Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Rašo mūsų skaitytojai

Rašo mūsų skaitytojai

Rašo mūsų skaitytojai

Žemės drebėjimai. Perskaičiau įžanginius straipsnius „Žemės drebėjimas išlikusiųjų akimis“ (2002 m. kovo 22 d.). Juose cituojate vieną šaltinį, kuriame teigiama, jog „7,0 balų stiprumo ir smarkesnių drebėjimų skaičius per XX amžių išliko ‘gana pastovus’“. Tačiau 1999-ųjų leidinyje World Almanac rašoma, kad per XX amžiaus paskutinį dešimtmetį žemės drebėjimų nepaprastai padaugėjo.

F. A., Italija

„Atsibuskite!“ atsakymas. Likdami šiuo klausimu neutralūs, savo straipsnyje tiktai atkreipėme dėmesį į tai, ką kai kurie seismologai tvirtina apie žemės drebėjimų dažnumą XX amžiuje apskritai. Akivaizdu, jog net jei yra manoma, kad žemės drebėjimų skaičius išliko „gana pastovus“, Jėzaus pranašystė, užrašyta Mato 24 skyriuje, pildosi mūsų laikais. Jėzus tepasakė, kad bus „didelių žemės drebėjimų“. (Luko 21:11)

Persileidimas. Pamačiusi straipsnį „Aš netekau dar negimusio kūdikio“ (2002 m. kovo 22 d.) apsiverkiau, nes prisiminiau mūsų dar negimusio kūdikio netektį. Tuoj pat maldoje padėkojau Jehovai už šią taip reikalingą informaciją ir per ją suteiktą nuraminimą. Kokia paguoda žinoti, kad Dievo naujajame pasaulyje niekam niekada to nebeatsitiks.

Dž. S., Jungtinės Valstijos

Aš pagimdžiau negyvą kūdikį 30 nėštumo savaitę. Tai buvo pats skaudžiausias mano išgyvenimas. Kokia didžiulė pagalba ir paguoda yra šis straipsnis! Juk jame kalbama apie tai, kas dažniausiai laikoma tabu, be to, duodama praktiškų patarimų.

K. V., Vokietija

Aš irgi praradau savo negimusį kūdikį. Elgiausi taip, tarsi nieko nebūtų atsitikę. Tačiau širdyje troškau paguodos ir pasilikusi viena kasdien verkdavau. Skausmas tikriausiai nepraeis tol, kol tęsis ši sistema. Bet tas straipsnis man tikrai padėjo.

I. M., Japonija

Jūs esate visiškai teisūs, kad motinos ryšys su kūdikiu užsimezga labai anksti. Todėl širdgėla yra neįsivaizduojama. Praėjo 19 metų, o aš vis dar lieju ašaras dėl mūsų negimusio kūdikio.

Š. K., Britanija

Man visada sunku kalbėtis su moterimis, kurias ištinka tokia nelaimė. Sužinojusi, kad viena sesuo iš mūsų susirinkimo neteko negimusio kūdikio, aš dar kartą perskaičiau straipsnį ir parašiau laišką jai bei kūdikio seneliams ir išreiškiau savo nuoširdžiausią užuojautą.

D. R., Vokietija

Šis straipsnis buvo atsakymas į mano maldas. Ačiū jums, kad suprantate, kokią širdgėlą ir traumą moteris patiria po persileidimo. Skaitydama straipsnį jaučiausi taip, tarsi pats Jehova mane apkabintų ir guostų.

K. F., Jungtinės Valstijos

Mano mama prarado kūdikį, kuris turėjo gimti tarp manęs ir mano jaunesnės sesers. Ji, be abejo, labai kentėjo. Perskaičiusi patarimus lange „Kaip gali padėti šeima ir draugai“ tuoj pat parašiau jai laišką.

M. J., Japonija

Kiek yra žemynų? 2002 m. vasario 8 d. žurnalo numerio 25 puslapyje teigiate, jog Australija — ‘mažiausias iš penkių pasaulio žemynų’. Visada maniau, kad jų yra septyni.

L. U., Kanada

„Atsibuskite!“ atsakymas. Iš tikrųjų yra septyni žemynai: Azija, Afrika, Šiaurės Amerika, Pietų Amerika, Antarktida, Europa ir Australija. Tačiau tie, kurie Europą ir Aziją laiko vienu žemynu (Eurazija), pasakytų, kad jie šeši. Kiti žemynu nelaiko Antarktidos.