Stebime pasaulį

Žiovauk į sveikatą!

Kaip pranešama Ispanijos savaitraštyje Salud, vaisius įsčiose pradeda žiovauti praėjus vos vienuolikai savaičių po apvaisinimo. Žiovauja dauguma žinduolių, taip pat kai kurie paukščiai ir ropliai. Nors dar nėra tiksliai žinoma, kodėl žiovaujame, mokslininkai pastebėjo, kad dažniausiai tai susiję su rąžymusi. Tokie judesiai, jų teigimu, „ne tik atpalaiduoja raumenis bei sąnarius, bet ir padidina kraujo spaudimą, širdies plakimo dažnį“. Jei žiovaudami neprasižiojame, nepatiriame tokios naudos. Todėl grupė mokslininkų pataria, jei aplinkybės leidžia, žiovaujant „plačiai praverti burną ir natūraliai ištempti raumenis“. Gali būti, kad taip nusižiovavęs praskaidrinsi sau dieną!

 Spanguolės apsaugo nuo infekcijų

„Spanguolių sultys vertinamos jau nuo seno, — teigiama Londono laikraštyje The Times. — Vietiniams amerikiečiams jos buvo žinomos ir kaip geras vaistas. Amerikos jūreiviai jomis gindavosi nuo skorbuto.“ Daug vitamino C ir antioksidantų turinčios „spanguolių sultys taip pat naikina bakterijas, todėl ypač veiksmingos gydant šlapimtakių infekcijas“. Tačiau taip yra ne dėl sulčių poveikio šlapimo rūgštingumui, kaip buvo manoma anksčiau. Laikraštyje The Times tvirtinama, kad to priežastis yra tose sultyse esančios medžiagos, kurios „neleidžia bakterijai E. coli [sukeliančiai daugelį infekcijų, įskaitant cistitą] prisitvirtinti prie šlapimtakių sienelių, tad ši bakterija pasišalina iš organizmo dar nespėjusi pakenkti“. Mokslininkai taip pat atrado, kad spanguolių sultys gali sušvelninti apydančio uždegimo simptomus.

Smegenų apsauga ištikus širdies infarktui

„Atlikus du novatoriškus tyrimus paaiškėjo, kad vos keliais laipsniais atvėsinus širdies infarkto ištiktus pacientus smegenų pažeidimo ar jų apmirimo rizika gerokai sumažėja“, — pranešama Kanados laikraštyje The Toronto Star. Per tyrimus penkiose Europos šalyse ir Australijoje buvo pastebėta, kad silpna hipotermija padėjo pacientams greičiau pasveikti, tai yra pagerėjo jų neurologinė ir protinė būklė. Širdies infarkto ištiktų žmonių, kurie į ligoninę buvo atvežti be sąmonės, kūno temperatūra šaltu oru ir ledo maišeliais būdavo sumažinama iki 33 laipsnių Celsijaus. Minėtam laikraščiui kardiologė Bet Abramson sakė, kad taikant šį pigų ir paprastą gydymo būdą „smegenyse sumažėja deguonies poreikis ir smegenų ląsteles žudantys cheminiai procesai liaujasi“. „Atvėsinimas pasirodė toks veiksmingas, kad Kanados, Jungtinių Valstijų, Australijos ir Europos gydytojai siūlo tokią procedūrą atlikti visiems į ligoninę atgabentiems širdies infarkto ištiktiems pacientams.“

Uždrausta vaikų karinė tarnyba

„Šiandien įsigalioja sutartis, draudžianti imti vaikus į karinę tarnybą, ir tuo apvainikuojamos daugelio šalių dešimties metų pastangos kovoti su viena pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų priežasčių pasaulyje“, — teigiama Jungtinių Tautų pranešime spaudai (2002 m. vasario 12 d.). Neprivalomas protokolas, kurį pasirašė 96 šalių atstovai, „nustato, kad joks 18 metų neturintis asmuo nebus šaukiamas į kariuomenę, ir įpareigoja vyriausybes nustatyti, kad minimalus stojančiųjų į savanorišką karinę tarnybą amžius būtų 16 metų“. Paskaičiuota, kad „šiuo metu 85 šalių ginkluotosiose pajėgose, sukarintose organizacijose ir karinėse grupuotėse tarnauja pusė milijono vaikų; per 300000 iš jų aktyviai kovoja daugiau kaip 35 šalyse“. Kaip tvirtinama JT naujienų tarnybos tinklalapyje, daugybė šių vaikų būna pagrobiami, o „bandantieji pabėgti sumušami ar nužudomi. Ypač kenčia mergaitės, nes jos dažnai išnaudojamos lytiškai“.

