Iš didelio mokslo maža naudos

„Nors mokslas dabar triumfuoja, žmonės per du paskutinius tūkstantmečius nelabai tepasikeitė ir mums vis dar reikia mokytis iš istorijos“ (Kenetas Klarkas, Civilisation—A Personal View).

PER šimtmečius mokslas smarkiai pažengė į priekį. Kaip sakoma žurnale Time, dėl jo laimėjimų dabar „milijonai žmonių gyvena taip gerai, kaip dar niekad negyveno per visą istoriją“. Ypač išsivysčiusi medicina. „[Viduramžiais] medicina buvo primityvi ir žiauri“, — sako istorikė Zoė Oldenbur. Jos žodžiais, „mirti nuo gydytojo rankos būdavo tiek pat tikėtina, kiek ir išgyti“.

Nelabai norima pasimokyti

Žmonės ne visada nori mokytis iš klaidų. Štai dar XIX amžiaus antroje pusėje daug gydytojų nepaisė akivaizdžių įrodymų, kad savo pacientus patys užkrečia įvairiomis ligomis. Jie užsispyrę laikėsi senų įpročių, pavyzdžiui, imdamiesi gydyti kitą ligonį nesiplaudavo rankų.

Vis dėlto mokslas ir technika vystėsi be perstojo. Ir, rodos, žmonija turėjo pasimokyti iš patirties ir padaryti pasaulį laimingesnį, saugesnį. Deja, taip neįvyko.

Štai pagalvokime apie XVII amžiaus Europą. Tas laikas vadinamas šviesos, proto amžiumi. Tačiau pažanga buvo padaryta ne visur. „Nors moksle ir mene pasiekta labai daug, — sako Kenetas Klarkas, — beprasmis kitaminčių persekiojimas, žvėriški karai nesiliovė.“

O ir šiais laikais noras mokytis iš praeities, kad išvengtume jau darytų klaidų, nepadidėjo. Todėl nenuostabu, kad mums virš galvų pakibo pražūties grėsmė. Džozefo Nidamo nuomone, pavojus toks didelis, jog „lieka tik neprarasti vilties ir melsti Dievą, kad... maniakams nepavyktų įsigalėti ir sunaikinti gyvybę visoje žemėje“.

Kodėl, pasiekę tokias genialumo viršūnes, niekaip negalime padaryti galo smurtui ir žiaurybėms? Negi pasaulis taip ir nepasikeis? Apie tai — kituose dviejuose straipsniuose.

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 3 puslapyje]

VIRŠELIS: Pirmojo pasaulinio karo pabūklai: U.S. National Archives photo; Antrojo pasaulinio karo holokausto aukos: Robert A. Schmuhl, courtesy of USHMM Photo Archives

2 ir 3 puslapiai: bombonešis B-17: USAF photo; moteris: Instituto Municipal de Historia, Barcelona; pabėgėliai: UN PHOTO 186797/J. Isaac; 23000 tonų galingumo sprogimas: U.S. Department of Energy photograph