AIDS plinta Afrikoje

„Mes išgyvename savotišką šių laikų apokalipsę.“

ŠIE specialiojo JT pasiuntinio Afrikoje ŽIV ir AIDS problemai spręsti Stiveno Luiso žodžiai atspindi daugelio žmonių susirūpinimą dėl padėties į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse.

ŽIV plinta dėl įvairių priežasčių. O liga, aišku, paaštrina ir kitas problemas. Štai veiksniai, lemiantys tokią kritišką padėtį kai kuriose Afrikos bei pasaulio šalyse, kur plinta AIDS.

Moralė. ŽIV dažniausiai užsikrečiama per lytinius santykius, vadinasi, jei nėra aiškių moralės normų, liga plinta. Daug kas mano,  kad skatinti nesusituokusius asmenis susilaikyti nuo lytinių santykių yra tuščios pastangos. „Raginti paauglius susilaikyti nuo sekso beprasmiška, — rašo Fransua Diufuras Johanesburgo (Pietų Afrikos Respublika) laikraštyje The Star. — Jie kasdien mato erotinius vaizdus, kurie diktuoja, kaip atrodyti ir elgtis.“

Tą, atrodo, patvirtina jaunuolių elgesys. Pavyzdžiui, vienoje šalyje atliktas tyrimas parodė, kad maždaug trečdalis 12—17 metų jaunuolių jau yra turėję lytinių santykių.

Pietų Afrikos Respublikoje tiesiog tautos nelaime pasidarė prievartavimas. Johanesburgo laikraščio Citizen pranešime teigiama, kad ši blogybė „taip paplitusi, jog labiau nei bet kas kita kelia grėsmę šios šalies moterų, o vis dažniau ir vaikų, sveikatai“. Straipsnio autorius dar priduria: „Pastaruoju metu išprievartaujama dvigubai daugiau vaikų... Tai, regis, daroma dėl paplitusio mito, kad skaisčią mergaitę išprievartavęs ŽIV nešiotojas išgis.“

Venerinės ligos. Šiame regione yra daug venerinėmis ligomis sergančių žmonių. Žurnale South African Medical Journal rašoma: „Tikimybė,  kad lytiškai plintančia liga sergantis žmogus užsikrės ŽIV-1, yra 2—5 kartus didesnė.“

Skurdas. Jis įsigalėjęs daugelyje Afrikos šalių ir sudaro palankias sąlygas AIDS plisti. Dalykai, išsivysčiusiose šalyse laikomi būtinybe, daugumoje besivystančių kraštų nepasiekiami. Daugybė gyventojų neturi elektros, geriamo vandens. Kaimuose kelių būklė prasta arba jų visai nėra. Daug žmonių gyvena pusbadžiu, trūksta medicinos įstaigų.

AIDS žlugdo verslą bei pramonę. Kadangi užsikrečia vis daugiau kalnakasybos įmonių darbininkų, jose mažėja darbo našumas. Todėl kai kurios įmonės tam tikras operacijas rengiasi automatizuoti ir mechanizuoti. Paskaičiuota, jog vienoje platinos kasykloje 2000 metais AIDS susirgusių žmonių skaičius išaugo beveik dvigubai; ten ŽIV užsikrėtę yra maždaug 26 procentai visų darbininkų.

Liūdniausia, kad kai nuo AIDS miršta tėvai, našlaičiais tampa daugybė vaikų. Jie ne tik praranda tėvus bei finansinę paramą, bet ir turi iškęsti AIDS dėmę. Kiti šeimos nariai, artimieji ir bendruomenė neretai nepajėgia arba nenori pasirūpinti tokiais našlaičiais. Nemažai jų meta mokyklą, kai kurie pradeda užsiiminėti prostitucija ir taip padeda ligai plisti. Todėl kelios šalys parengė vyriausybines ir privačias našlaičių rėmimo programas.

