Stebime pasaulį

Išsaugota reta orchidėja

Kad neišnyktų vienintelė Didžiojoje Britanijoje likusi laukinė orchidėja, plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus), ji buvo dieną naktį saugoma 50 metų. Šią nuostabią kaštoninės ir geltonos spalvos orchidėją Viktorijos ir vėlesniais laikais žmonės nepaprastai vertino ir taip išskynė, jog praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje buvo belikęs vienintelis toks augalas. Botanikai iš šios Šiaurės Jorkšyre užsilikusios orchidėjos stengėsi išsiauginti daigų, bet augalas žydi retai, todėl natūraliai apsidulkinti negali. Vis dėlto paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Londono Kju botanikos sodo mokslininkai atrado vadinamąjį mikroprocesoriaus metodą, kuris jiems leido išauginti naujų daigų iš sėklų, gautų gėlę apdulkinus dirbtiniu būdu. Paskui daigai buvo perkelti į jiems įprastą kalkakmenio dirvožemį ir dabar Anglijos šiaurėje jau auga nuo 200 iki 300 plačialapių klumpaičių. Kaip pranešama Londono laikraštyje The Independent, viena jų augimo vieta yra visuomenei žinoma, bet kitos, siekiant apsaugoti augalus, laikomos paslaptyje, o „mokslininkai ir toliau ieško, kaip padidinti orchidėjų atsparumą kenkėjams ir grybeliams“.

 Alergiški žmonėms

„Daugelis gyvūnų yra alergiški žmonėms“, — teigiama Vokietijos laikraštyje Leipziger Volkszeitung. Anot šio pranešimo, Vokietijos alergijos ir astmos draugija (DAAB) neseniai paskelbė, jog „buvimas su žmonėmis vienam iš 20 kambarinių gyvūnų sukelia alergiją, pasireiškiančią odos išbėrimais arba nuolatiniu čiauduliu“. Manoma, jog dažniausiai alergijos priežastis yra žmogaus pleiskanos ir jomis mintančių lovos erkučių išskyros. Jei naminis gyvūnėlis neturėdamas blusų kasosi arba laižosi kūną ir pešiojasi kailį, jo šeimininkui tai yra ženklas, kad gyvūnėlis alergiškas žmonėms. Pagerėjimas pakeitus aplinką arba nesant šeimininko turėtų būti dar vienas to įrodymas. Be to, rašoma, jog gyvūnams alergiją gali sukelti ir maistas arba žiedadulkės. Pavyzdžiui, DAAB pastebėjo, jog pastaraisiais metais šienlige serga vis daugiau arklių.

Koks yra „tikras vyras“?

Kaip pranešama Londono laikraštyje The Independent, „vaikinai... vis dar yra įsitikinę, jog būti geru sportininku, dėvėti firminius drabužius ir vengti artimos draugystės yra ‘tikro vyro’ požymiai, o sunkiai dirbti — ‘nevyriška’. Jie gerbia tuos bendraklasius, kurie yra valdingi ir nuolat keikiasi. Prie tokio stereotipo neprisitaikantys paaugliai rizikuoja būti skriaudžiami arba vadinami gėjais“. Kaip rašoma laikraštyje, Londono universiteto Berkbeko koledžo surengta 11—14 metų berniukų iš 12 Londono mokyklų apklausa atskleidė, jog tie, kurie „‘elgiasi vyriškai’, pripažįsta, kad dažnai dėl to jaučiasi vieniši ir nedrįsta savęs išreikšti“. Tyrimui vadovavęs profesorius Stivenas Frošas pasakė: „Berniukus reikia įtikinti, jog būti vyru nereiškia būti atšiauriam ir tramdyti savo jausmus.“

Kritikuojamas Raudonasis Kryžius

Tuoj po rugsėjo 11-osios antpuolių Amerikos Raudonasis Kryžius ėmėsi rinkti pinigines aukas ir kraują. Buvo paaukota maždaug 850 milijonų JAV dolerių ir surinkta 400000 vienetų kraujo. Nors renkama buvo sparčiai, su dalinimu buvo kitaip. „Amerikos Raudonasis Kryžius dalinti šalpos fondų nuo antpuolio nukentėjusiųjų šeimoms nesiskubino, — rašoma laikraštyje The Washington Times. — Šios lėšos buvo naudojamos programoms, neturinčioms nieko bendra su rugsėjo 11-ąja“; daug jų buvo skirta „ilgalaikėms reikmėms, pavyzdžiui, kraujo užšaldymo programai, psichoterapijai ir galimiems būsimiems antpuoliams“. Kadangi surinktas kraujas yra tinkamas vartoti tik 42 paras, o jo poreikis buvo nedidelis, kaip rašoma straipsnyje, kraujas „pasidarė bevertis ir turi būti sudegintas“. Žiniasklaida pranešė, jog smarkiai kritikuojama Raudonojo Kryžiaus valdyba privertė atsistatydinti savo prezidentę, o 2002-ųjų sausio pabaigoje paskelbė, kad iki 2002-ųjų rugsėjo 11-osios nukentėjusiesiems nuo katastrofos bus išdalinta 90 procentų surinktų lėšų.

