nuo žmonių tokias naštas. Jis demaskavo religinį melą ir net nurodė jo ištakas. (Jono 8:44) Jėzus atskleidė ir tiesą — aiškiai išdėstė pagrįstus Dievo reikalavimus. (Mato 11:28-30)

Šiais laikais tūkstančiai žmonių, kaip ir Jėzaus mokiniai, suvokia, jog Dievo padedami gali išsivaduoti iš juos pavergusio religinio melo ir klaidingų tradicijų. Sužinoję gaivinančias Biblijos tiesas, jie pasijunta laisvi nuo slegiančios mirusiųjų ar amžino kankinimo ugniniame pragare baimės ir dvasininkų, laikančių save Kristaus atstovais, spaudimo už religines paslaugas mokėti sunkiai uždirbtus pinigus, nors pats Jėzus sakė: „Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“ (Mato 10:8) O netrukus turėsime dar didesnę laisvę.

Pati klastingiausia vergija

Atkreipkite dėmesį, kaip Jėzus apibūdino pačią klastingiausią vergiją, kuri paliečia kiekvieną vyrą, moterį ir vaiką žemėje: „Iš  tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas.“ (Jono 8:34) Kas gali tvirtinti nedarąs nuodėmių? Netgi apaštalas Paulius pripažino: „Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu.“ (Romiečiams 7:19) Nors nė vienas pats negalime išsilaisvinti iš nuodėmės pančių, mūsų padėtis nėra beviltiška.

Jėzus savo mokinius užtikrino: „Jei Sūnus jus išvaduos, tai būsite iš tiesų laisvi.“ (Jono 8:36) Šio pažado išsipildymas, be abejo, reikš tikrą išsivadavimą iš pačios žalingiausios vergijos. Kad suprastume, kaip galime iš jos išsivaduoti, visų pirma turime išsiaiškinti, kaip buvome pavergti.

Biblijoje atskleidžiama, jog Dievas sukūrė žmogų, turintį laisvą valią ir nelinkusį į nuodėmę. Bet vienas savanaudis nematomas dvasinis Dievo sūnus panoro valdyti žmoniją, nepaisydamas, jog žmonės dėl to kentės. Kad pasiektų tą tikslą, šis maištingas angelas, vėliau pavadintas Šėtonu bei Velniu, atitraukė pirmuosius žmonių tėvus, Adomą ir Ievą, nuo Dievo. Sąmoningai nepaklusęs aiškiems Dievo nurodymams, Adomas nusidėjėliu tapo ne tik pats, bet netobulumą bei mirtį perdavė visiems savo palikuonims. (Romiečiams 5:12) Galiausiai Šėtonas pasidarė „šio pasaulio kunigaikščiu“ ir ‘nuodėmė įsiviešpatavo mirtimi visai žmonijai’. (Jono 12:31; Romiečiams 5:21; Apreiškimo 12:9)

Kaip galime būti išlaisvinti? Tapdami Jėzaus mokiniais galime turėti naudos iš Kristaus pasiaukojamos mirties, turinčios galią ‘sunaikinti tą, kuris turėjo mirties valdžią, tai yra velnią, ir išvaduoti tuos, kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją’. (Hebrajams 2:14, 15) Tik įsivaizduokite — išvadavimas iš nuodėmės ir mirties! Ar mintis apie tokią laisvę nėra patraukli?

O kaip su tokia vergija, kokią aptarėme iš pradžių? Ar kada nors ateis laikas, kai žmonės nebebus pavergiami jėga prieš jų valią?

Tvirtas pagrindas vilčiai

Be abejo, galime būti tikri, kad tokia nemalonius jausmus kelianti vergijos forma bus pašalinta. Kodėl? Juk Jehova Dievas pats surengė didžiausią išlaisvinimo žygį visoje žmonijos istorijoje. Tas istorinis pranešimas jums galbūt gerai žinomas.

Egipto pavergta Izraelio tauta buvo verčiama dirbti sunkų fizinį darbą ir kęsti žiaurų elgesį. Jie šaukėsi Dievo pagalbos ir jis dėl savo didžio gailesčio išklausė juos ir ėmėsi veiksmų. Per savo kalbėtojus Mozę ir Aaroną Jehova pareikalavo, kad Egipto faraonas leistų izraelitams išeiti. Išdidus valdovas atmesdavo šiuos reikalavimus net tada, kai Jehova šaliai užtraukdavo siaubingas nelaimes. Galiausiai Dievas faraoną parklupdė. Izraelitai buvo išlaisvinti. (Išėjimo 12:29-32)

Argi ne jaudinantis įvykis? Bet galbūt kyla klausimas, kodėl Dievas nepadaro ko nors panašaus šiais laikais. Kodėl jis neįsikiša į  žmonių reikalus ir nepanaikina vergijos? Neužmirškite, „šio pasaulio kunigaikštis“ yra Šėtonas, o ne Jehova. Dėl Edene mesto iššūkio Jehova šiam nedoram priešininkui leido tam tikrą laiką būti valdovu. Vergija, priespauda ir žiaurumas — Šėtono valdžios požymiai. Dėl jo įtakos žmonių valdymo pasekmės yra apgailėtinos. Biblijoje tai trumpai apibūdinama taip: „Žmogus užvaldo kitą žmogų jo nenaudai.“ (Mokytojo 8:9)

Bet kiek tai tęsis? Biblijoje aiškinama, jog gyvename „paskutinėmis dienomis“, laikotarpiu, kuriam būdingas savanaudiškumas ir gobšumas. (2 Timotiejui 3:1, 2) Tai reiškia, jog netrukus Dievo Karalystė, kurios Jėzus mus mokė melsti, sukurs teisingą visuomenę, kurioje vergija bus už įstatymo ribų. (Mato 6:9, 10) Dievo paskirtasis Karalius Jėzus Kristus imsis veiksmų pašalinti visas vergijos liekanas, kol galiausiai bus sunaikintas paskutinis priešas, mirtis. (1 Korintiečiams 15:25, 26)

Kai ta diena galiausiai išauš, ištikima žmonija išvys, jog Dievo tautos išvadavimas iš Egipto vergijos buvo tik nežymus šio daug didesnio išlaisvinimo provaizdis. Taip, atėjus metui „pati kūrinija bus išlaisvinta iš suirimo vergijos“. Galiausiai visi galės džiaugtis galutine „šlovinga Dievo vaikų laisve“. (Romiečiams 8:21, Brb)

[Išnaša]

[Iliustracija 7 puslapyje]

Apskaičiuota, jog vien tik Jungtinėse Valstijose lošimas yra pavergęs šešis milijonus žmonių

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Šimtai milijonų žmonių yra pavergti narkotikų, alkoholio ir tabako

[Iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

Tūkstančiams asmenų, kaip ir Rikardui, išsivaduoti iš žalingų įpročių padėjo Dievas

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Kaip iš vergijos buvo išvaduoti senovės izraelitai, taip netrukus tikrieji Dievo garbintojai džiaugsis daug didesniu išlaisvinimu