Nežinojimas. Nemažai ŽIV nešiotojų nežino, jog turi šį užkratą. Daug kas nenori tikrintis dėl dėmės, kurią uždeda liga. „Jei asmuo užsikrėtęs ŽIV arba jei toks įtarimas kyla, jis gali prarasti galimybę gydytis medicinos įstaigose, namus, darbą, draugus ir bendradarbius, jo niekas nedraus ir neleis įvažiuoti į užsienio šalį“, — rašoma Jungtinių Tautų AIDS programos parengtame pranešime spaudai. O kai kurie asmenys, nustačius, jog yra užsikrėtę ŽIV, buvo net nužudyti.

Kultūra. Daugelyje Afrikos šalių moterys paprastai neturi teisės klausti savo vyro apie nesantuokinius ryšius, atsisakyti lytinių santykių arba pasiūlyti naudotis saugos priemonėmis. Įvairių kultūrų žmonės dažnai ignoruoja ir atsisako pripažinti tai, kaip AIDS plinta. Kai kas ligą sieja su raganavimu ir pagalbos ieško pas žiniuonius.

 Medicinos įstaigų trūkumas. AIDS dar labiau pablogino ir taip perpildytų medicinos įstaigų sąlygas. Dvi didelės ligoninės praneša, kad daugiau kaip pusė visų stacionaro ligonių yra ŽIV užsikrėtę žmonės. Pasak Kvazulu Natalio ligoninės vyriausiojo sanitarijos inspektoriaus, jo skyrius dirba 140 procentų pajėgumu. Būna, kad dviem ligoniams tenka dalytis viena lova, o trečias guli po ja! (South African Medical Journal)

Ir nors padėtis Afrikoje jau yra kritiška, atrodo, ji gali dar pablogėti. „Mes vis dar esame pradinėje epidemijos stadijoje“, — pareiškė UNAIDS direktorius Peteris Piotas.

Žinoma, kai kurios šalys stengiasi kovoti su šia liga. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2001-ųjų birželį surengė pirmąją specialią konferenciją ŽIV ir AIDS klausimais. Ar žmonėms pasiseks įveikti šią ligą? Kada AIDS bus sustabdytas?

[Rėmelis/iliustracija 5 puslapyje]

NEVIRAPINO DILEMA PIETŲ AFRIKOS RESPUBLIKOJE

Kas yra nevirapinas? Žurnalistė Nikolė Itano aiškina, kad tai yra „antiretrovirusinis preparatas, kuris, kaip parodė tyrimai, gali perpus sumažinti pavojų [motinai] perduoti AIDS savo vaikui“. Viena Vokietijos vaistų gamintoja pasiūlė penkerius metus nemokamai tiekti nevirapiną Pietų Afrikos Respublikai. Tačiau pastarosios vyriausybė iki 2001-ųjų rugpjūčio dar nebuvo priėmusi pasiūlymo. Kodėl?

Pietų Afrikos Respublikoje gyvena 4,7 milijono ŽIV užsikrėtusių žmonių — daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Londono laikraščio The Economist 2002 metų vasario numeryje buvo rašoma, kad PAR prezidentas Tabas Mbekis „abejoja įsigalėjusiu požiūriu, jog ŽIV sukelia AIDS“, ir „kad jam kelia nepasitikėjimą vaistų nuo AIDS kaina, saugumas bei nauda. Jis vaistų neuždraudė, bet ir nepaskatino šalies gydytojų skirti juos ligoniams“. Kodėl tai kelia nerimą? Todėl, kad PAR kasmet gimsta tūkstančiai ŽIV užsikrėtusių kūdikių, ir 25 procentai nėščių moterų yra ŽIV nešiotojos.

Dėl tokios konfrontacijos teisme buvo iškelta byla, kuria siekta priversti vyriausybę platinti nevirapiną. PAR Konstitucinis teismas 2002-ųjų balandį paskelbė savo sprendimą. Pasak laikraščio The Washington Post žurnalisto Ravio Nesmano, teismas nusprendė, kad „vyriausybė privalo aprūpinti gydymo įstaigas šiuo vaistu ir leisti jį skirti ligoniams“. Vyriausybė jau bandė nevirapiną 18 vietų, ir atrodo, kad šis teismo sprendimas suteikė vilčių visoms ŽIV užsikrėtusioms nėščioms PAR moterims.

