Ar AIDS bus pažabotas? Jei bus, kaip?

KURĮ laiką daugelyje Afrikos šalių AIDS problema buvo ignoruojama. Kai kas apskritai vengdavo apie ją kalbėti. Tačiau pastaruoju metu stengiamasi šviesti žmones, ypač jaunus, ir paskatinti juos atvirai diskutuoti. Deja, tokios pastangos duoda nedaug naudos. Žmonių gyvensena bei papročiai tvirtai įsišakniję ir pakeisti juos nelengva.

Medicinos pažanga

Mokslininkai nemažai sužinojo apie ŽIV ir net sukūrė vaistus, kurie daug kam prailgina gyvenimą. Gerų rezultatų davė gydymas bent trimis antiretrovirusiniais vaistais.

Tiesa, jie visiškai neišgydo, bet jau sumažino ŽIV užsikrėtusių žmonių mirštamumą, ypač išsivysčiusiose šalyse. Daug kas supranta, kad šiuos vaistus svarbu tiekti ir besivystantiems kraštams. Deja, dėl didelės vaistų kainos dauguma ten nepajėgia jų įpirkti.

Todėl kilo klausimas: negi pelnas svarbesnis už žmogaus gyvybę? Šią problemą pripažįsta ir Brazilijos  AIDS programos direktorius dr. Paulas Teišeira: „Negalime leisti, kad vien dėl pelno, kuris, beje, dažnai gerokai viršija vidutinį, be gyvybei palaikyti būtinų vaistų liktų tūkstančiai žmonių.“ Dar jis pridūrė: „Man ypač rūpi, kad komercinė nauda neužgožtų moralės ir žmogiškumo.“

Kelios šalys nusprendė nepaisyti kai kurių didžiųjų farmacijos įmonių patentinių teisių ir gaminti arba importuoti daug pigesnius generinius vaistus *. Vieno tyrimo duomenimis, „minimalios [generinių vaistų] kainos yra 82 procentais mažesnės už nustatytąsias JAV“, — pranešama žurnale South African Medical Journal.

Gydymo sunkumai

Ilgainiui didžiosios farmacijos įmonės besivystančioms šalims, kurioms reikia vaistų  nuo AIDS, pradėjo siūlyti juos gerokai mažesnėmis kainomis. Buvo viliamasi, kad dabar vaistų galės įsigyti kur kas daugiau žmonių. Deja, yra didelių kliūčių, kurias reikia įveikti, kad tie vaistai būtų prieinami besivystantiems kraštams. Viena jų ir toliau lieka kaina. Nors ji buvo smarkiai sumažinta, daugumai vaistai vis tiek yra per brangūs.

Kitas sunkumas — vaistų vartojimas. Daugelį piliulių reikia gerti kasdien, tiksliai nustatytu laiku. Jeigu vaistai vartojami netinkamai arba gydymo kursas nutraukiamas, gali išsivystyti vaistams atspari ŽIV atmaina. Tačiau Afrikoje, kur trūksta maisto, geriamo vandens ir gydymo įstaigų, užtikrinti tinkamą vaistų vartojimą sunku.

Be to, besigydančius ligonius reikia stebėti. Pamačius, kad liga tampa atspari, vaistų derinį būtina keisti. Todėl reikia kvalifikuoto medicinos personalo, o tyrimai yra brangūs. Vaistai taip pat turi šalutinį poveikį, atsiranda jiems atsparių viruso atmainų.

2001-ųjų birželį vykusiame JT Generalinės Asamblėjos specialiajame susitikime dėl AIDS buvo pasiūlyta įkurti Pasaulinį sveikatos fondą, kuris teiktų pagalbą besivystančioms šalims. Paskaičiuota, kad tam reikėtų 7—10 milijardų JAV dolerių. Tačiau bendra šiam fondui pažadėta suma toli gražu neatitiko reikiamos.

Mokslininkai labai viliasi atrasti vakciną, ir dabar kelios jų yra bandomos įvairiose šalyse. Jeigu jiems pasisektų, praeis ne vieneri metai, kol vakcina bus sukurta, išbandyta ir leista naudoti.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Brazilijoje, Tailande ir Ugandoje, gydymo programos davė gerų rezultatų. Štai Brazilijoje, naudojant vietinių farmacijos įmonių gaminamus vaistus, sergančiųjų AIDS mirštamumas sumažėjo perpus. Lėšų turinti maža Botsvanos valstybė stengiasi antiretrovirusiniais vaistais aprūpinti visus tuos šalies gyventojus, kuriems jų reikia, ir siekia įkurti būtinas medicinos įstaigas.

Pergalė prieš AIDS

AIDS skiriasi nuo kai kurių kitų epidemijų vienu svarbiu bruožu: jo galima išvengti. Jeigu asmuo laikosi pagrindinių Biblijos principų, greičiausiai šia liga jis neužsikrės.

Biblijoje nurodytos aiškios moralės normos. Nesusituokusiems asmenims lytiniai santykiai draudžiami. (1 Korintiečiams 6:18) Sutuoktiniai privalo būti ištikimi vienas kitam ir nesvetimauti. (Hebrajams 13:4) Jei asmuo paisys Biblijos patarimo susilaikyti nuo kraujo, taip pat gali išvengti užkrato. (Apaštalų darbų 15:28, 29)

Žmonės, jau užsikrėtę ŽIV, ras didelį džiaugsmą ir paguodą mokydamiesi apie greit ateisiantį Dievo žadėtą naująjį pasaulį, kuriame niekas nesirgs, bei paklusdami Dievo reikalavimams.

