„Paminklas pačiam Velniui“

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ISPANIJOJE

ISPANIJOS sostinėje Madride stovi neįprasta statula. Jos išvaizda ir pavadinimas „Puolęs angelas“ paprasto praeivio dėmesio gal ir nepatrauks. Bet pažvelgus įdėmiau paaiškėja, kad tai paminklas ne kam kitam, o Šėtonui Velniui!

Katalikiškojoje Ispanijoje lankytojas iš užsienio paprastai tikisi pamatyti angelų ar „šventųjų“ — tik ne demonų valdovo — skulptūrų. Vis dėlto XIX amžiaus ispanų skulptorius Rikardas Belveras nutarė stoti prieš tradiciją. Jis žinojo Džono Miltono epinę poemą „Prarastasis rojus“, kurioje pasakojama, kaip už pasididžiavimą ir maištavimą Šėtonas išmetamas iš dangaus. 1874 metais Belveras sukūrė skulptūrą šiam žymiajam kritimui pavaizduoti.

Belveras Šėtoną iškalė ne raguotą ir ne panašų į žvėrį, kaip kad jis vaizduojamas tradiciškai. Priešingai, demonų valdovo skulptūra — gražus, bet sugedęs angelas, ką tik numestas iš dangaus. (Apreiškimo 12:9) Toks Šėtonas daug panašesnis į tą, kuris aprašomas Biblijoje. *

Ką apie tokią skulptūrą manė madridiečiai? Pasak vienos meno istorikės, žinia apie ją kai kuriuos pritrenkė. Vis dėlto Šėtono skulptūros pastatymą rėmė Ispanijos valdžia. Šis meno kūrinys laimėjo du apdovanojimus: vieną Madride, o kitą Paryžiaus tarptautinėje parodoje 1878-aisiais. Menas nugalėjo tradiciją ir 1879-aisiais ši bronzinė skulptūra ėmė traukti praeivių akis Retiro parke.

Dabar, kai visuomenė taip supasaulėjusi, retas kuris pamatęs šią Šėtono skulptūrą imasi už galvos. „Madridas turėtų didžiuotis, kad yra vienintelis miestas pasaulyje, paskyręs paminklą pačiam Velniui“, — pareiškė Marija Isabel Chea knygoje Curiosidades y Anécdotas de Madrid (Madrido kuriozai ir anekdotai). Kad ir kaip ten yra, mažai kam iš tūkstantinių minių, aplankančių Retiro parką sekmadieniais, šauna į galvą apžiūrėti šią skulptūrą atidžiau.

Taip pat šiandien nedaug kas suvokia, kad Šėtonas yra gausybės pasaulio vargų nematomas kaltininkas. (Apreiškimo 12:12) Bet tyrinėjantieji Bibliją iš jos supranta, kad jis tikrai egzistuoja ir daro didelę įtaką. Jėzus atmetė įžūlius Šėtono gundymus. Šią piktąją dvasią jis vadino „melagiu ir melo tėvu“, ‘galvažudžiu, kuris niekuomet nesilaikė tiesos’. (Jono 8:44; Mato 4:1-11)

Dabar, kai žemę spaudžia nematyti vargai, neapsakomai svarbu priešintis šiam įniršusiam puolusiam angelui. * (Jokūbo 4:7) Tie, kurie brangina tiesą ir teisingumą, gali guostis, kad Šėtono išmetimas iš dangaus yra įžanga į neišvengiamą visišką jo žlugimą, kai Kristus ‘sugriaus velnio darbus’. (1 Jono 3:8)

[Išnašos]