 [Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

KAIP VIRUSAS APGAUNA LĄSTELĘ

Pažvelkime į mikroskopinį žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV) atidžiau. Viena mokslininkė pasakė: „Nors virusus per elektroninį mikroskopą tyrinėju jau daugelį metų, iki šiol stebiuosi ir žaviuosi tikslia bei sudėtinga šių mikroorganizmų sandara.“

Virusas yra mažesnis už bakteriją, o ši — daug mažesnė už vidutinę žmogaus ląstelę. Kaip teigiama viename šaltinyje, ŽIV yra toks mažas, jog „230 milijonų [šių virusų] tilptų sakinio gale padėtame taške“. Virusas daugintis pradeda tik tada, kai patenka į ląstelę ir ją užvaldo.

Patekęs į žmogaus kūną ŽIV turi kovoti su stipriomis imuninės sistemos jėgomis. * Viena organizmo gynybinės sistemos grandis — baltieji kraujo kūneliai, arba leukocitai, gaminami kaulų čiulpuose. Baltiesiems kraujo kūneliams priklauso ir dvi pagrindinės limfocitų grupės: T ir B limfocitai. Dar viena leukocitų rūšis vadinama fagocitais, arba „ląstelėmis ėdikėmis“.

Atskiros T limfocitų grupės atlieka skirtingas funkcijas. Kare su įsibrovėliais labai svarbūs T limfocitai padėjėjai. Jie padeda nustatyti įsibrovėlius ir duoda nurodymus gaminti ląsteles, kurios užpuola ir sunaikina priešą. Todėl ŽIV pirmiausia juos ir atakuoja. Kitos ląstelės — T limfocitai naikintojai sunaikina kiekvieną pakitusią ląstelę. O B limfocitai kovai su infekcijomis sintetina antikūnus.

Gudri strategija

ŽIV yra retrovirusas. Jis genome turi ne DNR (dezoksiribonukleino rūgšties), bet RNR (ribonukleino rūgšties) molekules. ŽIV priklauso ypatingam retrovirusų pošeimiui — lėtiniams virusams, kurie gali be jokių požymių ilgą laiką ištūnoti žmogaus organizme.

Kai tik ŽIV patenka į ląstelę, jis panaudoja jos genetinį aparatą savo tikslams: „perprogramuoja“ ląstelės DNR sintetinti ŽIV. Kad tai padarytų, jis turi pakeisti savo genetinį kodą. Tai yra savo RNR molekulę paversti DNR, kad genetinis ląstelės aparatas galėtų ją perskaityti ir suprasti. Tam ŽIV pasitelkia virusinį fermentą, vadinamą atvirkštine transkriptaze. Po kurio laiko ląstelė žūva, bet prieš tai būna susintetinusi tūkstančius naujų žmogaus imunodeficito virusų. Jie užkrečia kitas ląsteles.

Kai T padėjėjų labai sumažėja, organizmą gali lengvai užvaldyti kitos jėgos. Tada jį nesunkiai įveikia visokios ligos bei infekcijos. ŽIV sunaikinus visą imuninę sistemą, užkrėstame organizme įsisiautėja AIDS.

Tai supaprastintas paaiškinimas. Turėkime omeny, kad apie imuninę sistemą bei ŽIV tyrinėtojai dar daug ko nežino.

Jau bemaž du dešimtmečius žymiausi viso pasaulio medicinos specialistai skiria savo proto ir fizines jėgas bei naudoja dideles lėšas šiam mažam virusui tirti. Todėl dabar apie ŽIV žinoma nemažai. Prieš kelerius metus chirurgas Šervinas Nulandas pasakė: „Apie žmogaus imunodeficito virusą surinkta... informacija bei pažanga, padaryta kuriant apsaugos priemones nuo jo, tikrai stulbina.“

Vis dėlto AIDS ir toliau nenuilstamai sėja mirtį.

[Išnaša]

[Iliustracija]

ŽIV įsiskverbia į imunitetą reguliuojančius limfocitus ir „perprogramuoja“ juos sintetinti ŽIV

[Šaltinio nuoroda]

CDC, Atlanta, Ga.

[Iliustracija 7 puslapyje]

Tūkstančiai jaunų žmonių laikosi Biblijos normų