Galbūt reikia kai ką perdažyti

TAI, kas šviežiai nudažyta, daro labai malonų įspūdį. Nusitrynusios ar išblukusios kambario sienos perdažytos atrodo visai kitaip. Gal norėtumėte savo namuose atnaujinti vieną ar porą kambarių? Jei niekada anksčiau dažyti nebandėte, galbūt pamatysite, jog tai lengviau, nei manėte.

Kadangi Fernandas su žmona Dilma ir aštuonerių metų dukra Vanesa ketina kai ką perdažyti savo namuose, padirbėkime drauge su jais. Tuomet bus lengviau imtis šio darbo ir patiems. Bet prieš vilkdamiesi darbo drabužius šiek tiek pakalbėkime apie tai, kaip pasirinkti spalvas.

Kaip parinkti spalvas

Pirmiausia svarbu kruopščiai parinkti spalvas. Jos ne tik suteiks namams grožio, bet netgi gali turėti įtakos jūsų  nuotaikai. Ryškios spalvos veikia stimuliuojančiai, o pastelinės padeda atsipalaiduoti. Kokia nors spalva galbūt atrodo tamsi nudažius ja kambario sienas, bet išorinėje pusėje ji gali atrodyti kur kas šviesesnė. Fernandas ir Dilma pasirinko akacijos žiedų geltonus ir baltus su šiltu gelsvu atspalviu dažus. Vėliau sužinosime, kam jie juos panaudos.

Atkreipkite dėmesį į spalvų skritulį viršuje. Priešpriešiais išdėstytos spalvos vadinamos papildomosiomis. Šalia viena kitos jos atrodo sodresnės. Pagal artimą tradicinei spalvų schemą būdinga derinti kelis tos pačios spalvos atspalvius. Tokia spalvų schema vadinama monochromatine.

Prieš pradėdami darbą mūsų draugai norėtų kai ką išsiaiškinti: Fernandas — kokių jiems reikės dažų, o Vanesa — kaip jie gaminami. Todėl, atrodo, išmintinga apsilankyti vietiniame dažų fabrike ir pabandyti viską sužinoti.

Kaip dažai gaminami

Džerardas, fabriko savininkas, sutiko mums viską aprodyti. Vienas iš dalykų, kurį įėję į dažų fabriką išvystame pirmiausiai, — milžiniška maišyklė, 800 litrų talpykloje maišanti klijingą masę. Džerardas perrėkia ūžesį: „Dažai ruošiami panašiai kaip pyrago tešla — visos sudedamosios dalys pasveriamos ir sumaišomos.“

„Pagal kokį receptą gaminami šiuolaikiniai dažai?“ — klausiame.

„Yra keturios pagrindinės sudedamosios dalys, — atsako Džerardas. — Tai pigmentai, rišamosios medžiagos, skysčiai ir specialūs priedai. Dažų, kurie dabar maišomi, pagrindinis komponentas — titano dioksidas. Šis baltas pigmentas kasamas iš žemės ir šiuolaikiniuose dažuose naudojamas vietoje švino.“ Mišinys primena kepiniams naudojamus miltus.

Džerardas pasakoja toliau: „Mišinys kartu su nedideliu kiekiu rišamosios medžiagos — šiuo atveju akrilo dervos — sugrūdamas arba smulkiai sumalamas. Pasiekus tinkamą konsistenciją, supilama likusi derva, skystis, pavyzdžiui, vanduo arba vaitspiritas ir galiausiai sudedami specialūs priedai.“

Mus domina, kokių dažų reikės namo remontui. Mūsų gidas aiškina: „Namams dažyti paprastai naudojami dvejopi dažai. Aliejinių dažų rišamoji medžiaga yra sėmenų arba modifikuotų sojų pupelių aliejus, o vandeninių — vinilo arba akrilo derva. Aliejiniai dažai sudžiūsta labai stipriai, todėl jais geriausia dažyti tokius paviršius, prie kurių dažnai liečiamasi, pavyzdžiui, duris ar medines staktas. Tačiau laikui bėgant aliejiniai dažai pagelsta ir ima trupėti. Kita vertus, geros kokybės vinilai ir akrilai ilgiau išlaiko pradinę spalvą ir neturi tokio stipraus kvapo. Eksterjerui naudojami šimtaprocentiniai akrilo dažai geriau pakelia Australijos vasaros karštį arba Kanados žiemos šaltį.“

