Stebime pasaulį

Dėl maisto žmonės varžosi su žiurkėmis

Australijos Sandraugos mokslinių ir pramoninių tyrimų organizacijos (CSIRO) teigimu, kiekvienam gimstančiam kūdikiui tenka dešimt žiurkių jauniklių. Kasdien reikia pamaitinti apie 360000 daugiau žmonių, tačiau papildomo maisto prireikia ir 3600000 žiurkių. Pavyzdžiui, Indonezijoje gyvena 230 milijonų žmonių; 60 procentų jų savo dienos kalorijų normą gauna iš ryžių. Bet toje šalyje per metus apie 15 procentų ryžių suėda žiurkės. „Vadinasi, žiurkės suėda tiek ryžių, kiek pakaktų ištisus metus pramaitinti 20 milijonų indoneziečių“, — praneša CSIRO mokslininkas dr. Grantas Singeltonas.

 Vištienos sultinys — vaistas nuo peršalimo ligų

Liaudies medicinoje vištienos sultinys jau seniai vartojamas kvėpavimo takų ligoms gydyti. Los Andžele įsikūrusiame Kalifornijos universitete dirbantis plaučių specialistas dr. Irvinas Zimentas knygoje Food—Your Miracle Medicine paaiškino sultinio poveikį: „Vištienoje, kaip ir daugumoje baltymingų maisto produktų, yra natūralios aminorūgšties cisteino, išsiskiriančio verdant sultinį. Cisteino cheminė sudėtis yra labai panaši į vaisto acetilcisteino, kurį gydytojai išrašo bronchitu ir kvėpavimo takų infekcijomis sergantiems pacientams.“ Šis vaistas, gaminamas iš vištų plunksnų bei odos, skystina nosies, gerklės, plaučių gleives ir skatina jų išsiskyrimą. Vištienos sultinio poveikis lygiai toks pat. Kad sultinys būtų veiksmingesnis, dr. Zimentas pataria į jį įdėti česnako, svogūno ir aštrių prieskonių, pavyzdžiui, aitriosios paprikos.

Prancūzai tiki antgamtinėmis jėgomis

Nors sakoma, kad prancūzai mąsto racionaliai, daugelis jų tiki antgamtinėmis jėgomis. Pagal prancūzų dienraštyje Le Monde pateiktus tyrimo duomenis, „trečdalis visuomenės mano, kad asmenybės bruožus nulemia astrologiniai ženklai, o ketvirtadalis tiki horoskopų prognozėmis“. Maždaug 50 procentų tiki gydymu tikėjimu bei telepatija. Per tyrimą paaiškėjo keistas dalykas: domėjimasis mokslu neišsklaido tikėjimo antgamtinėmis jėgomis. Priešingai, nedaug mokslinių žinių turintys prancūzai yra ne tokie patiklūs kaip labai išsilavinę.

Mirtinas šilumos smūgis

Žurnale Time komentuojant JAV sporto žvaigždės Korio Stringerio mirtį dėl šilumos smūgio, buvo paaiškinta, kad sunkiai plušant tvankiu oru prakaitas gali nespėti pakankamai atvėsinti kūną. Dėl to kūno temperatūra gali pakilti iki mirtinos ribos. Tada ima svaigti galva, pykina, pasidaro silpna, žmogus sutrinka, padažnėja pulsas, oda įkaista, išsausėja ir parausta. Norint išgelbėti gyvybę reikia vėsinti kūną šaltu vandeniu, ledo gabaliukais ar kitokiomis priemonėmis. Tačiau geriausia saugotis, kad šilumos smūgis neištiktų. „Stenkitės nesimankštinti šilčiausiu dienos metu. Dėvėkite neaptemptus drabužius, kurie lengvai praleidžia orą. Būtinai gerkite daug skysčių [ypač vandens]“, — patariama žurnale. Jame dar priduriama: „Vartojant svaigalus, arbatą, kolos gėrimus, — kas varo šlapimą, galima netekti dar daugiau skysčių.“

Abejotina rūkalų gamintojų veikla

Didžiosios Britanijos žurnalo New Scientist teigimu, iš slaptų rūkalų gamintojų dokumentų paaiškėjo, kad pastarieji „klaidina rūkalius, nurodydami mažesnį dervos ir nikotino kiekį rūkaluose, nei yra iš tikrųjų“. Pavyzdžiui, 1990 metais Europos Sąjungos direktyva nustatė, kad vienoje cigaretėje negali būti daugiau kaip 15 miligramų dervos ir viršytas tam tikras nikotino kiekis. Tačiau iš vienos kompanijos dokumentų paaiškėjo, jog užuot pradėjusi gaminti kitokias cigaretes, ji pakeitė dervos ir nikotino kiekio matavimo būdą. Bet kaip jie liko nenubausti? „Rūkalų gamintojams tai pavyko, nes jie sėkmingai kontroliuoja... rūkalų komitetą, vykdantį tokius tyrimus“, — praneša New Scientist. Pasaulinės sveikatos organizacijos darbuotoja Stela Bialus sako: „Tai parodo, kokie neveiksmingi tokie visuomenei apsaugoti skirti potvarkiai.“

