Puošnioji akacija sveikina Australijos pavasarį

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO AUSTRALIJOJE

ŽIEDAI, kuriuos matote šiame puslapyje, — ne gėlė̃s. Šio Australijoje visų žinomo ir be galo mėgstamo augalo žiedas nuo 1912-ųjų puikuojasi Australijos herbe. 1988-aisiais jis tapo šalies simboliu ir imtas vaizduoti monetose bei pašto ženkluose. Už ką jam tokia garbė?

Atsakymą galime rasti 1929 metais Veronikos Meison parašytame eilėraštyje. Apibūdinusi žiemos spalvų nykumą, poetė džiaugsmingai paskelbia: „Bet vos pavasaris atėjo — / Akacijos pasipuošė žiedais.“

Žinia, kad artėja pavasaris, turbūt maloni visiems. Čia, Australijoje, jis ateina tada, kai į šiaurės pusrutulį nuslenka ruduo. Ankstyvas pavasario šauklys — puošniosios akacijos žiedai. Kiekvieną rugpjūtį išgirsi mokinukus deklamuojančius Meison eilėraštį. 1992-aisiais Australijos generalgubernatorius rugsėjo pirmąją paskelbė Valstybine akacijos diena.

Puošnioji akacija pavasarį sveikina itin žavingai. Meison eilėraštyje sakoma: „Grakščiai ji lankstosi praeiviui“, mat švelnaus pavasario vėjelio supamos žiedais apsipylusios šakos gražiai linksi ir linguoja. Šis įdomus medelis priklauso augalų genčiai, gerai žinomai šiltuose pasaulio kraštuose.

Ištverminga ir plačiai žinoma gentis

Puošnioji akacija lotyniškai vadinama Acacia pycnantha. Šis krūmas ar medelis paprastai išauga 4—8 metrų aukščio. Australijoje yra apie 600—1000 akacijų rūšių. Įdomu, kad daugiau kaip pusė viso pasaulio akacijų rūšių veši būtent  Australijoje. Jos dažnai priskiriamos mimozinių šeimai. Vienos rūšies akacija ne sykį minima Biblijoje. Dievas nurodė iš akacijos medienos padaryti sandoros skrynią, taip pat kai kurias padangtės dalis. (Išėjimo 25:10; 26:15, 26)

Viena žinomiausių akacijų genties rūšių auga Afrikoje. Šių medžių skėtiškas vainikas labai vilioja žirafas. Ko gero, jos nugraužtų akacijas plikai, jei ne šių medžių bičiulės skruzdėlės. Viena jų rūšis akacijose ir gyvena, ir randa sau maisto — nektaro. Gindamos savo namus skruzdės įgelia ėdriosioms žirafoms, kad šios pasiieškotų kito medžio. Tokia simbiozė aiškiai rodo, kaip protingai viskas sukurta!

Australijos akacijoms gyventi netrukdo jokios žirafos. Tiesa, jų neaplenkia kiti priešai, tokie kaip sausra. Bet jai akacijos lengvai nepasiduoda: jų sėklų išorinis sluoksnis toks kietas, kad vanduo sėklas pasiekia ir sužadina augti tik tada, kai tas sluoksnis kaip nors pažeidžiamas. Dėl šios ypatybės sodininkai akacijų ankštis turi pirmiausia išbrinkinti verdančiame vandenyje. Gamtoje akacijų sėklos gali nesudygti ištisus dešimtmečius! Jos sudygsta tik po kokio nors gaisro. Taigi žemėje net ir per didžiausias sausras yra akacijų „sėklų bankas“, kuriame saugomos sėklos laukia, kada galės išleisti daigus.

 Tam tikros atsparios Australijos akacijų rūšys jau ne vieneri metai vežamos į Afriką, nes per sausras jos būna neblogas maisto šaltinis. Šie medžiai sugeba išgyventi ir prastoje, nederlingoje dirvoje. Kai kurios rūšys auga net kopose! Akacijos sutvirtina dirvožemį, praturtina jį azotu ir saugo nuo vėjų. Dėl to susidaro palankesnės sąlygos augti ir kitiems augalams.

Universalus augalas

Kai kurie mokslininkai tam tikras akacijų rūšis laiko tinkamomis maistui. Jie sako, kad jų sėklose daug baltymų ir maistingumu jos prilygsta grūdams. Paskrudintos jos primena riešutus, o kai kurių rūšių virtų sėklų skonis panašus į lęšių. Sėklos malamos, iš miltų kepama duona, net daromi makaronai. Kai kurios akacijos uždera iki 10 kilogramų sėklų per metus.

Iš kvapių akacijų žiedų gaminami kvepalai. Dar šie augalai naudojami pašarui, dirvos erozijai stabdyti. Nedera pamiršti ir akacijos medienos.

Iš jos Australijos aborigenai darydavosi bumerangus. O smailialapė akacija dar vadinama avietine, mat ją nukirtus pakvimpa trintomis avietėmis. Pirmieji Australijos kolonistai iš šių medžių statydavosi drėbtines trobas. Sienas darydavo iš pintų akacijų šakų ir apdrėbdavo purvu.

Argi ne nuostabu, koks vertingas medis yra akacija? Bet kai Australijoje stoja pavasaris, tenykščiai gyventojai pirmiausiai pagalvoja ne apie akacijų naudą. Žvelgiant į pakalnes, banguojančias pūkuotais ryškiai geltonais apklotais, suvirpa širdis ir mintyse suskamba eilės. Šio medžio grožis bei nauda ne vienam primena, koks išmoningas ir nuostabus yra „visa ko statytojas“ — Dievas. (Hebrajams 3:4)

[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

Akacijos žiedai ir ankštys

[Šaltinio nuoroda]

© Australian Tourist Commission

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 15 puslapyje]

Akacija: © Copyright CSIRO Land and Water; pašto ženklas: National Philatelic Collection, Australia Post; herbas: Used with permission of the Department of the Prime Minister and Cabinet