Stebime pasaulį

„Svajonės praturtėti“

Laikraštyje Times of Zambia rašoma, jog įkyri reklama suklaidina daugybę vargingai gyvenančių žmonių — jie patiki, kad iš skurdo išsivaduos lošdami, nors iš tikrųjų galimybė laimėti didelę sumą labai maža. Straipsnyje teigiama, jog „loterijų reklamos sužadina svajones praturtėti ir akimirksniu pasinerti į prabangų, nerūpestingą gyvenimą“, bet „apie tai, kad tikimybė išlošti maža, užsimenama retai“. Laikraščio išvada tokia: „Kad ir kokie būtų pateikiami argumentai, lošimas yra atvira vagystė ir padorioje visuomenėje turėtų būti uždraustas įstatymu.“

 Tamsos baimė

Londono laikraštyje The Times išspausdintame pranešime buvo teigiama, kad „dabar vaikai tamsos bijo labiau, nei kadaise jų tėvai, nes daugėjant dirbtinio apšvietimo jie retai būna visiškoje tamsoje“. Psichologas ir rašytojas Arikas Sigmanas išanalizavo tyrimų duomenis, kurie rodo, jog beveik du trečdaliai vaikų iki dešimties metų primygtinai reikalauja, kad jiems miegant degtų naktinė lempa. Jis tvirtina, kad dėl tamsos stygiaus — net naktį miegant — slopinama paauglių vaizduotė. „Vaikų vaizduotei lavėti reikia erdvės, — teigiama pranešime. — Sužadinti vaizduotę labai padeda žaidimai tamsoje, nes taip susikuriami unikalūs vaizdiniai.“ Bet mūsų laikais „vaikų atmintyje užsifiksavę per televizorių, kine ar kompiuteriniuose žaidimuose matyti kitų sukurti vaizdai“ juos baugina. Dr. Sigmanas sako: „Patarimas daugiau skaityti ir mažiau žiūrėti televizorių galbūt skamba senamadiškai, bet būtina jį kartoti.“

Antarktidos šelfinis ledynas skaidosi

Kaip praneša Kolorado universiteto Nacionalinis informacijos apie sniego ir ledo būklę centras, Antarktidos pusiasalio rytiniame pakraštyje nuo 2002-ųjų sausio pabaigos vos per 35 dienas 3250 kvadratinių kilometrų Larseno B šelfinio ledyno išsiskaidė į tūkstančius dreifuojančių ledkalnių. Beveik visą Antarktidą juosia storos ledo plokštės, tačiau dėl praėjusio šimtmečio penktajame dešimtmetyje prasidėjusio klimato atšilimo pačiame pusiasalyje jų mažėja. Kadangi šelfinis ledynas plūduriuoja, jam skaidantis jūros lygis mažai tepakyla. Tačiau, kaip sakoma pranešime, „šelfiniai ledynai yra užtvara, arba stabdžių sistema, kontinentiniams ledynams... Šelfiniams ledynams atsiskyrus, iš kontinentinių ledynų... į vandenyną ledo gali nušliaužti daugiau, nei jo pasipildo iš sniego.“ Atšilimo priežastys vis dar nėra aiškios, o duomenys gali klaidinti. Laikraštyje The New York Times pažymima, kad „išskyrus pusiasalį, Antarktidoje didesnio atšilimo nepastebėta“. O kai kurie tyrinėtojai teigia, jog per pastaruosius 35 metus žemynas apskritai galbūt net vėsta.

Kinijos kosmoso programa

Kaip praneša BBC žinių tarnyba, 2002-ųjų balandžio 1-ąją Vidurio Mongolijoje sėkmingai nusileido savaitę skridęs nepilotuojamas Kinijos erdvėlaivis „Šendžou III“. Juo skrido „dirbtinis žmogus“ — manekenas, aprūpintas davikliais deguonies lygiui, temperatūrai matuoti ir patikrinti gyvybės palaikymo sistemai, kuri bus naudojama būsimam pilotuojamam skrydžiui. Kinų kosmoso tyrimo organizacijos atstovai paskelbė savo planus surengti žmogaus skrydį į kosmosą ne vėliau kaip 2005-aisiais. Pranešime sakoma, jog, „pagal ilgalaikę Kinijos kosmoso tyrimo organizacijos programą, iki 2010-ųjų numatomas žmonių skrydis į Mėnulį“.

Banguotosioms papūgėlėms patinka ryškios spalvos

Kaip banguotosios papūgėlės renkasi partnerį? Svarbiausias kriterijus — paukščio plunksnų žvilgesys. Banguotųjų papūgėlių plunksnose yra cheminės medžiagos, kuri sugeria ultravioletinius spindulius ir atspindi juos ilgesnėmis bangomis; dėl to plunksnos ima švytėti fluorescencine gelsvai rausva spalva. Dr. Džastinas Maršalas iš Kvinslando universiteto (Australija) kartu su savo kolegomis preparatu nuo saulės spindulių prislopino laukinių banguotųjų papūgėlių plunksnų fluorescencinį efektą. „Priešingos lyties gentainių tarpe neryškių plunksnų paukščių pasisekimas buvo mažesnis“, — pranešama laikraštyje The Sydney Morning Herald. Maršalas tvirtina, jog ryškus plunksnų žvilgesys galbūt reiškia, jog paukštis už kitus stipresnis. Pasak laikraščio, nors fluorescencinių cheminių medžiagų gali būti ir kai kurių kitų gyvių organizmuose, Maršalas atkreipė dėmesį, jog šis atvejis „pirmą kartą aiškiai parodė, kaip fluorescencija pasinaudoja gyvūnijos pasaulis“.