Tikimės prisiminti, ko moko Džerardas. Bet jis nori dar kai ką paaiškinti: „Tiek vienos, tiek kitos rūšies dažai pagal blizgumą skirstomi į žvilgančius, atlasinius, pusiau atlasinius ir matinius. Žvilgančiais dažais  praktiškiau dažyti dažnai liečiamus paviršius. Atlasiniai tinka vonios kambariams ar prieškambariams, pusiau atlasiniai arba pusiau matiniai apdailos dažai — gyvenamosioms patalpoms, o matiniais geriausiai dažyti lubas.“ Dėkojame Džerardui už informatyvią ekskursiją ir grįžtame į namus imtis nelengvų parengiamųjų darbų — paviršius reikia paruošti dažymui.

Būtina kruopščiai pasirengti

Kad dažytas paviršius kuo ilgiau išliktų patrauklus, jį reikia dažymui kruopščiai paruošti. Taigi laikas pasiraitoti rankoves ir kibti į darbą. Galbūt besidarbuodami gausime ir daugiau vertingų patarimų. Fernandas turi porą sumanymų: išdažyti valgomąjį ir tvorą priešais namą. Pradėkime nuo valgomojo.

Išnešę iš kambario baldus, ant grindų patiesiame kelias senas paklodes. Pirmiausiai nuo langų rėmų, medinių staktų ir lubų reikia nugramdyti senus, atsilupusius dažus. Padėsime Fernandui. Atkreipkime dėmesį, kad jis kopėčias stato ant grindų lygioje vietoje. Be to, Fernandas stengiasi niekada nesistoti ant paties viršutinio kopėčių skersinio, nes tai labai pavojinga. Tinkuotų sienų būklė dar visai gera, bet prieš dažant jas reikia nuplauti vandeniu su plovikliu.

Paskui gremžtuku iš kiekvieno plyšelio iškrapštome užsilikusias medžiagas; plyšius reikės užglaistyti. Aplink langus ir grindjuostes glaistysime akriliniu sandarinimo glaistu, nes šis užpildas gerai sukimba su medžiu ir tinku. Vėliau, kol Vanesa plauna tinkavimo įrankius, visi kiti vidutinio stambumo švitriniu popieriumi energingai šveičiame medinius paviršius ir sienas. Taip pašalinsime bet kokius smulkius nelygumus ir dažai tvirtai prikibs prie paviršiaus.

Klausiate, kodėl mes užsidėję tas juokingas kaukes. Tam, kad dažai ir tinko dulkės nedirgintų gerklės. Mūsų apsauginiai akiniai galbūt neatrodo labai madingi, bet jie neleidžia į akis patekti krentančioms lūženoms, kai dirbame iškėlę rankas. Šalinant dažus, kurių sudėtyje yra švino, reikia ypatingų atsargumo  priemonių. (Skaitykite straipsnelį „Švinas kenkia sveikatai“.)

Galiausiai visą plotą nuvalome minkštu šepečiu. Dabar, prieš pradedant tikro dažymo darbą, nugramdytą medį ir sienas reikia arba nugruntuoti, arba nutepti pirmu dažų sluoksniu. Taip daroma dėl to, kad siena nusidažytų gražiai ir lygiai, nes antraip dažai susigertų į bet kokius įbrėžimus, padarytus valant medį švitriniu popieriumi ar likusius nuo ankstesnio dažymo. Atlikus šį darbą mūsų kambarys pagaliau paruoštas dažymui.

Tvora, kaip pastebėjote, padaryta iš nedažytos medienos. Ją kruopščiai nuvalius, reikės metalo gruntu padengti visas vinių galvutes. Gruntas neleis į paviršių prasiskverbti rūdims. Kadangi tvora yra atvirame ore, ją dažysime dviem ar trim sluoksniais akrilinių dažų.

Na, bet šiai dienai pakaks. Kadangi visi paruošiamieji darbai baigti, rytoj imsimės dažymo.