Mirtį nešančios stichinės nelaimės

„Per stichines nelaimes 2001-aisiais pasaulyje žuvo mažiausiai 25000 žmonių, — lyginant su praėjusiais metais, daugiau nei dvigubai“, — teigiama naujienų agentūros „Reuters“ pranešime. Didžiausios pasaulyje perdraudėjos Miuncheno draudimo kompanijos teigimu, stichinių nelaimių padaryti ekonominiai nuostoliai siekė 36 milijardus dolerių — daug daugiau, nei Jungtinės Valstijos prarado dėl rugsėjo 11-osios antpuolių. Du trečdaliai iš 700 didžiausių nelaimių buvo susijusios su uraganais ir potvyniais. Ekstremalios oro sąlygos aiškinamos pasaulinio masto klimato pokyčiais. „Miškų gaisrai Australijoje, potvyniai Brazilijoje ir Turkijoje, nepaprastai daug sniego centrinėje bei pietų Europoje, Singapūre praūžęs taifūnas, kuris meteorologams atrodė neįmanomas, — visa tai rodo, jog tarp klimato pokyčių ir stichinių nelaimių padaugėjimo esama ryšio“, — sakė Miuncheno draudimo kompanijos atstovas. Pastebėta, kad 2001-ieji buvo antri karščiausi metai per 160 metų laikotarpį, kai registruojami tokie duomenys. Daugiausia gyvybių nusinešė žemės drebėjimai; vien sausio mėnesio žemės drebėjimas Indijoje pareikalavo per 14000 aukų. Iš viso per metus suskaičiuota 80 didelių žemės drebėjimų.

Užpakalinės sėdynės saugos diržai apsaugo gyvybes

Londono laikraštyje The Guardian pranešama, jog „dėl to, kad ant užpakalinės sėdynės sėdintys keleiviai neprisisega saugos diržų, avarijos metu sėdintiesiems priekyje, nors ir prisisegusiems diržus, pavojus žūti padidėja penkis kartus“. Išanalizavę daugiau kaip 100000 per penkerius metus Japonijoje įvykusių automobilių avarijų Tokijo universiteto tyrinėtojai nustatė, jog jei keleiviai, sėdėję ant užpakalinės sėdynės, būtų buvę prisisegę diržus, būtų galėta išvengti beveik 80 procentų priekyje su saugos diržais sėdėjusių žmonių žūties. Susidūrimo metu neprilaikomi keleiviai sviedžiami į priekį su tokia jėga, kad sėdintieji priekyje gali būti stipriai sužaloti ar net mirtinai sutraiškyti. Nors Didžiojoje Britanijoje saugos diržai užpakalinėje sėdynėje privalomi nuo 1991-ųjų, apklausa rodo, jog apie 40 procentų suaugusiųjų jais vis dar nesinaudoja.

Azijoje pavojingai užterštas oras

„Indijoje dėl oro užterštumo kasmet miršta per 40000 žmonių“, — rašoma aplinkotyros žurnale Down to Earth. Pasaulio banko ir Stokholmo aplinkos instituto vadovaujami tyrinėtojai nustatė, jog Azijoje oro užterštumas gerokai didesnis nei Europoje ir Amerikoje paėmus kartu; dėl tos priežasties Seule, Pekine, Bankoke, Džakartoje ir Maniloje miršta tūkstančiai žmonių. Pavyzdžiui, Maniloje kasmet nuo kvėpavimo ligų miršta daugiau kaip 4000 žmonių, o 90000 kenčia nuo sunkaus lėtinio bronchito. Pekine ir Džakartoje mirštamumas dar didesnis. Anot žurnalo, bėda ta, kad „naudojami prastos kokybės degalai, netinkamai gaminama energija, važinėjama prastos būklės transporto priemonėmis ir eismas yra labai intensyvus“.

Iš perėjimo prie euro kraunamas kapitalas

Laikraštyje Corriere della Sera rašoma, jog Italijai perėjus prie euro šalies Katalikų bažnyčia pasinaudojo „palankiomis liros išėmimo iš apyvartos aplinkybėmis ir nusprendė trūkstamas aukas papildyti suapvalindama kainas“. Romos vikariatas į visas savo parapijas išsiuntinėjo aplinkraštį „dėl ‘kainoraščio’ pakeitimų. Auka už mišias, kuri anksčiau buvo 15000 lirų, dabar padidėja iki 10 eurų (19363 liros). Didžiausia auka už sutuokimą nuo 450000 lirų padidėja iki 270 eurų (523000 lirų)“. Tačiau aplinkraštyje patikslinama, jog „ši kaina taikytina tuokiant ‘neparapijiečius’, tuo tarpu parapijiečiams, kaip ir už krikštą ar laidotuves, leidžiama aukoti savo nuožiūra“. Nepaisant to, kaip rašoma laikraštyje, galbūt dėl „tikinčiųjų šykštumo ir mažėjančio bažnyčios lankomumo“ Romoje parapijos kunigai aukų dėžutes dažnai randa visiškai tuščias.