Azartiniai lošimai — pasaulį užvaldžiusi aistra

ŠKOTIJOJE užaugęs Džonas svajojo išlošti loterijoje. „Kiekvieną savaitę pirkdavau bilietą, — sako Džonas. — Jis nedaug kainuodavo, bet teikdavo vilčių, kad laimėsiu ir turėsiu viską, ko noriu.“

Japonas Kazušigis mėgo žirgų lenktynes. „Hipodrome eiti lažybų su draugais būdavo labai smagu. Ir kartais gana daug išlošdavau“, — prisimena jis.

„Bingas buvo mano mėgstamiausias žaidimas, — sako Australijoje gyvenanti Linda. — Šis pomėgis kas savaitę atsieidavo apie 30 JAV dolerių, tačiau man patiko išlošio jaudulys.“

Džonas, Kazušigis ir Linda azartinius lošimus laikė nežalingu pasilinksminimu. Tokį pat požiūrį dabar turi šimtai milijonų kitų žmonių visame pasaulyje. Galupo institutas 1999 metais atliko apklausą, kuri parodė, kad du trečdaliai amerikiečių azartinius lošimus vertina palankiai. Amerikos lošėjai legaliems lošimams 1998 metais išleido apie 50 milijardų dolerių — daugiau nei kino ir sporto bilietams, muzikos įrašams, pramogų parkams bei kompiuteriniams žaidimams kartu paėmus.

Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, 80 procentų australų lošė bent kartą per metus, o 40 procentų — kas savaitę. Suaugusieji šioje šalyje lošimui vidutiniškai skiria daugiau kaip po 400 JAV dolerių kasmet — beveik dvigubai daugiau nei europiečiai ar amerikiečiai. Tikrai australai yra vieni azartiškiausių lošėjų pasaulyje.

Daugelis japonų įniko į pačinko (tam tikra biliardo rūšis) ir kasmet išleidžia milijardus lažyboms dėl  žaidimo rezultatų. Brazilijoje įvairiems lošimams, daugiausia loterijoms, per metus išleidžiama mažiausiai 4 milijardai JAV dolerių. Tačiau loterijas mėgsta ne vien brazilai. Žurnalo Public Gaming International duomenimis, „102 šalyse rengiamos 306 loterijos“. Tikrai azartiniai lošimai yra pasaulinė ir, kai kurių teigimu, daug naudos teikianti aistra.

Azartinių lošimų tyrimų instituto atstovė Šaron Šarp sako, kad 1964—1999 metais JAV biudžeto pajamos iš loterijų „sudarė apie 125 milijardus dolerių, o didžiausia šios sumos dalis įplaukė nuo 1993 metų“. Didelė šių pinigų dalis buvo paskirta visuomenės švietimo programoms remti, nacionaliniams parkams bei sporto kompleksams steigti. Be to, lošimų pramonė sukuria daugybę darbo vietų: vien Australijoje daugiau kaip 7000 jos įmonių dirba apie 100000 žmonių.

Tad azartinių lošimų šalininkai įtikinėja, kad legalus lošimų verslas teikia ne tik pramogą, bet ir steigia naujas darbo vietas, moka mokesčius, kelia ekonomiką.

Todėl daug kas svarsto: „Kuo bloga lošti?“ Atsakymas į šį klausimą, kurį panagrinėsime kituose straipsniuose, gali pakeisti jūsų požiūrį į azartinius lošimus.

[Iliustracija 3 puslapyje]

Džonas

[Iliustracija 3 puslapyje]

Kazušigis

[Iliustracija 3 puslapyje]

Linda