Darbuojamės teptukais

Šiandien pamatysime vakarykščio sunkaus paruošiamojo darbo vaisius. Prieš pradėdami dažyti turime gerai išmaišyti dažus. Akrilinius sienų dažus jau atskiedėme trupučiu vandens, maždaug 5 procentais tūrio. Tokius dažus bus lengviau tepti. Bet turime būti atsargūs ir vandens nepripilti per daug. Kitaip dažai bus per skysti ir baigus dažyti prasimuš sena spalva. Sienų bei lubų kraštus ketiname apvedžioti plačiu teptuku. Paskui didelius paviršius dažysime voleliais. Tai paspartins darbą. *

Dažų perteklių nuo teptuko reikėtų kaskart nubraukti toje pačioje skardinės pusėje, o teptuko kotą atremti į švariąją, kad dažais neišteptume nei jo, nei rankų. Galiausiai turime laikytis taisyklės „dirbk nuo viršaus žemyn“. Tai reiškia, kad sienų imsimės tada, kai bus užbaigtos lubos. Tuomet drėgnu skuduru būtinai reikia nuvalyti bet kokias dažų dėmes nuo medinių paviršių ir juos padengti pasirinktais blizgiais aliejiniais dažais. Pagaliau viskas baigta! Švelniai geltonos sienos ir balta su gelsvu atspalviu medžio apdaila atrodo gražiai.

O dabar pereikime prie tvoros. Ją ketiname dažyti plačiu teptuku vandeniniais dažais. Trijų dažų sluoksnių turėtų pakakti. Kad kiekvienas sluoksnis visiškai išdžiūtų, tarp dažymų reikės daryti maždaug valandos pertraukas, todėl viską užbaigsime tik vakare. Tad imkimės darbo.

Pirmiausia gerai sudrėkiname teptuko šerius ir nukratome nuo jų vandens perteklių. Taip teptukas geriau sugeria dažus ir neapdžiūva. Teptuką gerai pamirkome į dažus ir dažome drąsiais, plačiais potėpiais. Užuot lengvai braukę per tvoros mietus, dažus stipriai „įspaudžiame“ į medieną.

Tik pažvelkite! Trečiasis sluoksnis baigtas kaip tik saulei leidžiantis. Tvora atrodo kaip nauja! Apžiūrime savo darbą. Dviejų dienų sunkus darbas tikrai nebuvo beprasmis. Kaip viskas pasikeitė! Truputis dažų — ir jūsų namai tampa daug jaukesni.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 26 puslapyje]

Patarimai, kaip įveikti kai kuriuos įprastus sunkumus

▪ PELĖSIAI. Dažomą paviršių nuplaukite tokiu skiediniu: viena dalis chlorkalkių, keturios dalys vandens. Mūvėkite pirštines ir dėvėkite apsauginius akinius. Perdažykite gerais akriliniais dažais, nes pelėsiai labiau linkę augti ant aliejinių. Jei yra galimybė, naudokite fungicidų priedus.

▪ DRĖGMĖS IR KITOKIOS DĖMĖS. Užtaisykite plyšius arba pašalinkite dėmės atsiradimo priežastį. Nuplaukite tą vietą vandeniu su valikliu. Padenkite paviršių dažų nesugeriančiu gruntu arba šelaku, paskui jį nudažykite.

▪ TRUPANTYS PAVIRŠIAI. Kruopščiai nuvalykite. Padenkite lėtai džiūvančiu apsauginiu sluoksniu. Aliejinė danga geriau susigeria ir suriša daleles negu vandeninė.

[Rėmelis 27 puslapyje]

Švinas kenkia sveikatai

Australijos Aplinkos apsaugos valdyba brošiūroje Lead Alert—Painting Your Home? perspėja:

▪ Net palyginti nedidelis švino kiekis mažo vaiko kraujyje neigiamai veikia jo protinį vystymąsi ir elgseną.

▪ Ypač didelis pavojus gresia vaikams iki penkerių metų, nes jų nervų sistema dar tik vystosi. Maži vaikai absorbuoja iki 50 procentų į jų organizmą patekusio švino, tuo tarpu suaugusieji — tik 10 procentų.

▪ Vaikui prarijus nykščio nago dydžio kiekį dažų, kuriuose yra švino, jo kiekis kraujyje keletą savaičių bus pastebimai padidėjęs.

[Iliustracija 25 puslapyje]

Spalvų skritulys

[Iliustracija 25 puslapyje]

Dažų gamintojo „virtuvė“

[Iliustracija 26 puslapyje]

Naudokite apsaugines priemones