Slaptasis ginklas. Kiek jo grėsmė reali?

LIGŲ užkratai karuose naudojami nuo seno. XIV amžiuje Rytų Europoje į apgultą miestą būdavo katapultuojami nuo maro mirusių žmonių kūnai. Po 400 metų, vykstant Prancūzų ir indėnų karui, per taikos derybas britai „padovanojo“ indėnams raupais užkrėstų antklodžių. Taip prasidėjo epidemija, privertusi juos pasiduoti. Tačiau tik XIX amžiaus pabaigoje buvo suvokta, kad užkrečiamas ligas sukelia mikrobai. Po šio atradimo tapo įmanoma ligas paversti tikrais ginklais.

Žinoma, nauji mokslo atradimai padėjo sukurti veiksmingų skiepų ir vaistų. Vis dėlto infekcinės ligos tebėra nuožmus priešas, kasmet nusinešantis daugiau nei 17 milijonų žmonių gyvybių — apie 50000 kas dieną. Paradoksalu, kad vieni talentingi vyrai ir moterys paaukoja savo gyvenimus žmonijos ligoms įveikti, o kiti su tokiu pat uolumu bei sugebėjimais siekia įveikti žmones ligomis.

Pastangos uždrausti biologinį ginklą

Daugiau kaip 25 metus Jungtinės Valstijos, buvusioji Tarybų Sąjunga ir keletas kitų valstybių ambicingai kūrė biologinį ginklą. Galiausiai 1972 metais šios šalys susitarė jį uždrausti. Vis dėlto kai kurios valstybės slapčia tęsė mirtinų mikroorganizmų kūrimą, tyrimus, kaupė jų atsargas ir kūrė būdus juos platinti.

O kodėl šis ginklas buvo oficialiai uždraustas? Praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje buvo padaryta išvada, kad nors biologinis ginklas yra mirtinas, jis nėra labai tinkamas naudoti mūšyje. Viena — jo  poveikis pasireiškia tik po kurio laiko. Antra, jo veiksmingumas priklauso nuo vėjo krypties ir kitų oro sąlygų. Taip pat buvo suvokta, kad panaudojus biologinį ginklą prieš kitą šalį pastaroji atsakytų tuo pačiu arba net branduoliniu ginklu. Be to, dauguma nepritarė gyvų organizmų naudojimui žmonėms luošinti ar žudyti.

Šios priežastys vargu ar sulaikys neapykantos kupinus žmones, nepripažįstančius jokių moralės normų. Tiems, kurie trokšta beatodairiškai žudyti, biologinis ginklas atrodo viliojantis. Jį lengva gaminti ir naudoti slapčia. Užpuolikas gali likti neišaiškintas, o net ir sužinojus kaltininką sunku kovoti su teroristine organizacija, turinčia savo aktyvistų grupių daugelyje šalių. Be to, toks tylus, slaptas ir lėtas puolimas sukeltų paniką ir vien tai galėtų destabilizuoti visuomenę. Užkrėtus pasėlius ar gyvulius atsirastų maisto stygius ir nusmuktų ekonomika.

Kitas biologinio ginklo pranašumas tas, kad jis palyginti pigus. Vieno tyrimo metu buvo apskaičiuota, kiek kainuotų įvairiais ginklais išžudyti beginklius civilius gyventojus viename kvadratiniame kilometre. Įprastiniais ginklais tai padaryti kainuotų 2000 JAV dolerių, branduoliniu — 800, nervus paralyžiuojančiomis dujomis — 600, o biologiniu ginklu — vos 1 dolerį.

Techninės kliūtys teroristams

Žiniasklaidos tvirtinimais, kai kurios teroristų grupės vykdo biologinio ginklo bandymus. Vis dėlto bandymas ir sėkmingas puolimas yra skirtingi dalykai.

