Stebime pasaulį

Skaičiavimas užmigti nepadeda

Žurnale New Scientist teigiama, kad nemiga yra pasaulinė problema, kankinanti kas dešimtą žmogų. Mokslininkų paskaičiavimais, ligos ir nelaimingi atsitikimai, kurių priežastis yra nemiga, vien Jungtinių Valstijų ekonomikai kasmet atsieina 35 milijardus dolerių. Kas nemigos kamuojamam žmogui gali padėti užmigti? Oksfordo universiteto tyrinėtojai vienos tokių žmonių grupės paprašė galvoti apie malonius, raminančius dalykus, pavyzdžiui, apie krioklį arba mėgstamą poilsiavietę. Antra grupė turėjo skaičiuoti avis, o trečia galėjo daryti, ką nori. Antrai ir trečiai grupei užmigti prireikė šiek tiek daugiau laiko nei paprastai, bet pirmoji į miegus nugrimzdo vidutiniškai daugiau kaip 20 minučių anksčiau nei paprastai. Tyrinėtojų grupės narė Alison Harvei pasakė, kad skaičiuoti mintyse nėra veiksminga, nes tai „pernelyg nuobodus užsiėmimas, nepadedantis atsipalaiduoti“.

 Lietų gaudantys miškai

Drėgnieji atogrąžų miškai, augantys 900 metrų aukštyje, „iš debesų gauna iki 40 procentų daugiau vandens, nei jo iškrenta“, — sako Australijos mokslininkai Polis Redelas ir Deividas Makdžanetas. Kaip aiškina Australijos Federacijos mokslo ir pramonės tyrimo organizacijos atstovai, „žemiems debesims nuolat plaukiant pro medžių viršūnes, taip pat nuo rūko, vandens lašiukai kaupiasi ant medžių ir nuvarva žemyn“ — taip milijonai litrų vandens patenka į atogrąžų upes. Tačiau ten, kur „drėgnieji miškai iškirsti, dirvožemis gauna daug mažiau drėgmės“.

Nelygūs vartotojai

Pranešime The State of World Population 2001 rašoma, kad dabar 20-čiai procentų žemės gyventojų tenka 86 procentai visų prekių ir paslaugų. Šiame Jungtinių Tautų gyventojų fondo leidžiamame pranešime atkreipiamas dėmesys į didžiulę prarają, skiriančią išsivysčiusių ir besivystančių šalių vartotojus. Pavyzdžiui, „šiandien išsivysčiusioje šalyje gimęs vaikas per gyvenimą įsigis prekių ir užterš aplinką daugiau nei 30—50 vaikų, gimusių besivystančiose šalyse. Šiuo metu penktadaliui pasaulio žmonių, gyvenančių išsivysčiusiuose kraštuose, tenka atsakomybė už pusę viso į atmosferą išmetamo anglies dvideginio, o penktadaliui vargingųjų kraštų gyventojų — tik už 3 procentus“, — teigiama pranešime. Be to, lyginant su padėtimi besivystančiuose kraštuose, kiekvieno turtingų šalių gyventojo poreikiams patenkinti reikia beveik keturiskart didesnio derlingos žemės arba jūros ploto.

Išradingi vabalai

Neseniai tyrinėtojai išsiaiškino, kaip juodvabaliai apsirūpina vandeniu pietvakarių Afrikos Namibo dykumoje. Čia per metus iškrenta maždaug 10 milimetrų kritulių, todėl kad išgyventų, vabalai turi prisirinkti vandens iš tiršto rūko, atslenkančio nuo Atlanto vandenyno. Kaip jie tai daro? Žurnale Natural History rašoma, kad „vabalų nugara yra nelygi“ ir, žiūrint pro mikroskopą, „primena kalnuotą kraštovaizdį“. Grublėti paviršiai traukia vandenį, o lygūs vaškiški atstumia. „Atsisukę prieš vėją, vabalai iškelia užpakalinę kūno dalį, kad nugaros grioveliuose galėtų rinktis drėgmė. Kai susidaro lašelis, jis nuslysta į vabalo burną“, — aiškinama žurnale.

Pirmieji anoreksijos požymiai

„Pirmuosius anoreksijos arba bulimijos požymius tėvai gali nustatyti stebėdami, kaip vaikai valgo“, — sakoma Londono laikraštyje The Times. Mitybos sutrikimų asociacija (EDA) išleido vadovėlį, padedantį tėvams ir globėjams kuo anksčiau pastebėti vaiko mitybos sutrikimus. Susirūpinti vertėtų, jei vaikas nuolat smulkina maistą arba labai lėtai valgo. Mitybos problemų turintys vaikai gali apgaudinėti, pavyzdžiui, nešioti labai laisvus drabužius, kad galėtų paslėpti nesuvalgytą maistą. Dar jie gali reikalauti, kad nuotraukos, kuriose jie atrodo sveiki ir normalaus svorio, nebūtų niekam rodomos. EDA vadovėlis pataria tėvams paisyti šių požymių ir neslėpti to, ką pastebėjo.

