Jaunimas klausia:

Kodėl tėtis manęs nemyli?

„Kol tėvai buvo kartu, eidavome į paplūdimį, valgydavome restoranuose, kur nors važiuodavome. Po skyrybų išvykos liovėsi. Tėtis pasikeitė. Manau, kad išsiskirdamas su mama jis išsižadėjo ir manęs“ (Karen). *

LIŪDNA, bet panašų skausmą kenčia gan nemažai jaunuolių. Jie kaip ir Karen mano, kad tėvas arba motina jų nebemyli, o gal ir apskritai niekad nemylėjo. Čia turimos omenyje ne tos trumpalaikės neigiamos mintys, kurios apninka dėl kokio nors laikino nesutarimo su tėvais, ir ne apmaudas po tėvų bausmės. Problema yra tada, kai tėvai tikrai apleidžia savo vaikus, jais nesirūpina, neauklėja, o kartais net užgaulioja ar muša.

Tikrai nėra nieko skaudžiau, kaip būti atstumtam tėvo arba motinos. „Jaučiausi nereikalinga“, — sako Karen. Jei ir tu kada nors tai patyrei, šiame straipsnyje rasi keletą patarimų, kaip kovoti su savo neigiamais jausmais. Žinok, kad net be kurio nors iš tėvų paramos tavo gyvenimas gali būti laimingas!

Stenkis suprasti savo tėvus

Visų pirma, tikėtis meilės iš tėvų dera. Vaikui ji turi būti tokia pat natūrali ir patikima kaip saulėtekis. Dievas reikalauja, kad tėvai rodytų tokią meilę. (Kolosiečiams 3:21; Titui 2:4) Tačiau kodėl kai kurie nesirūpina savo vaikais, juos palieka arba skriaudžia?

Viena priežastis — jų pačių išgyvenimai. Pagalvok, iš kur tavo tėvai mokėsi, kaip auginti vaikus? Paprastai tas žinias jie atsineša iš vaikystės, — kaip jų tėvai juos augino. O jos mūsų negailestingame pasaulyje, kur tiek daug žmonių ‘neturi natūralaus prieraišumo’, dažnai būna labai iškreiptos. (2 Timotiejui 3:1-5; NW) Kartais, deja, su savo vaikais tėvai elgiasi taip pat blogai, kaip buvo elgiamasi su jais.

Be to, tėvai gali jaustis labai nelaimingi ir dėl įvairių kitų priežasčių. Kai kurie nesėkmes ir nusivylimą stengiasi pamiršti pasinerdami į darbą, pradėdami girtauti ar vartoti narkotikus. Pavyzdžiui, Viljamo ir Džoanos tėvas buvo alkoholikas. „Jam būdavo sunku mus pagirti, — sako Džoana. — Tačiau blogiausia prasidėdavo, kai tėvas pasigerdavo. Tuomet jis visą vakarą rėkdavo  ant mamos. Mane sukaustydavo siaubas.“ Bet net jei tėvai ir atvirai neužgaulioja, galbūt jų gyvensena juos taip išsekina, kad jie nebepajėgia rodyti vaikams trokštamos meilės ir dėmesio.

Viljamas mano suprantąs, kur glūdi jo tėvo nenuspėjamo elgesio šaknys. „Tėtis augo Berlyne per Antrąjį pasaulinį karą, — aiškina jis. — Vaikystėje patyrė daugybę siaubingų dalykų, matė daug mirčių. Kiekvieną dieną turėjo kovoti dėl savo gyvybės, duonos kąsnio. Manau, kad visi šie išgyvenimai labai jį paveikė.“ Iš tiesų ir Biblija pripažįsta, jog engiamas žmogus gali imti elgtis neprotingai. (Mokytojo 7:7)

Bet ar tokia tėvo praeitis, Viljamo ir Džoanos nuomone, pateisina jo elgesį? „Ne, — sako Viljamas. — Skaudi patirtis neduoda teisės girtuokliauti ir smurtauti. Tačiau žinodamas ją geriau suprantu, kodėl tėvas taip elgiasi.“

Susitaikydamas su tuo, kad tėvai yra netobuli, bei stengdamasis sužinoti jų praeitį, geriau juos suprasi. Patarlių 19:11 rašoma: „Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja.“ (Brb)

Įveik neigiamus jausmus

Dėl nemalonios atmosferos namuose gali apnikti ir kitokie neigiami jausmai. Pavyzdžiui, Patricija dėl tėvų dėmesio stokos jautėsi „niekam tikusi ir neverta meilės“. Laniša buvo vos aštuonerių metų, kai šeimą paliko tėvas, tad jai sunku pasitikėti vyrais. O Šeila pamatė, kad norėdama užpildyti narkomanės motinos paliktą tuštumą trokšta beveik kiekvieno sutikto žmogaus dėmesio.

Gyvenimą apkartinti gali ir pyktis bei pavydas. Kada Karen matydavo tėvą savo naujajai šeimai rodantį meilę, kurios ji taip troško, „kurį laiką labai pavydėjo“. Leilani kartais neapkęsdavo savo tėvų. „Nuolat su jais ginčydavausi“, — sako ji.