Kad išpuolis pavyktų, teroristas ar teroristinė organizacija turi įveikti nemažus techninius sunkumus. Pirma, teroristams reikia įsigyti mirtinos ligos sukėlėjų. Antra, jiems reikia žinoti, kaip ir kur juos tinkamai bei saugiai laikyti. Trečia, teroristai turi mokėti juos dauginti. Efektyviai panaudotas nedidelis ligos sukėlėjų kiekis gali būti pražūtingas pasėliams, galvijų bandai ar miesto gyventojams. Tačiau mikroorganizmai už laboratorijos sienų dažnai žūsta. Iš tiesų tikslą pasiekia tik nedidelė užkrato dalelė, todėl katastrofai sukelti reikia gerokai didesnio jo kiekio.

Tai dar ne viskas. Teroristams reikia žinoti, kaip nugabenti ligos sukėlėjus į norimą vietą gyvus bei sveikus. Ir galiausiai, jie turi mokėti veiksmingai platinti užkratą. Norint sukelti epidemiją, ligos sukėlėjai turi būti tinkamo dydžio, juos reikia išplatinti pakankamai didelėje teritorijoje ir tam tikra koncentracija. Patikimai biologinio ginklo panaudojimo sistemai sukurti gerai parengtiems JAV specialistams prireikė daugiau nei dešimties metų. Į orą paleisti mikroorganizmai dėl saulės ir temperatūros svyravimų gali žūti. Užtat norint, kad užkratas būtų veiksmingas, reikia gerai žinoti oro sąlygų poveikį mikroorganizmams.

Turint omenyje visas šias technines kliūtis, nestebina, kad biologinio ginklo teroristai retai kada  ėmėsi. Be to, tokių išpuolių aukomis tapdavo labai nedaug žmonių. Neseniai Jungtinėse Valstijose per laiškus užsikrėtę juodlige mirė penki žmonės. Aišku, tai tragiška, tačiau nedidele bomba ar net pistoletu nužudoma kur kas daugiau. Mokslininkų paskaičiavimu, per 96 procentus nuo 1975 metų įvykdytų atakų, kurių metu buvo panaudotas cheminis ar biologinis ginklas, žūdavo ar būdavo sužeisti ne daugiau kaip trys žmonės.

Turėdama omeny, kaip nelengva sėkmingai panaudoti biologinį ginklą, Didžiosios Britanijos ir JAV saugumo informacijos taryba pareiškė: „Nors įvairių šalių vyriausybės susiduria su nemaža cheminio ir biologinio teroro grėsme, daugumos analitikų nuomone, katastrofa, per kurią žūtų daugybė žmonių, yra įmanoma, bet vargu ar ji kada nors įvyks.“ Tiesa, tokio išpuolio tikimybė nedidelė, tačiau jo pasekmės būtų labai skaudžios.

Blogos naujienos

Lig šiol rašėme apie geras naujienas: sprendžiant iš techninių sunkumų ir praeities, pražūtinga biologinė ataka vargu ar galima. Tačiau bloga naujiena yra ta, kad praeitis dar negarantuoja, jog taip neatsitiks ateityje. Nors anksčiau tokios atakos dažniausiai būdavo nesėkmingos, ateityje gali būti kitaip.

Priežasčių nerimauti nestinga. Atsiranda vis daugiau teroristų, pasiryžusių masiškai žudyti. Teroristų grupės vis geriau išmano apie techniką, o jų finansiniai ir techniniai ištekliai kartais prilygsta kai kurių valstybių ištekliams.

Tai, kad biologinį ginklą teroristų grupėms gali perduoti vyriausybės, ekspertams susirūpinimo nekelia. Vienas analitikas sako: „Net ir nuožmūs, ambicingi, radikalūs valdytojai kažin ar norėtų perduoti uždraustą ginklą jiems nepavaldžioms teroristų grupėms; tokie vadovai tikriausiai patys norėtų panaudoti šį ginklą pirmos atakos metu, o greičiausiai jį naudotų tik priešui įbauginti, bet ne pačiame kare.“ Didžiausią susirūpinimą ekspertams kelia tai, kad pelningais teroristų pasiūlymais gali susigundyti kvalifikuoti mokslininkai.

