Kur bėga vanduo?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO AUSTRALIJOJE

SIAUBAS! Tokia buvo mano pirmoji reakcija. Iš kanalizacijos angos vonios kambario grindyse burbuliuodamas veržėsi pilkas skystis ir kėsinosi mano butą paversti dvokiančia bala. Ilgai nedelsdamas į pagalbą pasikviečiau santechniką. Laukiau jo sunerimęs, nuo įtampos perdžiūvusia burna, pamažu drėkstančiomis kojinėmis ir svarsčiau: „Iš kur šitas vanduo?“

Santechnikas, kantriai valydamas užsikimšusį kanalizacijos vamzdį, aiškino: „Kiekvienas miesto gyventojas per parą suvartoja 200—400 litrų vandens. O per metus kiekvienas vyras, moteris ir vaikas į kanalizaciją nuleidžia apie 100000 litrų.“ „Kaip tai įmanoma?! — paklausiau. — Aš tikrai tiek neišgeriu!“ „Žinoma, ne, — atsakė jis, — bet tu kasdien prausiesi po dušu arba maudaisi vonioje, nuleidi vandenį tualete ir tikriausiai naudojiesi skalbimo mašina arba indaplove. Vienaip ar kitaip, dėl šiuolaikinės gyvensenos mes suvartojame dvigubai daugiau vandens nei mūsų seneliai.“ Staiga man dingtelėjo: „O kur visas tas vanduo nubėga?“

Kaip sužinojau, nutekamojo vandens valymo būdai skiriasi, nelygu šalis ir net miestas. Kai kuriose valstybėse tai labai didelė problema. (Žiūrėk langelius 27 puslapyje.) Apsilankykime mano gimtojo miesto vandenvalos įmonėje ir sužinosime, kur vanduo nubėga ir kodėl prieš pilant ką nors į kriauklę ar unitazą visiems reikia gerai pagalvoti.

Ekskursija į vandenvalos įmonę

Aišku, manai, jog vandenvalos įmonė ne pati maloniausia vieta lankytis. Sutinku. Vis dėlto ji mums labai svarbi, nes neleidžia miestui paskęsti atmatose. Be to, nuo mūsų visų priklauso, ar ji gerai veiks. Taigi nuvykime į vandenvalos įmonę Malabare, į pietus nuo garsaus Sidnėjaus uosto. Kaip vanduo iš mano vonios ten patenka?

Kai nuleidžiu vandenį tualete, išleidžiu jį iš kriauklės ar prausiuosi po dušu, jis vamzdžiais teka į vandenvalos įmonę. Nubėgęs 50 kilometrų jis įsilieja į vandens srovę, plūstančią į valymo įrenginius (per parą 480 milijonų litrų). Kas minutę įmonę pasiekia tiek vandens, kad pakaktų dviem olimpiniams baseinams pripildyti.

Aiškindamas, kodėl įmonė nėra nemaloni akims ir nosiai, jos ryšių tarnybos pareigūnas Rosas pasakė: „Didžioji įmonės dalis yra po žeme. Todėl įmanoma surinkti dujas ir nukreipti jas į plautuvus (didžiulius puodus primenančius kaminus), kuriuose bjaurūs kvapai panaikinami. Išgrynintas oras išleidžiamas laukan. Ir nors aplink įmonę stovi tūkstančiai namų, dėl  nemalonaus kvapo per metus gaunu tik apie dešimt nusiskundimų.“ Dabar Rosas nuveda mus ten, iš kur sklinda tas „nemalonus kvapas“.

Kas yra nutekamieji vandenys?

Leisdamiesi žemyn klausomės vadovo pasakojimo: „Nutekamuosius vandenis sudaro 99,9 procento vandens, likusioji dalis yra žmogaus išmatos, chemikalai bei kitokios šiukšlės. Nutekamieji vandenys iš 55000 hektarų teritorijos 20000 kilometrų ilgio vamzdžiais suteka į vandenvalos įrenginius pora metrų žemiau jūros lygio. Čia jie prateka pro kelias grotas; šios sulaiko medžiagų skiautes, akmenis, popierius, plastmasę. Paskui smėliagaudėse oro burbuliukai organines medžiagas kelia į viršų, o sunkesni smėlis  ir žvyras nusėda ant dugno. Tos neorganinės atliekos surenkamos ir gabenamos užkasti. O vanduo pumpuojamas 15 metrų aukštyn į sėsdintuvus.“

Šie įrenginiai užima futbolo aikštės dydžio teritoriją ir būtent čia supranti, kiek daug skundų sulauktų įmonė, jei oro valymo sistema nebūtų tokia veiksminga. Vandeniui lėtai tekant pro sėsdintuvus, nafta bei riebalai iškyla į paviršių ir yra nugraibomi. Dumblas nusėda ant dugno, vėliau didelės mechaninės geležtės tas nuosėdas nugramdo ir jos išsiurbiamos tolesniam apdorojimui.

Išvalytas nutekamasis vanduo tris kilometrus teka tuneliu, iškastu po vandenyno dugnu. Paskui jis keliais statvamzdžiais išleidžiamas 60—80 metrų gylyje. Stiprios pakrantės srovės nutekamąjį vandenį išsklaido, o sūrus vanduo — natūrali dezinfekavimo priemonė — užbaigia jo valymą. Vandenvalos įmonėje likęs dumblas perpumpuojamas į didelius rezervuarus, anaerobinius pūdytuvus, kuriuose mikroorganizmai organines medžiagas suskaido į metano dujas ir mažiau aktyvų dumblą.