Liūtai pavojuje

„Daugelyje Afrikos vietovių liūtai greit gali pradėti nykti“, — pranešama žurnale New Scientist. Kad būtų išvengta įvaisos, maždaug 100 jauniklius vedančių porų susidaryti reikia ne mažiau kaip 500—1000 liūtų populiacijos. Tarptautinės gamtos ir jos išteklių apsaugos sąjungos pateiktais duomenimis, Vakarų bei Centrinėje Afrikoje šių gyvūnų populiacijos yra daug mažesnės. „Padėtis yra labai kritiška, — sako Hansas Baueris iš Leideno universiteto (Olandija). — Nėra nė vienos liūtų populiacijos, dėl kurios išlikimo galėtume būti tikri.“ Svarbiausia šių gyvūnų nykimo priežastis yra žmogaus brovimasis į jų arealą. Liūtams reikia labai didelių medžioklės plotų — vienam patinui maždaug 200 kvadratinių kilometrų. Liūtai yra viena pagrindinių gyvūnų rūšių, — pabrėžia Baueris. — Tai, kad jiems gresia išnykimas dabar, rodo, jog po 20—30 metų gali išnykti ir kitų rūšių gyvūnai.“

Soliariumų mėgėjai rizikuoja

Kaip teigiama Londono laikraštyje The Guardian, „soliariumų lankytojams rizika susirgti odos vėžiu padidėja du kartus, ypač jaunimui“. Dartmauto medicinos mokyklos Niu Hampšyre (JAV) profesorė Margaret Karagas apklausė 1500 nuo 25 iki 74 metų amžiaus žmonių, iš kurių daugiau nei pusei buvo ką tik diagnozuotas odos vėžys. Anot laikraščio The Times of London, tikimybė susirgti vėžiu „iki 50 metų soliariumo lankytojams kiekvieną dešimtmetį padidėja 20 procentų“. Profesorė Karagas sako: „Deginimosi lempos imituoja saulės šviesą spinduliuodamos didelę, sukoncentruotų ultravioletinių spindulių dozę.“ Lyginant su praėjusio amžiaus septintuoju dešimtmečiu, Britanijoje mirčių nuo odos vėžio padaugėjo tris, o Škotijoje — keturis kartus. Specialistai tai paaiškina ultravioletinių spindulių poveikiu, kai ilgai būnama saulėje ar deginamasi soliariume. „Saugiai įdegti neįmanoma, — sakė vienas JK vėžio tyrimo atstovas. — Iš tikrųjų įdegis yra kūno reakcija į DNR patiriamą žalą.“

„Vandens bokštai“ pavojuje

Kaip pažymima Kanados laikraštyje The Toronto Star, pusė pasaulio gyventojų yra priklausomi nuo kalnų ekosistemų teikiamo gėlo vandens. Toms kalnų virtinėms, kurios Jungtinių Tautų pranešime, skirtame JT kalnų metams, buvo pavadintos „pasaulio vandens bokštais“, iškilo didelis pavojus. Anot laikraščio, joms žalą daro „klimato pokyčiai, tarša, ginkluoti konfliktai, gyventojų gausėjimas, miškų iškirtimas, taip pat žemės ūkis, kasyba ir turizmas“. Pranešime perspėjama, kad „dėl šių procesų kils daugiau potvynių, nuošliaužų, bus nepriteklių“.

Alkoholizmas

Londono laikraščio The Independent pateiktais duomenimis, dabar Britanijoje kas tryliktas žmogus — alkoholikas, taigi alkoholikų yra „dvigubai daugiau nei tapusiųjų narkomanais dėl nelegalaus narkotikų arba pagal receptus išduodamų narkotinių medžiagų turinčių vaistų vartojimo“. Nuo 1994-ųjų iki 1999-ųjų beveik 43 procentais padaugėjo mirčių, tiesiogiai susijusių su alkoholizmu, — tarp jų mirtys nuo širdies ligos, kepenų cirozės ir apsinuodijimo alkoholiu. Padaugėjo ir girtų vairuotojų sukeliamų avarijų: 1998-aisiais jų padaryta 10100, o 2000-aisiais — 11780; dėl šios priežasties gyvybę prarado kas septintas kelyje žuvęs žmogus. Šešiasdešimt procentų darbdavių turi bėdų su girtuokliaujančiais darbuotojais, dėl alkoholio poveikio padaroma ir 40 procentų smurtinių nusikaltimų. Britanijos valstybinės alkoholio vartojimo kontrolės direktorius Erikas Aplbis sakė: „Didelis šių bėdų mastas ir jo poveikis žmonių sveikatai, santykiams ir piniginėms, jau nekalbant apie visuomenines tarnybas, ... verčia skubiai imtis vieningų veiksmų.“