Ligų kūrimas

Susirūpinimą kelia ir biotechnologijos progresas. Mokslininkai jau sugeba esamus ligų sukėlėjus padaryti pavojingesnius ir lengviau panaudojamus. Mokslininkai gali taip pakeisti nekenksmingų mikroorganizmų genus, kad šie imtų gaminti nuodus. Taip pat galima padaryti,  kad įprastomis priemonėmis jų aptikti nepavyktų. Be to, įmanoma sukurti mikroorganizmų, atsparių antibiotikams, įprastiems skiepams ir kitokiems gydymo būdams. Pavyzdžiui, keletas iš buvusios Tarybų Sąjungos pabėgusių mokslininkų tvirtino išvedę maro sukėlėją, kuris atsparus 16 antibiotikų rūšių.

Laikui bėgant biotechnologija ir genų inžinerija suteiks dar daugiau galimybių. Pakeisdami mikroorganizmų genetinį kodą mokslininkai gali sukurti dar pražūtingesnių, ištvermingesnių, lengviau pagaminamų ir panaudojamų ligų sukėlėjų. Ligos sukėlėjų poveikį galima padaryti lengviau nuspėjamą ir valdomą. Tarkim, pasidalijusios  nustatytą skaičių kartų ląstelės žūtų — nužudytų savo auką ir tada išnyktų.

Ateityje gali būti sukurta neįprastų slaptų ginklų. Pavyzdžiui, tam tikri mikroorganizmai galėtų suardyti imunitetą, todėl, užuot užsikrėtęs viena liga, žmogus taptų lengvai pažeidžiamas daugelio ligų. Ir iš kur būtų galima žinoti, ar toks į ŽIV panašus virusas pats mutavosi, ar buvo genetiškai modifikuotas priešų laboratorijoje?

Mokslo pasiekimai pakeitė kariškių požiūrį. Vienas JAV jūrų karininkas rašė: „Ginklų kūrėjai dar tik pradėjo tirti biotechnologijos galimybes. Didžiausią nerimą kelia tai, kad ateityje bus atrasta kur kas daugiau nei lig šiol.“

[Rėmelis 6 puslapyje]

Kas yra biologinis karas?

„Biologinis karas“ kyla tada, kai kas nors sąmoningai kokios nors ligos sukėlėjais užkrečia žmones, gyvulius ar augalus. Mikroorganizmai ima daugintis (kai kurie išskirdami nuodus) ir po kurio laiko pradeda reikštis ligos simptomai. Biologiniu ginklu galima ir suluošinti, ir nužudyti. Kartais jis naudojamas ir derliui sunaikinti.

[Rėmelis/iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

Trumpa mirtinų ligų charakteristika

Juodligė — užkrečiama liga, kurią sukelia sporinė bakterija. Pirmieji plaučių juodligės simptomai panašūs į slogos. Po kelių dienų sutrinka kvėpavimas, ištinka šokas. Nuo šios juodligės formos dažnai mirštama.

Nuo juodligės užkrato galima apsisaugoti antibiotikais. Kuo greičiau pradedama gydytis, tuo didesnė tikimybė išgyventi.

Paprastai nuo sergančiųjų juodlige neužsikrečiama.

XX a. antroje pusėje juodligę kaip biologinį ginklą gamino keletas šalių, tarp jų Jungtinės Valstijos ir Tarybų Sąjunga. 1989 metais valstybių, įtariamų kuriant biologinį ginklą, buvo 10, o 1995-aisiais — jau 17. Kiek jų tam tikslui naudoja juodligę, nėra aišku. JAV vyriausybės teigimu, didmiestyje paskleisti 100 kilogramų aerozolinio juodligės užkrato būtų taip pat pražūtinga, kaip susprogdinti vandenilinę bombą.

