Stebime pasaulį

Dirbtinės vabzdžio akys

Kaip pranešama laikraštyje The Australian, „zonduoti Marsui NASA nupirko Australijos mokslininkų sukonstruotą robotą — vabzdžio akis“. Australijos valstybinio universiteto mokslininkai dirbtinius daviklius sukonstravo pagal skėrio akių pavyzdį. Pranešime sakoma, jog „universiteto regėjimo biorobotų laboratorijoje keletą metų buvo stebima, kaip skėriai, bitės bei laumžirgiai skrisdami vadovaujasi regėjimu. Mokslininkai perprato skridimo taisykles ir sudarė jų matematinius algoritmus“. NASA nori dirbtines skėrio akis prijungti prie mažyčio zondo, kuris „tarsi vabzdys į nieką neatsitrenkdamas dideliu greičiu skries palei Marso paviršių“. Jei pavyks tai padaryti, zondu bus „tiriamas uolienų susisluoksniavimas 4000 kilometrų ilgio ir 7 kilometrų gylio Marinerio kanjone, kuris yra didžiausias Saulės sistemoje; taip bus bandoma atskleisti raudonosios planetos geologijos istoriją“.

 Didžiąsias orkas vilioja kitokia „tarmė“

Kanados laikraštyje The Vancouver Sun buvo rašoma: „Kaip didžiosioms orkoms, visą laiką gyvenančioms nedideliais būriais, pavyksta išvengti poravimosi su artimais giminaičiais? Remdamasis septynerius metus trukusiais genetikos tyrimais ir iš Britų Kolumbijos bei Aliaskos didžiųjų orkų paimtais 340 DNR pavyzdžių, Vankuverio akvariumo vyresnysis mokslininkas Lansas Baret Lenardas nustatė, jog patelės poruojasi tik su kito būrio patinais“, bet neperžengia vietinės populiacijos, arba būrių grupės, ribų. „Kraujomaišos įrodymų nėra, — sako Baret Lenardas. — Beveik visada poruojasi skirtingomis ‘tarmėmis kalbančių’ būrių gyvūnai.“ Straipsnyje rašoma, jog „didžiosios orkos ieško sau partnerio iš kuo tolimesnių giminaičių; tikriausiai joms padeda jų skleidžiami garsai ir jos pasirenka tą, kurio ‘tarmė’ mažiausiai primena jų pačių“.

Stebimas baltasis ryklys

„Iš palydovo stebint didžiausią plėšriąją žuvį, baltąjį ryklį, buvo nustatyta, jog atvirame vandenyne ji nuplaukia tūkstančius kilometrų“, — rašoma Londono laikraštyje The Daily Telegraph. Žurnale Nature išspausdinta žinutė apie šį atradimą pakeitė ankstesnę nuomonę apie baltuosius ryklius. Nors tas gyvūnas aptinkamas visame pasaulyje, buvo manoma, jog medžiodamas ruonius bei jūrų liūtus jis sukiojasi palei pakrantes ir niekada nenuklysta toli nuo savo teritorijos. Tačiau kai neseniai Kalifornijoje tyrinėtojai įžymėjo keturis patinus ir dvi pateles, jie pamatė, jog vienas ryklys iš Kalifornijos pakrantės nukeliavo net iki Havajų salų — 3700 kilometrų. Jis nuplaukdavo mažiausiai po 70 kilometrų per dieną. Paaiškėjo ir dar vienas dalykas: nors pakrantėje baltieji rykliai retai tepaneria giliau nei 30 metrų, atvirame vandenyne kartais nardo labai giliai.

Ekonomikos nuosmukis jaučiamas ir poliklinikose

Argentinoje staigaus nacionalinės valiutos nuvertėjimo sukeltas ekonomikos nuosmukis į šalies ligonines bei poliklinikas privertė kreiptis daugybę žmonių. Kaip pranešama laikraštyje Clarín, šios įstaigos perpildytos, nes dėl padidėjusios įtampos pablogėjo daugelio sveikata. Skundžiamasi tokiais negalavimais kaip „galvos skausmai, aukštas kraujospūdis, opos, gastritas, nemiga ir nerimas“. Anot vieno mediko, kai kurie žmonės alpsta „be neurologinio pagrindo“. Vienoje poliklinikoje besikonsultuojančiųjų dėl įtampos, depresijos ir baimės vos per kelias dienas padaugėjo 300 procentų. Gydytojų ir slaugytojų darbą sunkina ne tik tai, kad perpildyti laukiamieji, bet ir tai, kad pacientai dėl finansinės krizės yra įtūžę, o kai kurie prieš juos net smurtauja. Vienai slaugytojai netgi buvo smogta į galvą.