Biblija laiduoja, kad galiausiai visos žmonijos nelaimės, tarp jų ir ligos, pasibaigs. Tai žadama Apreiškimo knygoje: „Išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: ‘Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.’“ (Apreiškimo 21:3, 4)

Šis patikinimas skirtas ne tik tiems, kurie pajėgia įpirkti brangius vaistus. Jis patvirtintas ir Izaijo 33:24: „Nebus ten žmogaus, kuris sakytų: ‘Aš ligotas!’“ Tuomet visi žemės gyventojai laikysis Dievo įstatymų ir džiaugsis tobula sveikata. Taip, ir mirtį nešantis AIDS, ir visos kitos ligos amžiams liausis kamavusios žmones.

[Išnaša]

 [Rėmelis/iliustracijos 9, 10 puslapiuose]

TAI BUVO VAISTAI, KURIŲ IEŠKOJAU

Gyvenu pietų Afrikoje; man 23 metai. Prisimenu tą dieną, kada sužinojau, jog esu užsikrėtusi ŽIV.

Sėdėjau su mama priimamajame, kai gydytojas pranešė man šią naujieną. Tai buvo pati liūdniausia žinia mano gyvenime. Buvau priblokšta. Negalėjau patikėti. Maniau, gal tai klaida. Nežinojau, ką sakyti, ko griebtis. Norėjosi verkti, bet ašarų kažkodėl nebuvo. Gydytojas pradėjo kalbėti su mama apie antiretrovirusinius vaistus ir kitus dalykus, bet aš buvau pernelyg sukrėsta, kad galėčiau ką nors suvokti.

Supratau, kad mane užkrėtė kažkas iš universiteto, kuriame studijavau. Labai norėjau išsipasakoti kam nors, kas suprastų mano padėtį, bet nežinojau kam. Jaučiausi nieko verta, nevykėlė. Ir nors šeima mane palaikė, praradau bet kokią viltį, mane užvaldė baimė. Kaip ir kiekvienas jaunas žmogus, turėjau labai daug planų. Po poros metų būčiau gavusi gamtos mokslų bakalaurės laipsnį, o dabar viltys žlugo.

Pradėjau vartoti paskirtus antiretrovirusinius vaistus ir lankytis pas AIDS konsultantus, bet vis tiek jaučiausi sugniuždyta. Meldžiau Dievą, kad prieš mirtį suvestų mane su tikraisiais krikščionimis. Buvau vienos sekmininkų bažnyčios narė, bet nė vienas bendratikis nesiteikė net aplankyti. Troškau žinoti tiesą, kur eisiu po mirties.

Vieną 1999 metų rugpjūčio pradžios rytą į duris pasibeldė dvi Jehovos liudytojos. Tą dieną jaučiausi labai prastai, vis dėlto sugebėjau išsėdėti svetainėje. Moterys prisistatė ir pasakė, jog padeda žmonėms studijuoti Bibliją. Kaip man palengvėjo, kad į mano maldas pagaliau atsakyta. Tačiau tuo metu buvau tokia išsekusi, jog nepajėgiau skaityti ir ilgam susikaupti.

Vis tiek pasisakiau norinti studijuoti Bibliją ir susitarėme, kada jos vėl ateis. Deja, tąkart nesusitikome, nes sirgau depresija ir mane išvežė į psichiatrinę ligoninę. Iš ten išleido po trijų savaičių ir kaip aš apsidžiaugiau sužinojusi, kad liudytojos manęs neužmiršo. Prisimenu, viena iš jų nuolat skambindavo ir teiraudavosi apie savijautą. Paskui šiek tiek sustiprėjau ir metų pabaigoje pradėjau studijuoti Bibliją. Sekėsi sunkiai, nes sveikatos būklė buvo nestabili. Bet su manimi studijavusi moteris buvo kantri ir supratinga.

Studijos apie Jehovą, jo savybes bei tai, ką iš tiesų reiškia pažinti jį ir laukti amžinojo gyvenimo, mane labai paveikė. Pagaliau supratau, kodėl žmonės kenčia. Kaip džiaugiausi sužinojusi apie Dievo Karalystę, kuri netrukus pašalins visas žmonių valdžias. Šios žinios paskatino mane visiškai pakeisti savo gyvenimą.

Tai buvo vaistai, kurių ieškojau. Kaip gera žinoti, kad Jehova vis dar mane myli ir manimi rūpinasi! Anksčiau maniau, kad Dievas manęs nekenčia, todėl ir leido užsikrėsti šia liga. Tačiau dabar sužinojau, kad Jehova su meile pasirūpino Jėzaus Kristaus išperkamąja auka, kad per ją būtų įmanomas nuodėmių atleidimas. Supratau, jog Dievas rūpinasi, kaip ir sakoma 1 Petro 5:7: „Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi.“

Kasdien studijuodama Bibliją ir lankydama sueigas Karalystės salėje, dedu visas pastangas kuo labiau suartėti su Jehova. Nors tai nėra visuomet lengva, maldoje išsakau jam savo rūpesčius ir prašau jėgų bei ramybės. Susirinkimo nariai taip pat visuomet pasiruošę man padėti, todėl esu laiminga.

Drauge su savo susirinkimo nariais reguliariai dalyvauju skelbimo tarnyboje. Noriu kitiems padėti dvasiškai, o ypač tiems, kurių padėtis panaši į manąją. Pasikrikštijau 2001-ųjų gruodį.

[Iliustracija]

Kaip džiaugiausi sužinojusi apie Dievo Karalystę

[Iliustracija 8 puslapyje]

AIDS konsultacinė grupė Botsvanoje

[Iliustracija 10 puslapyje]

Žemės rojuje visi turės tobulą sveikatą