Kaip dumblas paverčiamas žeme

Pagaliau grįžtu su Rosu į gryną orą ir su palengvėjimu įkvepiu. Dabar užlipame ant vieno hermetiško dumblo sukauptuvo. Rosas pasakoja: „Išsiskyręs metanas panaudojamas elektros generatoriams varyti, o šie teikia 60 procentų įmonės įrenginiams reikalingos energijos. Neaktyvus dumblas dezinfekuojamas ir sumaišomas su kalkėmis — taip gaunama naudinga maisto medžiagų prisotinta trąša. Vien Malabaro vandenvalos įmonė kasmet jos pagamina 40000 tonų. Prieš dešimtmetį neapdorotą dumblą degindavo arba išleisdavo į vandenyną, dabar jis utilizuojamas kur kas geriau.“

Rosas duoda man brošiūrą, kurioje rašoma: „Šiomis trąšomis tręšiami [Naujojo Pietų Velso] miškai auga 20—35 procentus geriau.“ Taip pat joje teigiama, kad auginant ‘kviečius taip apdorotu dumblu patręštoje dirvoje derlius padidėja iki 70 procentų’. Pasirodo, šiuo kompostu ir pats galiu be baimės tręšti gėles savo sode.

Nematau ir nerūpi

Baigdamas ekskursiją vadovas primena, kad į nutekamuosius vamzdžius pilami dažai, pesticidai, vaistai arba tepalai gali nužudyti vandenvalos įmonėje naudojamus mikroorganizmus — taip žlugs vandens valymo procesas. Dar jis pabrėžia, kad ‘nafta bei riebalai laikui bėgant užkemša vandentiekį, kaip užkemšamos mūsų kraujagyslės, ir kad į unitazą nuleistos sauskelnės, skudurai bei plastmasė irgi niekur nedingsta. Jie užkemša vamzdžius’. Taip sužinojau, jog nors vandens srovės nuplautų šiukšlių nematau, jos apie save primins užsikimšus kanalizacijai. Tad kitąkart, kai prausies po dušu, nuleisi vandenį tualete ar išleisi iš kriauklės, pagalvok, kur jis nubėga.

[Rėmelis/iliustracija 25 puslapyje]

Kaip nutekamasis vanduo virsta geriamu

Keli milijonai Orindžo apygardos — sausringos teritorijos Kalifornijoje (JAV) — gyventojų gauna naudos iš šiuolaikiškai išspręstos vandens valymo problemos. Milijonai litrų nutekamojo vandens nebepumpuojami į vandenyną: didžioji jo dalis išvalyta grąžinama ten, iš kur paimta. Tai jau daugelį metų daro vandenvalos įmonė. Nutekamasis vanduo valomas net tris kartus. Taip išvalytas jis būna toks pat švarus kaip ir geriamas vanduo. Tada jis sumaišomas su šulinio vandeniu ir pasiekia gruntinius vandenis. Čia papildo jų išteklius, taip neleisdamas į juos prasiskverbti ir jų užteršti druskingam vandeniui. Iš šių gruntinių vandenų gaunama iki 75 procentų apygardai reikalingo vandens.

[Rėmelis 27 puslapyje]

Penki patarimai, kaip taupyti vandenį

▪ Pakeisk vandenį praleidžiančius tarpiklius — dėl varvančių čiaupų kasmet išeikvojama apie 7000 litrų vandens.

▪ Žiūrėk, kad tualete be reikalo nebėgtų vanduo, — taip per metus išeikvojama 16000 litrų vandens.

▪ Pakeisk dušo galvutę. Standartinis dušas per minutę išpurškia 18 litrų vandens, o uždėjus švelnios srovės galvutę — 9. Taip keturių asmenų šeima per metus sutaupys apie 80000 litrų vandens.

▪ Jeigu tualete įmontuotas dvejopo nuleidimo unitazas, kai tinkama, naudokis silpnesnės srovės mygtuku — taip keturių asmenų šeima per metus gali sutaupyti per 36000 litrų.

▪ Ant čiaupo uždėk vandens srovės maišytuvą — jis nėra brangus, tačiau perpus susilpnina srovės tėkmę.

[Rėmelis 27 puslapyje]

Pasaulinė nutekamojo vandens krizė

„Daugiau kaip 1,2 milijardo žmonių vis dar trūksta švaraus geriamo vandens, o 2,9 milijardo neturi tinkamų sanitarinių sąlygų, todėl nuo per vandenį plintančių ligų kasmet miršta 5 milijonai žmonių, daugiausia vaikai“ (Antrasis pasaulio vandens forumas, vykęs Hagoje, Nyderlanduose).

[Schema/iliustracijos 26 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Nutekamųjų vandenų valymo eiga Malabare (Vaizdas supaprastintas)

1. Nutekamieji vandenys atiteka į įmonę

2. Atliekų sulaikymas

3. Smėliagaudės

4. Į atliekas

5. Sėsdintuvai

6. Į vandenyną

7. Anaerobiniai pūdytuvai

8. Elektros generatoriai

9. Trąšų talpykla

[Iliustracijos]

Anaerobiniuose pūdytuvuose dumblas paverčiamas naudingomis trąšomis ir metano dujomis

Deginant metano dujas gaunama elektra