Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Nepilnų šeimų daugėja

Nepilnų šeimų daugėja

Nepilnų šeimų daugėja

„Daugybę naktų su ašaromis meldžiausi Dievui ir sakiau: ‘Nežinau, ką daryti rytoj’“ (GLORIJA, VIENIŠA TRIJŲ VAIKŲ MOTINA).

DAUGELYJE šalių nepilnos šeimos šiandien niekieno nebestebina. * Tradicinę šeimą, kurią sudaro vyras, žmona ir vaikai, stumia kitokios sudėties šeimos, ir įvairių šalių demografai bei sociologai svarsto, kodėl taip yra.

Sociologijos profesoriai Saimonas Dunkanas ir Rozlind Edvards atkreipia dėmesį į tai, kad „ilgainiui šeimos struktūra ir lyčių tarpusavio santykiai keičiasi“. Kodėl? Kai kurie specialistai tvirtina, jog tai susiję su žmonių prisitaikymu prie ekonominių, kultūrinių bei socialinių pokyčių.

Aptarkime, kokie tie pokyčiai ir kaip prie jų prisitaikoma. Žmonių gyvenimą ypač smarkiai veikia įtampa. Vis didesnę įtaką daro išorinis pasaulis. Anksčiau žmogus daug kuo užsiimdavo drauge su savo šeima, o dabar tą laiką jis praleidžia prie interneto, televizoriaus, kalbėdamas telefonu, važiuodamas automobiliu, nuolat kažkur skubėdamas.

Kitas veiksnys yra ekonominis spaudimas. Šiuolaikiniai patogumai kainuoja pinigus, todėl dauguma tėvų dirba. Mūsų visuomenė mobili — daug kas išvažiuoja gyventi ir dirbti toli nuo artimųjų, o kai kada ir nuo savo sutuoktinio. Daugelyje šalių neigiamą įtaką žmonėms daro ir populiarūs filmai, muzika bei kitos pramogos, neretai menkinančios santuoką ir šeimą — tai, kas užtikrina visuomenės stabilumą. *

Kitoniška vieniša motina

Šiuolaikinė vieniša motina nebūtinai atitinka seną stereotipą: iš socialinės pašalpos gyvenanti neištekėjusi paauglė. Motinystė neištekėjus ne tik nebelaikoma gėda ar negarbe, bet netgi aukštinama garsenybių. Be to, dabar daugelis moterų yra labiau išsilavinusios ir geriau pajėgia pasirūpinti savimi — taigi finansiniu atžvilgiu motinystei santuoka nebėra būtina.

Kai kurios vienišos motinos, ypač tos, kurios vaikystėje išgyveno tėvų skyrybas, netekėjusios lieka todėl, jog nenori, kad jų vaikas patirtų tą sielvartą, kai tėvas palieka šeimą. Kitos moterys tampa vienišomis motinomis ne savo noru, bet dėl to, kad yra paliekamos. „Dažniausiai būti vieniša motina arba tėvu nėra savanaudiškas ir apgalvotas sprendimas, — tvirtina Britanijos Džozefo Rauntrio fondas, — ir vaikai nepilnose šeimose nėra apleisti ar nedrausminami.“

Vis dėlto tokių šeimų daugėjimas kelia nerimą, nes vieniši tėvai bei jų vaikai gali patirti emocinę įtampą, ekonominius nepriteklius ir socialinius nepatogumus. Kai kuriems žmonėms galbūt kyla klausimas, ar vienišai mamai arba tėčiui įmanoma vaikus auginti sėkmingai. Kokių ypatingų sunkumų patiria nepilnos šeimos? Kaip tokius sunkumus sėkmingai įveikia vaikus auginantys vieniši krikščionys?

[Išnašos]

^ pstr. 3 Sociologų teigimu, vienišų motinų yra ‘nepalyginamai daugiau negu vienišų tėvų’. Todėl šiuose straipsniuose pirmiausia kalbėsime apie vienišas motinas. Tačiau tie patys principai tinka ir vienišiems tėvams.

^ pstr. 6 Plačiau apie motinystės sunkumus skaitykite Atsibuskite! 2002 m. balandžio 8 d. numeryje „Motinystė. Ar tai tik supermoterims?

[Rėmelis 4 puslapyje]

Sąvokos apibrėžimas

Posakis „vieniša motina“ ne visur pasaulyje reiškia tą patį. Kai kuriose šalyse — tai neištekėjusi moteris, viena auginanti vaikus, kitose — ta, kurios šeimoje nėra vyro. Ji gali būti išsiskyrusi, atsiskyrusi, našlė arba niekada netekėjusi.

Šiuose straipsniuose „vienišu tėvu“ ir „vieniša motina“ vadiname vieną iš tėvų, kuris augina vaikus pats vienas, be sutuoktinio.

[Rėmelis/žemėlapis 4, 5 puslapiuose]

NEPILNŲ ŠEIMŲ DAUGĖJA

Jungtinės Valstijos. „Nuo 1970-ųjų iki 2000-ųjų vienišų motinų padaugėjo nuo 3 iki 10 milijonų, o vienišų tėvų per tą patį laikotarpį — nuo 393000 iki 2 milijonų“ (JAV gyventojų surašymo biuras).

Meksika. Laikraščio La Jornada pateiktais duomenimis, maždaug 27 procentus šalies nėščiųjų sudaro paauglės.

Airija. 1981-aisiais nepilnų šeimų buvo 5,7 procento, o 1991-aisiais jau 7,9 procento. „Iki šiol daugiausia vienišų motinų atsiranda dėl santuokų irimo“ (Single Mothers in an International Context, 1997 m.).

Britanija. „Pirmą kartą šeimų su vienu iš tėvų santykis peržengė 25 procentų ribą. Taip yra dėl to, kad per pastaruosius 30 metų nepaprastai padaugėjo netekėjusių motinų ir žymiai padažnėjo skyrybų“ (The Times, Londonas, 2000 m. kovo 2 d.).

Prancūzija. „Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigos nepilnų šeimų padaugėjo per 50 procentų“ (Single Mothers in an International Context, 1997 m.).

Vokietija. „Per pastaruosius du dešimtmečius nepilnų šeimų padvigubėjo. Beveik visose tokiose šeimose... vieniša yra motina“ (Single Mothers in an International Context, 1997 m.).

Graikija. „Nuo 1980-ųjų [Graikijoje] netekėjusių motinų padaugėjo 29,8 procento. Europos Sąjungos pateiktais duomenimis, 1997-aisiais nesantuokiniai vaikai sudarė 3,3 procento; 1980-aisiais jų buvo tik 1,1 procento“ (Laikraštis Ta Nea, 1998 m. rugsėjo 4 d., Atėnai).

Japonija. Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio šeimų vien su motina daugėja. 1997-aisiais jos sudarė 17 procentų visų šeimų (Single Mothers in an International Context, 1997 m.; The World’s Women 2000: Trends and Statistics).

Australija. Kone kas ketvirtas vaikas gyvena tik su vienu iš biologinių tėvų. Paprastai taip yra dėl to, kad tėvai išsiskiria arba nutraukia tarpusavio santykius. Paskaičiuota, jog per kitus 25 metus nepilnų šeimų padaugės nuo 30 iki 66 procentų (Australijos statistikos biuras).