Įspūdingas atradimas

MOKSLININKAI jau seniai išsiaiškino, kad žinduolių akyse yra neuronų, kurie reaguoja į šviesą ir nustato organizmo biologinį, arba paros ritmo, laikrodį. Ilgai buvo manoma, kad šią šviesos jutimo funkciją atlieka regėjimo ląstelės, vadinamos stiebeliais ir kūgeliais. Bet, kaip praneša žurnalas Science, 1999-aisiais tyrinėtojai atrado, kad „pelė mutantė, neturinti nei stiebelių, nei kūgelių [todėl, galima sakyti, akla], vis dėlto turi šviesai jautrų laikrodį“. Tyrinėtojams tai leido padaryti išvadą, kad „akyje turi būti kažkokių kitų šviesai jautrių ląstelių“.

Dabar nustatyta, kas šie šviesai jautrūs elementai. Kaip aiškinama žurnale, nors ir susimaišę su vaizdą formuojančiais stiebeliais bei kūgeliais, šie jutikliai sudaro „atskirą regėjimo grandinę, lygiagrečią vaizdą formuojančiai regėjimo sistemai“. Viena iš tos atrastos grandinės funkcijų yra reguliuoti vyzdžio dydį bei melatonino išskyrimą ir taip suderinti organizmo vidinį laikrodį su šviesos ir tamsos ciklu. Grandinė gali turėti įtakos ir nuotaikų kaitai.

Įdomu, kad šviesos jutikliai reaguoja ne į trumpus, o tik į ilgiau trunkančius šviesos blyksnius, todėl organizmo laikrodis nėra trikdomas. Vienas mokslininkas tą atradimą pavadino sensacingu ir pridūrė, kad „tai pats didžiausias laimėjimas tiriant žinduolių fotoreceptorius“.

Be abejo, kuo daugiau sužinome apie gyvybę, tuo daugiau matome subtilios, išradingos konstrukcijos įrodymų. Tokia įžvalga daugelį paskatina pritarti Biblijoje užrašytiems gyriaus žodžiams Kūrėjui: „Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, — aš tai gerai žinau.“ (Psalmyno 139:14)