Ilgiausias pasaulyje tunelis

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO NORVEGIJOJE

JEIGU norite pamatyti įspūdingų kalnų ir fiordų, atvažiuokite į vakarų Norvegiją. Patirsite neišdildomą įspūdį. Be to, siauri vingiuoti keliai ir daugybė tunelių čia liudija apie žmogaus išradingumą. Neseniai buvo užbaigtas statyti visus kitus tunelius pranokstantis inžinerijos stebuklas — Lardalio tunelis. Tai ilgiausias pasaulyje (24,5 kilometro) greitkelis, iškirstas kietoje uolienoje. Įsivaizduokite, jog įvažiuojate į tunelį, žinodamas, jog vos po kelių minučių atsidursite po aukštesniu nei 1000 metrų kalnu!

Kodėl reikėjo tokio ilgo tunelio? Jis yra dalis pagrindinės magistralės, jungiančios du didžiausius Norvegijos miestus, Oslą (sostinė rytuose) ir Bergeną (vakarų pakrantėje). Žiemą dėl sniego ir vėjo kitais tuos miestus jungiančiais kalnų keliais pravažiuoti sunku. Todėl labai reikėjo naujo kelio, kuris būtų patikimas ir blogu oru. 1992-aisiais Norvegijos parlamentas nusprendė, jog naujojo greitkelio ruožas tarp dviejų nedidelių bendruomenių, Aurlando ir Lardalio, eis tuneliu. Šis tunelis buvo statomas penketą metų ir 2000-ųjų lapkritį oficialiai atidarytas. Kaip pavyko atlikti tokį inžinerijos žygdarbį? Ar tunelis pakankamai saugus? Ką žmogus patiria juo važiuodamas? Paskaitykime.

Kokių sunkumų iškilo statant tunelį

Tunelis jungia Lardalį su Aurlandu, bet darbai vienu metu buvo pradėti trijose vietose. Dvi brigados juos pradėjo iš abiejų galų, trečioji ėmėsi 2 kilometrų ilgio ventiliacijos šachtos, turėjusios su pagrindiniu tuneliu susisiekti už 6,5 kilometro nuo Lardalio įeigos. Kaip trys brigados koordinavo gręžimo darbus, kad kalno gilumoje tikrai neapsilenktų? Tiksliai nustatyti, nuo kurio taško turi pradėti darbą kiekviena brigada, buvo panaudotos palydovinės navigacijos sistemos, o gręžimo kryptis koordinuojama lazerio spinduliais. Jais buvo kontroliuojami gręžimo įrangos veiksmai ir taip užtikrinama, kad būtų tinkamai išdėstytos angos sprogmenims.

Prieš atliekant kiekvieną sprogdinimą buvo išgręžiama maždaug po šimtą 5,2 metro gylio angų ir jos užpildomos iš viso maždaug 500 kilogramų sprogmenų. Tokio kiekio pakanka sutrupinti apie 500 kubinių metrų uolienos. Po sprogimo skalda būdavo išvežama. Prieš vėl pradedant gręžti, tunelio sienos ir lubos turėjo būti sutvirtinamos. Tam buvo panaudoti ilgi plieniniai varžtai, o paviršiai padengiami armuotu betonu, skiedinį užpurškiant suspaustu oru. Kiekviena brigada  kas savaitę pasistūmėdavo 60—70 metrų. 1999-ųjų rugsėjį buvo išsprogdintas paskutinis uolienos ruožas ir dvi pagrindiniame tunelyje dirbusios brigados susitiko; nuokrypis tesiekė maždaug 50 centimetrų. Po keturiolikos mėnesių, kaip ir planuota, tunelis buvo atidarytas. Iki tol darbai kainavo 120 milijonų JAV dolerių.

Kaip buvo įrengta ventiliacija?

Užtikrinti tinkamą oro kokybę tunelių inžinieriams niekada nebūna lengva. Nors Lardalio tunelį galima pervažiuoti maždaug per 20 minučių, labai svarbu, kad oras kvėpavimui būtų pakankamai švarus. Kaip pavyko to pasiekti?

Už 6,5 kilometro nuo Lardalio įeigos į netoliese esantį slėnį išeina 2 kilometrų ilgio ventiliacijos šachta; ji funkcionuoja kaip dūmtraukis, arba ventiliacijos kanalas. Gaivus oras į tunelį patenka iš abiejų jo galų, o užterštas pašalinamas per ventiliacijos šachtą. Joje įrengti du galingi ventiliatoriai; jų bendras maksimalus galingumas — 1,7 milijono kubinių metrų per valandą. Kai atsiranda daug teršalų, ventiliatoriai oro srautą sustiprina. Iš Lardalio pusės ši sistema tuneliui tiekia pakankamai švarų orą, bet Aurlando pusėje, kur kelio ruožas ilgesnis, reikėjo dar kažką padaryti. Todėl link ventiliacinės angos tekančiam oro srautui sustiprinti tunelio lubose buvo įrengti 32 mažesni impulsiniai ventiliatoriai. Tačiau nuo Aurlando iki ventiliacijos šachtos angos oro srautas nueina nemažą atstumą ir vis labiau užsiteršia. Kaip ši bėda buvo įveikta?

Buvo nuspręsta už devynių su puse kilometro nuo Aurlando įeigos 100 metrų ilgio lygiagrečiame tunelyje pastatyti oro valymo įrenginius. Šis tunelis sujungtas su pagrindiniu iš abiejų galų. Iš pagrindinio tunelio oras nukreipiamas į lygiagretųjį; čia išvaloma iki 90 procentų dulkių ir azoto dvideginio.