Visi šie jausmai suprantami, kai šeimoje tokios aplinkybės. Tačiau kaip galime juos įveikti? Štai keli patarimai.

• Artinkis prie Dievo Jehovos. (Jokūbo 4:8) Tai gali daryti skaitydamas Bibliją ir nuolat bendraudamas su Dievo tauta. Stebėdamas, kaip Jehova elgiasi su kitais, suprasi, kad jis ištikimas ir patikimas. „Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui?“ — paklausė Jehova izraelitų. „Net jeigu ji ir užmirštų, aš tavęs niekada neužmiršiu“, — pažadėjo jis. (Izaijo 49:15) Tad dažnai melskis Dievui. Nesijaudink, jei nesugebėsi tiksliai jam visko išsakyti. Jis tave supras. (Romiečiams 8:26) Žinok, Jehova myli tave, net jei atrodo, kad niekas daugiau nemyli. (Psalmyno 27:10)

• Išsipasakok suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Ieškok dvasiškai brandžių draugų. Pasikalbėk su jais apie tai, kas tave slegia. Jehovos liudytojų susirinkime ne vienas tau atstos tėvą ir motiną. (Morkaus 10:29, 30) Tačiau prie jų prieiti ir išsipasakoti teks pačiam. Kol nepasakysi, niekas nežinos, kaip jautiesi. O išliejęs širdį pajusi  tikrą palengvėjimą ir ramybę. (1 Samuelio 1:12-18)

• Uoliai rūpinkis kitais. Kad nepasiduotum savigraužai, nesutelk dėmesio į neigiamus dalykus. Geriau išmok branginti tai, ką turi. Visada ‘žiūrėk ne tiktai savo naudos, bet ir kitų’. (Filipiečiams 2:4, Vl) Nusistatyk dvasinius tikslus ir ryžtingai jų siek. Rūpindamasis žmonių dvasiniais poreikiais tarnyboje, sutelksi dėmesį į kitus, ne į save.

• Ir toliau gerbk savo tėvus. Visuomet laikykis Biblijos principų ir normų. O jie reikalauja gerbti tėvus. (Efeziečiams 6:1, 2) Pagarba sulaikys nuo kerštingų minčių. Atmink, jei tėvai elgiasi blogai, tai nereiškia, jog ir tu gali taip elgtis. Tad viską palik Jehovai. (Romiečiams 12:17-21) Jis „myli, kas teisinga“, ir globoja vaikus. (Psalmyno 37:28; Išėjimo 22:21-23 [22:22-24, Brb]) Deramai gerbk tėvus ir stenkis ugdytis Dievo dvasios vaisių — visų pirma meilę. (Galatams 5:22, 23)

Tau pavyks

Kai tėvai nemyli, tikrai yra skaudu. Bet tai neturi lemti, kokiu žmogumi užaugsi. Čia išvardyti Biblijos principai padės tau siekti laimingo ir sėkmingo gyvenimo.

Anksčiau minėtas Viljamas tarnauja savanoriu viename iš Jehovos liudytojų filialų. Jis sako: „Jehova įvairiopai padeda mums ištverti sunkumus. Koks džiaugsmas turėti tokį mylintį ir rūpestingą dangiškąjį Tėvą!“ Jo sesuo Džoana tarnauja pioniere teritorijoje, kur trūksta skelbėjų. „Augdami pamatėme aiškų skirtumą ‘tarp tarnaujančiojo Dievui ir jam netarnaujančiojo’, — sako ji. (Malachijo 3:18) — Mūsų išgyvenimai sustiprino ryžtą kovoti už tiesą ir ją pamilti.“

Tavo pastangos tikrai nenueis veltui. „Kas sėja ašarodamas, tas nuiminės derlių džiūgaudamas“, — rašoma Biblijoje. (Psalmyno 126:5) Kaip galima pritaikyti šią eilutę? Jeigu sunkiomis aplinkybėmis uoliai stengsiesi laikytis teisingų Dievo principų, tavo ašaros galiausiai virs džiaugsmu, nes patirsi Dievo palaimų.

Tad stenkis vis labiau artintis prie Dievo Jehovos. (Hebrajams 6:10; 11:6) Tuomet galbūt ilgus metus tave kamavęs nerimas, nusivylimas ir kaltė pamažu nuslops ir juos pakeis „Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą“. (Filipiečiams 4:6, 7)

[Išnaša]

[Rėmelis 21 puslapyje]

Gal tu...

• jautiesi niekam tikęs?

• manai, kad nesaugu ir neprotinga pasikliauti kitais?

• nuolat trokšti nuraminimo?

• nepajėgi suvaldyti pykčio ar pavydo?

Jei į šiuos klausimus atsakei teigiamai, kuo greičiau pasikalbėk apie tai su tėvu (arba mama), vyresniuoju ar dvasiškai brandžiu draugu, kuriuo pasitiki.

[Iliustracijos 22 puslapyje]

Atkakliai kovok su neigiamais jausmais