Seniausias reklaminis skelbimas

Kaip pranešama Kinijos laikraščio People’s Daily tinklalapyje, Kinijos archeologai atrado keletą seniausių spausdintų reklaminių skelbimų. Viename Chunano provincijos (Kinija) kape buvo iškastos dvi skiautės maždaug prieš 700 metų pagaminto vyniojamojo popieriaus, kuris tikriausiai buvo naudojamas aliejinių dažų pigmentui vynioti. Tinklalapyje rašoma: „Viršutiniame dešiniajame popieriaus kampe yra 70 kinų hieroglifų, kuriais apibūdinama prekių kokybė, įvairovė ir ypatybės. Ten taip pat nurodytas parduotuvės adresas.“ Šio reklaminio skelbimo turinys labai panašus į šiuolaikinių reklamų. Jame sakoma: „Palyginus su kitais aliejiniais dažais, mūsų gaminio atspalvis yra išskirtinis.“ Po pastabos, kad Europoje popierius pradėtas naudoti XII amžiuje, o spausdinimą Gutenbergas išrado tik XV, tinklalapyje pažymima: „Kinijoje popierių imta gaminti nuo 105 m. e. metų, kai Cai Lūnas pirmasis pagamino popieriaus lapą, o IX amžiuje kinai jau spausdino naudodami medines formas.“

Bažnytinė komercija

Sumažėjus lankomumui ir parapijiečių aukų, Jungtinių Valstijų bažnyčios imasi pasaulietinio verslo, kad pajėgtų sumokėti mokesčius. „Netrukus taip pasielgs visi sumanūs dvasininkai“, — sako Munsterio (Indianos valstija, JAV) Krikščioniškojo šeimos centro vyresnysis kunigas Stivenas Mansis. Žurnalo The Wall Street Journal teigimu, bažnyčių komercinė veikla apima tiek kavos ir spurgų pardavinėjimą priebažnytyje, tiek šventoriuje pastatytų aukštos klasės restoranų valdymą. Viena Džeksonvilio (Floridos valstija) bažnyčia šalimais pasistatė ištisą prekybos kompleksą. Jame įsikūrė kelionių agentūra, grožio salonas ir afroamerikiečių virtuvės restoranas. Šios bažnyčios įkūrėjas ir vyskupas Vounas Maklaflinas sako: „Jėzus norėjo, kad mes priimtume jo dovanas ir turėtume iš jų naudos.“ Jis pridūrė, kad per 2000 metus bažnyčia uždirbo daugiau nei du milijonus dolerių.

Hašišas nežalingas?

„Tvirtinimai, esą hašišas nežalingas, virto niekais, kai buvo pranešta, kad šie kvaišalai darosi vis stipresni ir gali labai pakenkti sveikatai“, — pranešama Londono laikraštyje The Independent. Niukaslio universiteto (Anglija) profesorė Hetera Ašton sako: „Hašišas žaloja beveik visas organų sistemas. Jam būdingos daugelis alkoholio, raminamųjų, opiatų ir haliucinogenų savybių.“ Hašišas labai lėtina vairuotojų reakciją. Jį vartojantys žmonės taip pat gali susirgti sunkia psichine liga, netgi šizofrenija; hašišas daro penkiskart didesnę žalą plaučiams nei tabakas, sukelia retas ryklės vėžio formas, o jaunus šio narkotiko vartotojus gali ištikti mirtinas širdies priepuolis. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje vienoje hašišo cigaretėje tetrahidrakanabinolio — smegenis veikiančio cheminio junginio — paprastai būdavo 10 miligramų. Laikraštyje pabrėžiama, kad „pagerinus kanapių auginimo metodus ir patobulinus veisles, dabar vienoje hašišo cigaretėje tetrahidrakanabinolio būna 150 miligramų, o įdėjus į jas hašišo aliejaus — net 300“.

Ar suprantate savo gydytoją?

„Gydytojai ir pacientai sunkiai suranda bendrą kalbą“, — praneša Brazilijos laikraštis Folha de S. Paulo. Po vienos San Paulo ligoninės vaikų greitosios pagalbos skyriuje atliktos apklausos paaiškėjo, kad 25 procentai vaikus lydinčių tėvų iš gydytojo kabineto išėjo net nesupratę, kokią diagnozę gydytojas nustatė, 24 procentai neįskaitė jo išrašyto recepto, o 90 procentų negalėjo pasakyti gydytojo pavardės. Surasti bendrą kalbą sunku dėl keleto priežasčių: „greitų ir bejausmių“ konsultacijų, po kurių pacientai „būna nepatenkinti ir nepasitikintys gydytojo diagnoze“, vartojamo medicininio žargono ir to, kad atlikus šiuolaikinius medicininius tyrimus gydytojams nebereikia daug klausinėti. Kaip teigiama pranešime, viena psichiatrė nurodė ir kitą veiksnį — „emocinį skydą“, kurį susikuria daugelis gydytojų, kad „apsisaugotų nuo skausmo, kančios, sielvarto ir mirties baimės“.