Nuodai iš termometrų

„Tik vieno termometro gyvsidabris gali užteršti 4,5 hektaro ežerą, o kasmet iš sudužusių termometrų į nutekamuosius vandenis Jungtinėse Valstijose patenka apie 17 tonų gyvsidabrio“, — rašoma žurnale National Geographic. Žuvys jį pasisavina, tad jas suvalgę žmonės drauge praryja ir šį metalą, galintį pakenkti nervų sistemai. Gyvsidabrio termometrai jau uždrausti daugelyje JAV miestų, pavyzdžiui, Bostone. Čia kai kuriose parduotuvėse tokius termometrus galima pasikeisti į skaitmeninius arba kitokius mažiau pavojingus prietaisus.

Sportuok protingai

„Užsiimti ištvermę ugdančiu sportu (bėgioti, važinėtis dviračiu arba plaukioti) triskart per savaitę po 30 minučių ar valandą yra naudinga“, — teigiama Prancūzijos žurnale L’Express. Bet jei nenori pakenkti sveikatai, nepersistenk. Pernelyg intensyviai sportuojant gali nusidėvėti sąnariai, susitrinti kremzlės, atsirasti tarpslankstelinio disko išvarža, imti skilinėti arba retėti kaulai, padidėti kraujospūdis, sutrikti virškinimas ar net ištikti širdies priepuolis. „Prancūzijoje nuo fizinės įtampos kasmet staiga miršta 1500 puikios sveikatos sportininkų“, — pranešama L’Express. Pitjė Salpetrjero ligoninės medikas dr. Stefanas Kaskua daugybei „sekmadieninių sportininkų“, kuriems vėliau jėgas tenka atgauti ligoninėje, pataria sportuoti reguliariai, bet išnaudojant tik 75 procentus maksimalaus širdies ir kraujagyslių pajėgumo.

Trumai, medžiai ir kengūrinės žiurkės

Kaip rašoma Sidnėjaus žurnale The Bulletin, kengūrinės žiurkės (Potorous tridactylus) — reti sterbliniai gyvūnai — matyt, netiesiogiai prisideda prie kai kurių įspūdingiausių eukaliptų miškų klestėjimo Australijoje. Šie žinduoliai veisiasi didinguose Viktorijos valstijos Džipslendo miškuose. Bent 90 procentų jų maisto sudaro trumų vaisiakūniai, augantys po žeme. Šiuos grybus su šalia esančiais medžiais sieja simbiotiniai ryšiai: jie apdengia medžio šaknis ir į dirvožemį išleidžia daugybę siūlelių vandeniui bei maisto medžiagoms surinkti. Medžiai trumus aprūpina cukrumi, susidarančiu fotosintezės metu. O kuo čia dėtos kengūrinės žiurkės? Misdamos trumų vaisiakūniais jos su išmatomis po mišką pasėja ir nesuvirškintas grybų sporas. Todėl trumai, medžiai bei kengūrinės žiurkės ir toliau tarpsta.

Triukšmas jūrose kenkia

„Vis labiau nerimaujama, kad vandenynas virto nuolat ūžiančiais, burzgiančiais ir klaidžiais banginių, delfinų bei kitų jūros žinduolių namais“, — rašoma Londono laikraštyje The Independent. Tyrinėtojai, aiškinęsi šešių banginių ir vieno delfino žūties Bahamų pakrantėje priežastis, nustatė, kad jie nugaišo dėl kraujo išsiliejimo smegenyse, sukelto, kaip manoma, sonaro signalų iš netoli plaukiojusių karinių laivų. Laivyba, statyba jūroje, motorinės valtys bei greitaeigiai kateriai irgi neša kančias jūros žinduoliams, nes jų klausa jautresnė nei žmogaus. „Neriant banginių ir delfinų plaučių oras veržiasi į kūno ertmes, — aiškinama straipsnyje. — Susidarę oro burbuliukai garso bangas gali sustiprinti iki 25 kartų, todėl... net daug silpnesnis garsas ir didesnėje teritorijoje, nei buvo manyta, gali labai pažeisti gyvūnų audinius.“ Be to, triukšmas vandenynuose „apsunkina bendravimą, vadinasi, banginiai ir delfinai turi leisti stipresnius garsus, — sako tyrinėtojas Dagas Novačekas. —Todėl gyvūnams sunkiau susitikti bei poruotis, o jeigu jie negali girdėti, jie negali orientuotis.“