Oachaka. Pažvelkime į jos lobius

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO MEKSIKOJE

MEKSIKO Valstybinio antropologijos ir istorijos instituto teigimu, Meksikos pietryčiuose esančioje Oachakos valstijoje aptikta net 4000 archeologų dėmesio vertų vietų. Archeologai džiaugiasi neįkainojamais tų vietų radiniais. Daug jų sukaupta Oachakos kultūrų muziejuje. Pasivaikščiokime po šį įdomų muziejų.

Oachakos kultūrų muziejus * įsikūręs Oachakos mieste (430 kilometrų į pietryčius nuo Meksiko), buvusiame Šventojo Dominyko Gusmano vienuolyne. Keturiolikoje salių eksponuojami juvelyriniai, keramikos dirbiniai, skulptūros ir kiti vertingi meno darbai.

Pirmojoje muziejaus salėje eksponuojami strėlių antgaliai. Jie — bene vienintelis likęs įrodymas, kad prieš tūkstančius metų Oachakos teritorijoje gyveno klajoklių medžiotojų genčių. Antrojoje salėje lankytojai supažindinami su Monte Albanu — miestu, stovėjusiu Oachakos valstijos centre nusidriekusiame slėnyje, ant vienos kalvos. Jis laikomas „pirmuoju didesniu miestu visoje Amerikoje“.  Monte Albanas klestėjo 300—900 m. e. m. Bet įkurtas jis galėjo būti jau VIII a. p. m. e.

Gerai išsilaikę Monte Albano griuvėsiai byloja, kad jo gyventojai buvo sukaupę daug žinių apie astronomiją, auksakalystę ir puikiai įvaldę hieroglifų raštą. Miesto archeologinės vertybės tebestovi. Pavyzdžiui, nuo tų laikų liko piramidės, puikiai matomos lygiame slėnyje. Be to, aptikta ir didelių aikščių, tunelių, ritualinio su kamuoliu žaidžiamo žaidimo, ispaniškai vadinamo ollama (tariama ojama), aikštelė, taip pat apie 170 požeminių laidojimo rūsių.

1932-ųjų sausio 9-ąją Monte Albane archeologas dr. Alfonsas Kasas atrado indėnų sapotekų laidojimo rūsį (pavadintas 7-uoju rūsiu) su vieno kilmingo asmens palaikais ir didžiuliu lobynu. Tarp šiame rūsyje rastų daiktų — papuošalai iš aukso, sidabro, vario, nefrito, turkio, kalnų krištolo, perlų, koralų. Daugelis šių radinių, kartu ir aukso dirbiniai, iš viso sveriantys 4 kilogramus, eksponuojami muziejuje.

Be įspūdingųjų papuošalų, 7-ajame rūsyje buvo ir gražių molio dirbinių, raižinių iš kaulo. Vienas garsus to rūsio radinys — patrauklus, įvairiaspalviais piešiniais išmargintas ąsotis. Monte Albanui žlugus išnyko ir reljefinė rašyba. Tada iškilo mistekų raštas, paplito kodeksai — knygos iš atskirų lapų.

Iki 900 m. e. m. visi didesni tuo metu gyventos Amerikos miestai, taip pat ir Monte Albanas, jau buvo apleisti. Kitus 600 metų kraštą valdė kariai, karingos gentys. Iš visų tuo metu Oachakoje gyvenusių genčių turbūt didžiausią palikimą paliko mistekai. Leidinyje The Encyclopedia Americana sakoma: „Mistekai buvo puikūs amatininkai ir menininkai; papuošalais ir dailiomis iliustruotomis knygomis jie pranoko visus.“

Tikimės kada nors čia sugrįžti ir panagrinėti, kaip Meksika išsikovojo nepriklausomybę nuo Ispanijos. Bet raginame, kad atvyktumėte ir patyrinėtumėte senovės Meksikos lobius patys. Tikrai nesigailėsite!

[Išnaša]

[Iliustracijos 24, 25 puslapiuose]

Monte Albanas klestėjo 300—900 m. e. m.

Apačioje: antkrūtinis ir kiti 7-ojo rūsio radiniai, taip pat to paties laikotarpio moliniai indai

[Šaltinio nuoroda]

Visos nuotraukos: Reproducción Autorizada por el Instituto Nacional de Antropología e Historia CONACULTA-INAH-MEX