Vaistai ir pagyvenusieji

„Vyresni nei 60 metų žmonės vartoja vidutiniškai trijų skirtingų rūšių vaistus — trigubai daugiau nei jaunesni pacientai..., — pranešama Vokietijos naujienų žurnale Der Spiegel. — Tačiau kuo daugiau vaistų vartojama, tuo didesnis pavojus, kad atsiras sąveika [su kitais vaistais], o dėl to — šalutinis poveikis.“ Kitas galimas sunkumas, kad „šeimos gydytojai dažnai neatsižvelgia į tai, jog inkstų veikla senyvame amžiuje pablogėja“. Todėl vaistai organizme gali pradėti kauptis. Kaip rašoma šiame naujienų žurnale, „vaistų dozė, tinkanti keturiasdešimtmečiui, septyniasdešimtmetį gali apnuodyti“. „Nemažai pagyvenusiųjų kenčia dar labiau, nes negeria pakankamai vandens.“ Pranešime priduriama, kad vien dėl vandens trūkumo gali atsirasti šalutinis poveikis, panašus į tą, kurį sukelia nuskausminamieji, raminamieji ar kraujospūdį mažinantieji vaistai. To požymiai — blaškymasis, kliedėjimas ir svaigulys, dėl ko dažniausiai kaltinamas senyvas amžius.

Gyvybei pavojingas „Ecstasy“

Kaip tvirtinama Ispanijos laikraštyje El País, 9 iš 10 žmonių, lankančių kiaurą naktį vykstančias diskotekas, vartoja amfetaminų grupės narkotiką, vadinamą „Ecstasy“. Neseniai tokioje diskotekoje nuo per didelės „Ecstasy“ dozės mirė du jaunuoliai. „Narkotikai siūlomi nuolat“, — sako šių jaunuolių draugas. Kodėl jaunimas vartoja šį narkotiką? Taip elgiamasi spaudžiant bendraamžiams ir dėl „Ecstasy“ sukeliamo laikino draugiškumo bei savigarbos jausmo. Jaunuoliai neretai maišo šį narkotiką su hašišu, kokainu ar alkoholiu, o tai sustiprina jo žalingą šalutinį poveikį. Ispanijos kovos su narkotikais organizacija perspėja, kad vartojantieji „Ecstasy“ gali prarasti atmintį, susirgti depresija, jiems gali „sutrikti kvėpavimas, smegenyse išsilieti kraujas ir net ištikti mirtis“.

Keiksmai darbe

Monrealio (Kanada) laikraštyje The Gazette sakoma, kad darbe nešvankiai kalbėti daug kur pasidarė įprasta. Kai kurių ekspertų manymu, tai padidina įtampą. Makgilio universiteto administracinio elgesio profesorė Karen Harlos pažymi: „Jei kritiškos pastabos išsakomos su nešvankybėmis, tai gali pakenkti darbuotojo našumui, savigarbai ar sveikatai.“ Laikraštyje teigiama, kad darbovietėje „pavyzdį dažniausiai rodo viršininkas“, ir kiti ima juo sekti. Jei jus trikdo bendradarbių keiksmai, laikraštis The Gazette pataria pirmiausiai pasikalbėti su „asmeniu, kuris, jūsų manymu, peržengia padorumo ribas, ir mandagiai paprašyti, kad nesikeiktų jums girdint“.

Namų ruoša — gera mankšta

Ar siurbliavimą, langų valymą ir vaikų vežimėlio stūmimą galima laikyti sveika mankšta? Po neseniai Kvinslando universitete (Australija) atlikto tyrimo paaiškėjo, kad atsakymas į šį klausimą yra teigiamas. Laikraštyje The Canberra Times sakoma, kad mokslininkai septynioms motinoms, turinčioms mažesnius nei penkerių metų vaikus, pritvirtino dujų analizatorius, kuriais matavo, kiek deguonies jos įkvepia tvarkydamosi namuose. Pasak mokslininkų, „iš gautų duomenų matyti, kad kai kurie namų ruošos darbai pareikalauja nemažai jėgų, todėl sveikatai šiek tiek naudingi“. Kaip sakoma pranešime, profesorė Vendi Braun nustatė, jog „moterų namų ruoša maždaug atitinka vidutinio intensyvumo fizinius pratimus, tokius kaip greitasis ėjimas, važinėjimas dviračiu ar plaukimas“. „Tai tik pradinis tyrimas, — sako Braun, — tačiau akivaizdu, jog negalima laikyti moters neveiklia, jei ji visą dieną yra ant kojų.“

Ryžių luobelės sutvirtina betoną

„Anot mokslininkų, statybos pramonėje netrukus įvyks perversmas“, — tvirtinama Brazilijos laikraštyje Jornal da USP. Jie kalba apie „pastatus, kurie stovės ilgiau ir geriau atlaikys oro permainas bei aplinkos poveikį. Tai įmanoma naudojant San Paulo universiteto [Brazilijoje] Inžinerijos mokyklos mokslininkų išrastą cementą“. Sumaišę iš ryžių luobelių pelenų išskirtą silicio dioksidą su paprastu cementu, mokslininkai gavo nepaprastai smulkią geros kokybės rišamąją medžiagą. Iš jos pagamintas betonas yra ne toks poringas, atsparesnis teršalams, aplinkos poveikiui ir yra mažiausiai tris ar keturis kartus tvirtesnis už paprastą betoną. Jornal da USP sakoma, kad dėl to kolonas bus galima sumažinti net 30 procentų, „bet jų tvirtumas liks toks pat; dėl to pastatai bus erdvesni, bus galima naudoti lengvesnes konstrukcijas, sutrumpinti statybų laiką, sunaudoti mažiau statybinių medžiagų, reikės mažiau darbininkų“. Visame pasaulyje per metus yra gaunama apie 80 milijonų tonų ryžių luobelių, iš kurių galima pagaminti 3,2 milijono tonų silicio dioksido.