Kaip nepasiduoti atsainumo dvasiai

„GAMTOJE... tokio dalyko kaip atliekos nėra.“ Tokią mintį žurnale Time išsakė vienas gerbiamas atliekų perdirbimo specialistas. Jis kalbėjo apie nuostabius procesus, per kuriuos vienų ekosistemos komponentų nebegyvus kūnus ar kitokias atliekas visuomet sunaudoja kiti komponentai. To specialisto manymu, „žmonija gali pamėgdžioti gamtoje vykstančius netaršius procesus, tačiau tam reikia sukurti naujas technologijas ir smarkiai pakeisti žmonių požiūrį“.

Daugelis iš mūsų vargu ar sukursime kokią nors naują technologiją. Bet savo požiūrį pakeisti galime. Teisingas kai kurių pagrindinių gero elgesio principų supratimas padės lengviau įveikti problemas, su  kuriomis neišvengiamai susiduriame gyvendami šiandieninėje atsainioje visuomenėje.

Taupykite

Penktadalis žemės gyventojų miegoti eina alkani. Dėl to turėtume labiau vertinti maistą ir stengtis neišmesti jo. Viena sutuoktinių pora, sugrįžusi į Europą po 28 metus trukusio misionieriško darbo Afrikoje, pasakė, kad tėviškėje bene sunkiausia buvo priprasti, „kaip nerūpestingai žmonės išmeta maistą“.

Išmintingi tėvai moko savo vaikus dėtis į lėkštę tik tiek maisto, kiek suvalgys. Taip bus mažiau atliekų. Geriau iš pradžių įsidėti nedaug maisto, o suvalgius paprašyti dar. Žinoma, taip turi daryti ir patys tėvai. Jėzus paliko mums gerą pavyzdį, nes nuoširdžiai vertino tiek fizines, tiek dvasines Dievo dovanas. Iš Biblijos sužinome, kad Jėzus labai tausojo maistą, nors jis buvo stebuklu gausiai padaugintas. (Jono 6:11-13)

Mums reikėtų taupiai elgtis ir su drabužiais, baldais bei įvairiais prietaisais. Gerai prižiūrėdami juos ir naudodami kuo ilgiau parodytume, kad vertiname savo nuosavybę. Mes neturėtume leistis reklamuotojų suviliojami turimus daiktus vis keisti į didesnius, geresnius, greitesnius ar tvirtesnius. Žinoma, mums niekas negali uždrausti pasikeisti daiktus, kurie vis dar tinkami naudoti. Tačiau prieš tai mums vertėtų apmąstyti savo požiūrį ir motyvus.

Venkite godumo

Keliaudami per dykumą į Pažadėtąją žemę izraelitai buvo maitinami mana. Biblijoje sakoma, kad manos jie gaudavo užtektinai.  Vis dėlto izraelitai buvo perspėti nepasiduoti godumui; jie turėjo prisirinkti jos tik tiek, kiek reikėjo. Tie, kurie nepaklausydavo šio nurodymo, pamatydavo, kad godumas neatneša naudos, nes likusi mana sukirmydavo ir pradėdavo dvokti. (Išėjimo 16:16-20) Biblijoje godumas daugelį sykių ir be jokių užuolankų smerkiamas. (Efeziečiams 5:3)

Tokia nuomonė išreiškiama ne tik Biblijoje. Pavyzdžiui, Seneka, pirmojo amžiaus romėnų filosofas ir dramaturgas, padarė išvadą, kad godus žmogus niekada nebūna patenkintas. Jis sakė: „Godumui ir visos kūrinijos maža.“ XX amžiaus filosofas Erichas Fromas irgi priėjo prie panašios išvados: „Godumas yra bedugnė praraja, varginanti žmogų iš paskutiniųjų stengtis patenkinti savo norus ir niekada nejausti pasitenkinimo.“ Bet vengdami godumo ir būdami taupūs galime ir dar kai ką daryti.

Mokykitės dalintis

Prieš išmesdami kokius nors geros būklės daiktus pasvarstykite, kas mielai pasinaudotų jais. Pavyzdžiui, gal jūsų vaiko išaugti drabužėliai galėtų praversti kitiems vaikams? Gal galėtumėte kam nors padovanoti ir kitus vis dar vertingus, bet jums nebereikalingus daiktus? Pasidalinkite džiaugsmu, kurį šie daiktai jums teikė anksčiau, atiduodami juos kitiems. Amerikiečių rašytojas ir humoristas Markas Tvenas sykį rašė: „Norint patirti tikrą džiaugsmą, reikia su kuo nors juo pasidalinti.“ Jūs tikriausiai irgi pastebėjote, kad pasidalintas džiaugsmas padvigubėja. Be to, taip dalindamiesi jūs pasipriešinate šiandien vyraujančiai atsainumo dvasiai.

Biblija moko dalintis su kitais. (Luko 3:11; Romiečiams 12:13; 2 Korintiečiams 8:14, 15; 1 Timotiejui 6:18) Iš tiesų, juk kaip būtų nuostabu, jei visi žmonės viskuo noriai dalintųsi!

Tenkinkitės būtiniausiais dalykais

Patenkintas žmogus yra laimingas. Tai neginčijama tiesa. Graikų patarlė sako: „Tas, kuris nepasitenkina trupučiu, nepasitenkins niekuo.“ O japonai sako: „Nepatenkintas žmogus yra vargšas.“ Biblijoje mokėjimas pasitenkinti taip pat yra labai giriama savybė. Joje sakoma: „Žinoma, maldingumas yra didelis pelnas, kai pasitenkinama tuo, ką turi. Juk mes nieko neatsinešėme į pasaulį ir nieko neišsinešime. Turėdami maisto ir drabužį, būkime patenkinti.“ (1 Timotiejui 6:6-8; Filipiečiams 4:11)

Suprantama, norint pasitenkinti turimais dalykais gali tekti smarkiai pakeisti savo požiūrį. Jauna moteris, vardu Zuzana, neseniai suvokė, kad jai reikėjo padaryti tokį pakeitimą. Ji sako: „Kadangi negalėjau turėti visko, ko troškau, pasiryžau pamėgti tai, ką turiu. Dabar esu laiminga ir patenkinta.“

Pasitenkinimas tikrai teikia laimę. Bulgarijos profesorius gerontologas Argiras Hadžichristevas tvirtina: „Visų pirma, didžiausia blogybė yra nepasitenkinimas turimu trupučiu.“ Po to jis nurodė, kuo pasitenkinimas naudingas sveikatai: „Nesistengiantis gyventi geriau nei jo kaimynas, netrokštantis turėti vis daugiau ir daugiau gyvena nesivaržydamas su kitais, todėl nepatiria įtampos. Tai naudinga nervams.“

Taip, švaisti visuomenė niekada nepasieks laimės. Atsainus požiūris toli gražu nepadeda būti laimingiems. Vis daugiau ir daugiau žmonių ima tai suvokti. O jūs?

[Iliustracija 9 puslapyje]

Vaikus reikia mokyti tausoti maistą

[Iliustracija 9 puslapyje]

Jėzus parodė puikų taupumo pavyzdį

[Iliustracija 10 puslapyje]

Užuot išmetus nebenaudojamus daiktus, kodėl neatidavus jų kitiems?