Tokia ventiliacijos ir oro valymo sistema aprūpintu Lardalio tuneliu per valandą nesunkiai gali pravažiuoti iki 400 automobilių. Oro kokybę tunelio viduje ir ventiliacijos sistemos veikimą kontroliuoja davikliai. Jei užterštumas pasidarys per didelis, eismas tuneliu bus nutrauktas, bet ligi šiol to dar neprireikė.

Kiek jis saugus?

Kai kurie žmonės važiuoti tuneliu baiminasi. Dėl tos priežasties ir dėl neseniai keliuose  Europos tuneliuose įvykusių avarijų bei gaisrų saugumui Lardalio tunelyje skiriamas svarbiausias dėmesys. Kas daroma, kad tunelis būtų saugus?

Lardalio kontrolės centras tunelyje nuolat tikrina įvairiausias saugumo sistemas, o kilus pavojui eismas sustabdomas. Skubiam tunelio uždarymui ir sparčiai evakuacijai iš jo užtikrinti numatyta daug atsargumo priemonių. Be to, kas 250 metrų yra įrengti avariniai telefonai, o kas 125 metrai išdėstyta po du gesintuvus. Kontrolės centras automatiškai registruoja kiekvieną iš vietos paimtą gesintuvą. Taip nutikus raudonos šviesos lauke perspėja vairuotojus nevažiuoti į tunelį, o ženklai ir šviesos tunelyje rodo, kuria kryptimi saugiai iš jo išvažiuoti. Automobiliams apsisukti kas 500 metrų įrengti kelio posūkiai, be to, yra 15 specialių vietų, kuriose gali apsisukti ir didesnės transporto priemonės. Taip pat tunelis aprūpintas radijo antenų sistema; tai leidžia informuoti vairuotojus per jų automobilio radiją. Visą eismą į tunelį ir iš jo kontroliuoja skaičiavimo ir fotosistemos. Kelių specialistų nuomone, dėl santykinai neintensyvaus eismo važiuoti tuneliu labai saugu.

Kuo šis tunelis ypatingas?

Ką važiuodami šiuo tuneliu žmonės patiria? Inžinieriams buvo svarbu, kad kelionė juo būtų maloni: vairuotojai jaustųsi saugūs ir taip pat saugiai vairuotų. Tam tikslui tunelio interjeras buvo projektuojamas pasitelkus tiriamojo instituto eismo psichologus, apšvietimo projektavimo specialistus ir vairavimo imituoklį.

Kaip pavyko? Na, tunelis nėra visiškai tiesus. Šiek tiek vingiuotame kelyje vairuotojus mažiau ima miegas, tačiau kelią jie mato 1000 metrų į priekį. Be to, tokiame kelyje lengviau nustatyti atstumą iki priešais atvažiuojančių transporto priemonių. Kelionę paįvairina trys didžiulės kalnų olas primenančios salės. Taip susidaro iliuzija, kad važiuoji ne vienu ilgu tuneliu, o ketvertu trumpesnių. Šiose salėse įrengtas specialus apšvietimas: geltona arba žalia šviesa prie grindų ir žydra viršuje sudaro brėkštančios dienos ir saulėtekio regimybę. Šie efektai ir gerai apšviestas pats tunelis daugybę vairuotojų nuteikia jaukiai ir jie jaučiasi saugūs.

Dabar važiuodami ilgiausiu pasaulyje tuneliu keliautojai gali džiaugtis unikaliais įspūdžiais. Šiuolaikinės inžinerijos pasiektas rezultatas — patikimas ryšys tarp Norvegijos rytų ir vakarų. Tai nuostabus pavyzdys, ką gali nuveikti žmogus, kai savo sugebėjimus ir išradingumą panaudoja kūrybiškai.

 [Schema/iliustracija 25 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Tunelio trasa

Lardalis ← → Aurlandas

[Schema/žemėlapis 27 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Lardalio tunelis

Greitkeliai

↑ Į Lardalį

→ E16 į Oslą

* Impulsiniai ventiliatoriai

Oro srauto kryptis

↓

didžiulė salė

↓

ventiliacijos šachta → Ventiliatorinė

↑

*

↑

didžiulė salė

↑

*

oro valymo įranga

↑

*

didžiulė salė

*

↑

*

↑

Oro srauto kryptis

Aurlandas

↓ E16 į Bergeną

1 kilometras

[Šaltinio nuoroda]

Statens vegvesen, Sogn og Fjordane

[Žemėlapis 24 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

NORVEGIJA

Lardalio tunelis

Bergenas E16 OSLAS

[Iliustracija 25 puslapyje]

Lardalio įeiga

[Iliustracija 25 puslapyje]

Oro valymo įrangos kontūrinis eskizas

[Iliustracija 25 puslapyje]

Tunelio skerspjūvis; matosi plieniniai varžtai, kuriais sutvirtintos sienos ir lubos

[Iliustracija 26 puslapyje]

Tunelyje yra maždaug 100 avarinių telefonų ir beveik 400 gesintuvų

[Iliustracija 26 puslapyje]

Čia yra trys didžiulės salės su specialiu apšvietimu

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 24 puslapyje]

Vaizdas iš oro: nuotrauka: Leiv Bergum; oro valymo įranga: ViaNova A/S; visos kitos nuotraukos 24—26 puslapiuose: Statens vegvesen, Sogn og Fjordane