Biblijos požiūris

Ar į mūsų silpnybes Dievas žiūri atlaidžiai?

„Aš nesu nedoras! Aš labai stengiausi pasitaisyti, bet esu per silpnas.“

GAL taip sakai ir tu ar kas nors iš tavo pažįstamų? Daugelis tvirtina, kad įsišaknijusių silpnybių neįmanoma įveikti. Kai kurie yra priklausomi nuo alkoholio, tabako ar narkotikų. Daugybės kitų žmonių gyvenimą valdo godumas. Taip pat yra tokių, kurie gyvena palaidai ir tvirtina negalį apsieiti be sekso.

Mato 26:41 rodo, kad Jėzus gerai supranta žmonių silpnybes. * Visoje Biblijoje aiškiai sakoma, jog tiek Jehova Dievas, tiek Jėzus su žmonėmis elgiasi labai gailestingai. (Psalmyno 103:8, 9) Bet ar tai reiškia, kad į mūsų trūkumus Dievas žiūri pro pirštus?

Mozė ir Dovydas

Pagalvok, kas atsitiko su Moze. Jis buvo žinomas kaip „romiausias iš visų žmonių žemėje“ ir stengėsi išlaikyti šią gerą savybę. (Skaičių 12:3, Brb) Keliaudami per dykumą izraelitai dažnai elgdavosi neprotingai ir rodydavo nepagarbą Dievui bei jo atstovams. Per visą tą laiką Mozė nuolankiai prašė Dievą vadovavimo. (Skaičių 16:12-14, 28-30)

Tačiau ilgai, varginančiai kelionei baigiantis jis visos tautos akivaizdoje prarado savitvardą ir nusižengė Dievui. Dievas Mozei atleido, bet ar tuo viskas ir užsibaigė? Ne. Jis pasakė Mozei ir Aaronui: „Kadangi manimi netikėjote, ... judu neįvesite šitos tautos į žemę, kurią jiems duosiu.“ Mozei nebuvo leista įžengti į Pažadėtąją žemę. Į ją patekti jis siekė keturiasdešimt metų, tačiau rimta žmogiška silpnybė sutrukdė jo norui išsipildyti. (Skaičių 20:7-12, Brb)

 Dievobaimingasis karalius Dovydas taip pat turėjo silpnybę. Sykį jis pasidavė aistrai ir svetimavo su kito vyro žmona. Norėdamas tai nuslėpti, Dovydas pasirūpino, kad jos vyras žūtų. (2 Samuelio 11:2-27) Vėliau jis labai gailėjosi dėl savo nusikaltimų ir Dievas jam atleido. Bet Dovydas išardė šeimą, tad Jehova neapsaugojo jo nuo pražūtingų pasekmių. Dovydo sūnus sunkiai susirgo. Nors jis maldavo dėl berniuko, Jehova šio prašymo neišklausė. Vaikas mirė, o paskui Dovydo namus ištiko dar kelios kitos skaudžios nelaimės. (2 Samuelio 12:13-18; 19:1 [18:33, Brb]) Už pasidavimą silpnybei Dovydui teko sumokėti labai brangiai.

Šie pavyzdžiai rodo, kad Dievas laiko žmones atskaitingais už savo elgesį. Norintys jam tarnauti privalo sutvirtinti savo silpnąsias dvasingumo vietas ir tapti geresniais krikščionimis. Pirmajame amžiuje daugelis taip ir darė.

Kova su nuodėme

Apaštalas Paulius pelnytai laikomas krikščioniško gyvenimo pavyzdžiu. Bet ar žinai, kad jis nuolatos kovojo su savo silpnybėmis? Tokia kova vaizdžiai aprašoma Romiečiams 7:18-25. Paulius žinojo, kad nuodėmė yra negailestinga, todėl kovojo nepaliaudamas. (1 Korintiečiams 9:26, 27)

Kai kurie senovės Korinto susirinkimo krikščionys anksčiau gyveno nuodėmingai. Biblijoje rašoma, kad jie buvo ‘ištvirkėliai, stabmeldžiai, svetimautojai, sanguliautojai su vyrais, vagys, gobšai, girtuokliai’. Bet paskui sakoma, kad jie buvo „nuplauti“. (1 Korintiečiams 6:9-11) Kaip? Liautis nuodėmiauti juos paskatino tikslus Dievo pažinimas, bendravimas su krikščionimis ir Dievo dvasia. Galiausiai Dievas Kristaus vardu pripažino juos teisiais. Taip, Jehova atleido jiems ir jų sąžinė buvo apvalyta. (Apaštalų darbų 2:38; 3:19, 20a [3:19, Brb])

Paulius ir Korinto krikščionys nežiūrėjo į savo nuodėmingus polinkius pro pirštus. Anaiptol, jie kovojo su jais ir Dievo padedami juos įveikė. Šių pirmojo amžiaus Jehovos garbintojų elgesys buvo pagirtinas, nepaisant aplinkos, kurioje jie gyveno, ir netobulų polinkių. O ką galima pasakyti apie mus?

Dievas nori, kad kovotume su silpnybėmis

Įveikti silpnybę nebūtinai reiškia išrauti ją su šaknimis. Nors reikia kovoti su netobulumu, mes negalime jo atsikratyti. Dėl netobulumo atsiranda silpnybės, kurias įveikti neretai būna labai sunku. Vis dėlto mes neturėtume joms pasiduoti. (Psalmyno 119:11) Kodėl tai taip svarbu?

Ogi todėl, kad Dievas neleidžia nuolatos pateisinti savo blogą elgesį netobulumu. (Judo 4) Jehova trokšta, kad žmonės apsivalytų ir gyventų dorai. Biblijoje sakoma: „Bodėkitės pikto.“ (Romiečiams 12:9) Kodėl Dievas kelia tokį griežtą reikalavimą?

Viena priežastis ta, kad pasiduoti silpnybėms yra žalinga. „Ką žmogus sėja, tai ir pjaus“, — pareiškiama Biblijoje, Galatams 6:7. Kas pasiduoda žalingiems įpročiams, godumui ir paleistuvavimui, dažniausiai pjauna prastą derlių — sugadina savo gyvenimą. Tačiau yra dar svarbesnė priežastis.

Nuodėmė žeidžia Dievą. Ji „atskiria“ mus nuo Jehovos. (Izaijo 59:2) Kadangi nusidėjėliai negali gauti Dievo malonės, jis ragina tokius žmones: „Nusiplaukite ir būkite švarūs!.. Liaukitės darę pikta.“ (Izaijo 1:16)

Mūsų Kūrėjas yra mylintis ir gailestingas. ‘Viešpats... nenori, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų.’ (2 Petro 3:9) Nuolatinis pasidavimas silpnybėms kliudo susilaukti Dievo malonės. Dievas nežiūri į mūsų silpnybes pro pirštus, tad nedarykime taip ir mes.

[Išnaša]