Greičiausias traukinukas

Japonijos laikraštis IHT Asahi Šimbun praneša, jog „Fudžikju kalnų pramogų parke ėmė kursuoti greičiausias pasaulyje traukinukas... Per dvi sekundes nuo starto pasiekiamas 172 kilometrų per valandą greitis kai kam kelia siaubą. Tai panašu kaip išskristi raketa. Keleiviai pajunta tokią trauką, kokią paprastai patiria naikintuvo pilotas“. Estakadinį geležinkelį nutiesusios kompanijos projekto vadovas Hitas Robertsonas sakė: „Kylantis lėktuvas gali būti veikiamas jėgos, kuri 2,5 karto stipresnė už sunkio jėgą. Čia ji viršijama 3,6 karto.“ Traukinukui pritaikyti „nedidelių lėktuvų ratai“ ir jis varomas trimis oro kompresoriais, kurie dirba 50000 arklio galių pajėgumu, „prilygstančiu nedidelės raketos“ pajėgumui.

Tabako sukeltos širdies ligos Indijoje

Kaip rašoma Mumbajaus informaciniame biuletenyje, „vyriausieji [Indijos] kardiologai tvirtina, jog šalyje vis labiau plinta vainikinių arterijų ligos... Pasak Džasloko ligoninės kardiologijos skyriaus vadovo Ašvino Mehtos, vietiniai Indijos gyventojai sirgti širdies ligomis yra linkę genetiškai“. Ypač susirūpinimą kelia tai, kad daugėjant rūkalių širdies ligomis suserga vis daugiau jaunuolių. Bombėjaus ligoninės kardiologas konsultantas dr. P. L. Tivaris yra įsitikinęs, jog jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų, vieną dieną širdies ligomis sergančiųjų skaičiumi Indija pirmaus pasaulyje. Laikraščio The Times of India duomenimis, kaimyniniame Bangladeše rūko per 70 procentų 35—49 metų amžiaus vyrų; „pajamoms mažėjant, rūkalių skaičius auga“. Vidutiniškai kiekvienas rūkalius „cigaretėms išleidžia daugiau nei dvigubai tiek, kiek vienas gyventojas drabužiams, būstui, sveikatos priežiūrai ir mokymuisi paėmus kartu“. Paskaičiuota, jog jei tabakui išleidžiami pinigai būtų skiriami maistui, jo pakaktų 10,5 milijono dėl prastos mitybos nusilpusių šios skurdžios šalies gyventojų.

Aukšti pastatai tebėra paklausūs

„Bokštų dvynių griūtis sukrėtė architektus bei inžinierius ir privertė suvokti iki šiol nesuvoktus ir bauginančius faktus, — rašoma žurnale U.S.News and World Report. — Nors kol kas žmonės atsargūs, dangoraižiai liks paklausūs.“ Viena priežastis — kai kuriose vietose trūksta žemės ir ji labai brangi. Be to, miestai nori turėti, kuo didžiuotis. Anot Architektūros ir planavimo mokyklos prie Masačusetso technologijos instituto dekano Viljamo Mičelo, dangoraižiai statomi „dėl prestižo, šiuolaikinės mados ir panašių priežasčių“. Tačiau architektai svarsto, kaip pastatus padaryti saugesnius. Kad pastatai atlaikytų ataką, galima sukonstruoti sprogimui atsparias sienas bei langus, bet tai padidina statinių svorį ir yra pernelyg brangu. Pagal Kinijoje galiojančius statybos standartus, kas 15 aukštų turi būti paliekama atvira erdvė, tuščias „saugumo aukštas“. Kitur reikalaujama, kad per visą namo aukštį būtų įrengtas tik gaisrininkams skirtas liftas bei hermetiška laiptinė, į kurią nepatektų dūmai. Aukščiausiu pasaulio pastatu tapsiančio Šanchajaus Pasaulio finansų centro projektuotojai savo projektą jau papildo naujomis saugumo priemonėmis.

Triukšmas ir klausos sutrikimai

„Lenkijoje kas penktas mokyklinio amžiaus vaikas ir kas trečias suaugęs žmogus turi klausos problemų“, — rašoma šalies savaitraštyje Polityka. Tyrimai parodė, jog didžiausią žalą daro transporto, visu garsu paleistų garso bei vaizdo grotuvų ir buitinių prietaisų keliami garsai. Pranešime apie aplinkos būklę sakoma, jog dėl daugėjančio transporto vienoje iš pagrindinių Varšuvos gatvių triukšmas jau pasiekė 100 decibelų. Jam stiprumu prilygsta žaidžiančių vaikų spygavimas. Diskotekose stiprintuvais išgaunamas garsas gali pasiekti 120 decibelų, tik truputėlį mažiau už skausmo jutimo ribą (130—140 decibelų). Pasak specialistų, tokie stiprūs garsai yra tiesioginė klausos sutrikimų priežastis. Klausos fiziologijos ir patologijos instituto otolaringologas Henrikas Skaržinskis teigia: „Klausos sutrikimai veda prie didelių socialinių problemų. Žmonės su sutrikusia klausa yra dirglesni, jiems sunkiau mokytis [ir] nelengva išmokti užsienio kalbų.“