Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Paslaptingieji Euripo potvyniai ir atoslūgiai

Paslaptingieji Euripo potvyniai ir atoslūgiai

Paslaptingieji Euripo potvyniai ir atoslūgiai

ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO GRAIKIJOJE

RYTINIAME Graikijos pakraštyje, netoli Chalkidės miesto, Eubojos salą nuo žemyninės valstybės dalies skiria neplatus Euripo sąsiauris. Jo ilgis — 8 kilometrai, o plotis įvairuoja nuo 1,6 kilometro iki vos 40 metrų. Sekliausioje vietoje gylis tik 6 metrai. Pavadinimas Euripas — „sparti tėkmė“ — duotas, matyt, todėl, kad kartais vanduo sąsiauriu teka labai srauniai; tuomet tėkmės greitis siekia beveik 20 kilometrų per valandą. Tačiau būna dienų, kai vanduo teka lėtai — tai pirmyn, tai atgal, o kartais ir visai sustoja. Stebėti šio neįprasto potvynių ir atoslūgių reiškinio prie nedidelio tilto per sąsiaurį susirenka daugybė Chalkidės lankytojų.

Potvyniai ir atoslūgiai vyksta dėl Saulės ir Mėnulio traukos poveikio jūroms. Dėl šios priežasties potvyniai keičia atoslūgius — žiūrint, kokia Žemės padėtis Saulės ir Mėnulio atžvilgiu. Per jaunatį Saulė ir Mėnulis yra toje pačioje Žemės pusėje. Per pilnatį — priešingose Žemės pusėse. Abiem atvejais Saulė ir Mėnulis veikia kartu ir sukelia didžiausius potvynius ir atoslūgius.

Euripo sąsiauryje maždaug per 24 valandas paprastai įvyksta du potvyniai ir du atoslūgiai. 6 valandas 13 minučių srovė teka viena kryptimi, trumpai stabteli ir grįžta atgal. Taip ji reguliariai kaitalioja kryptį per visą mėnulio mėnesį, tai yra 23 arba 24 dienas. Tačiau paskutines keturias arba penkias jo dienas vyksta kai kas neįprasta. Kai kuriomis dienomis srovė teka tik į vieną pusę. Kitomis ji gali kaitalioti kryptį apie 14 kartų per dieną!

Mėginimai paaiškinti šį nepaprastą reiškinį

Euripo fenomenas tūkstantmečius glumino stebėtojus. Pasak vieno padavimo, nusivylęs, kad negali įspėti šios potvynių ir atoslūgių mįslės, ketvirtajame amžiuje p. m. e. į sąsiaurį įšoko ir nusiskandino Aristotelis. Iš tikrųjų jis nenusiskandino, bet šią mįslę paaiškinti tikrai bandė. Savo veikale Meteorologica jis rašė: „Atrodo, jog jūra per siaurą kanalą teka todėl, kad jį supa žemė. Vanduo iš mažesnio telkinio į didesnį teka dėl žemės virpesių.“ Aristotelis klaidingai manė, jog pati žemė vibruoja dėl jūros bangavimo ir dėl tame regione dažnai pasitaikančių žemės drebėjimų. Praėjus maždaug šimtmečiui graikų astronomas Eratostenas pripažino, kad „jūros lygis vienoje ir kitoje sąsiaurio pusėje yra nevienodas“. Jis manė, jog tėkmę lemia skirtingas abiejų sąsiaurio krantų aukštis.

Kodėl Euripo potvyniai ir atoslūgiai tokie nereguliarūs, nėra iki galo suprantama net dabar. Bet aišku tai, kad įprastinė tėkmė priklauso nuo skirtingo vandens lygio abiejuose sąsiaurio galuose. Tai verčia vandenį plūsti iš aukštesnio lygio į žemesnį. Lygis skiriasi maždaug 40 centimetrų; žiūrint nuo Chalkidės tilto tai matosi.

Kodėl vandens lygis taip skiriasi?

Kaip galima paaiškinti vandens lygio skirtumą? Pasiekęs Eubojos salą, iš rytinės Viduržemio jūros dalies atplūstąs potvynio vanduo pasidalina į dvi šakas. Vakarinė šaka įteka pro pietinį sąsiaurio galą. Tačiau rytinė šaka turi tekėti aplink salą ir tik tada įsilieja į sąsiaurį iš šiaurės. Dėl ilgesnio kelio rytinis srautas pasiekia Euripą maždaug valanda ir penkiolika minučių vėliau už vakarinį. Dėl to jūros lygis, taigi ir vandens slėgis, vienoje sąsiaurio pusėje gali būti didesnis nei kitoje. Tas papildomas slėgis įprastinę potvynio tėkmę per Euripą sustiprina dar labiau.

Bet kodėl tėkmė kaitalioja kryptį? Pirmąjį ir paskutinįjį Mėnulio ciklo ketvirtį Saulės trauka, užuot sustiprinusi Mėnulio trauką, jai priešinasi. Mėnulis Žemę veikia taip, kad susidarytų atoslūgis, o Saulės trauka stengiasi sukelti potvynį. Dėl tokio poveikio šiais laikotarpiais jūros lygio skirtumas tarp šiaurinio ir pietinio sąsiaurio galų yra mažesnis. Todėl tėkmė susilpnėja. Kartais, kai pučia vėjas, ji visai sustoja.

Žinoma, yra ir daugiau įdomių faktų apie šią paslaptingą srovę. Jei būsite Graikijoje, atvykite į Eubojos salą ir patys pamatysite tą nepaprastą reiškinį — Euripo potvynius ir atoslūgius!

[Žemėlapiai 12, 13 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

VIDURŽEMIO JŪRA

EGĖJO JŪRA

EUBOJA

Chalkidė

Euripo sąsiauris

GRAIKIJA

ATĖNAI

[Šaltinio nuoroda]

Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.

[Iliustracija 13 puslapyje]

Euripo sąsiaurio nuotrauka iš lėktuvo