Botulizmas — liga, kurią sukelia bakterija, išskirianti raumenis paralyžiuojantį toksiną. Apsinuodijus botulizmo bacilomis užkrėstu maistu pradeda dvejintis arba mirgėti akyse, nudrimba viršutiniai akių vokai, sunku kalbėti, ryti, džiūsta burna. Nusilpsta pečių, o paskui ir kiti kūno raumenys. Dėl kvėpuojamųjų raumenų paralyžiaus galima mirti. Botulizmu neužsikrečiama nuo juo sergančio žmogaus.

Ligos pradžioje ėmus vartoti antitoksiną galima sušvelninti simptomus ir sumažinti mirties tikimybę.

Botulizmo bacilos toksinas labai populiarus biologinio ginklo gamyboje ne tik dėl to, kad tai vienas stipriausių žinomų nuodų, bet ir todėl, kad gaminti bei transportuoti jį gana paprasta. Be to, susirgusiesiems botulizmu reikia ilgos ir intensyvios priežiūros. Įtariama, jog kai kurios šalys gamina iš šio toksino biologinį ginklą.

Maras — lengvai užkrečiama bakterijos sukeliama liga. Pirmieji mirtino plaučių maro požymiai — karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, kosulys. Vėliau ištinka sepsinis šokas. Jei pačioje ligos pradžioje nepradedama gydyti antibiotikais, mirtis beveik neišvengiama.

Maru užsikrečiama per seiles.

XIV amžiuje Kinijoje per penkerius metus nuo maro mirė maždaug 13 milijonų žmonių, o Europoje — nuo 20 iki 30 milijonų.

Praeito amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmetyje tiek Jungtinės Valstijos, tiek Tarybų Sąjunga kūrė maro platinimo būdus. Manoma, kad tokį biologinį ginklą kūrė tūkstančiai mokslininkų.

Raupai — lengvai užkrečiama virusinė liga. Pirmieji požymiai — aukšta kūno temperatūra, silpnumas, galvos ir strėnų skausmai. Vėliau kūną išberia skausmingos dėmelės, kurios virsta pūlingomis pūslėmis. Kas trečias ligonis miršta.

Visame pasaulyje raupų nebeliko 1977 metais. Skiepyti nuo raupų baigta praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje. Kokį atsparumą šiai ligai įgijo iki tada paskiepyti žmonės, nėra aišku. Patikimo raupų gydymo būdo nėra.

Raupais užsikrečiama nuo ligonio seilių. Virusas taip pat plinta per užkrėstus drabužius ar patalynę.

1980 metais Tarybų Sąjunga pradėjo įgyvendinti planą pagaminti didelį kiekį raupų virusų, kuriuos būtų galima paskleisti tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis. Buvo stengiamasi išvesti kuo pavojingesnius raupų virusus.

[Iliustracija]

Juodligės bakterija ir spora

[Šaltinių nuorodos]

Šaltiniai: JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrai, Džono Hopkinso universiteto visuomenės informavimo apie biologinį ginklą centras

Sergantis juodlige: CDC, Atlanta, Ga.; juodligės bakterija: ©Dr. Gary Gaugler, Photo Researchers; botulizmo bakterija: CDC/Courtesy of Larry Stauffer, Oregon State Public Health Laboratory

Maro bakterija: Copyright Dennis Kunkel Microscopy, Inc.; raupų virusas: ©Meckes, Gelderblom, Eye of Science, Photo Researchers; sergantis raupais: CDC/NIP/Barbara Rice

[Iliustracija 7 puslapyje]

Neseniai juodlige užkrėsti laiškai sukėlė visuotinę baimę

[Šaltinio nuoroda]

AP Photo/Axel Seidemann

[Iliustracija 7 puslapyje]

Po Persijos įlankos karo sunaikintos cheminės ir biologinės aviacinės bombos

[Šaltinio nuoroda]

AP Photo/MOD