Jaunimas klausia:

Ar tikrai bendraamžių įtaka tokia stipri?

„Bendraamžių įtakos nepatiriu“ (Pamela, vidurinės mokyklos moksleivė).

„Nemanau, kad bendraamžiai vis dar stipriai mane veikia. Didžiausią poveikį sau darau aš pats“ (Robis, jaunuolis).

GAL ir tu taip manai? Aišku, tau gerai žinomi Biblijos žodžiai: „Blogos draugijos gadina gerus papročius.“ (1 Korintiečiams 15:33) Ir vis dėlto galbūt svarstai: „Gal mano tėvai bei kiti suaugusieji pernelyg sureikšmina bendraamžių įtaką, gal ji nėra tokia stipri?“

Jei tau retkarčiais kyla tokios abejonės, žinok, taip pamąsto ne vienas. Bet mes raginame tave apsvarstyti: ar gali būti, kad bendraamžių įtaka yra stipresnė, nei atrodo. Jos galia daugelį jaunuolių nustebino. Pavyzdžiui, Andži prisipažįsta, kad prisitaikyti prie visuomenės stengiasi galbūt net labiau, nei manė. Ji sako: „Kartais visuomenės spaudimas toks galingas, jog net nesuvoki, kad esi veikiama. Imi manyti, kad tai kokie nors vidiniai veiksniai.“

Panašiai sako ir straipsnio pradžioje cituotas Robis. Vis dėlto jis pripažįsta, jog gyventi prie didmiesčio yra sunku. Kodėl? Dėl materializmu alsuojančios aplinkos įtakos. Jis sako: „Turtai čia labai svarbūs.“ Akivaizdu, kad aplinkos įtakos negalime nepaisyti. Bet kodėl tiek daug jaunuolių mano, jog bendraamžiai jų neveikia?

Nepastebima

Spaudimas gali būti visai nepastebimas. Štai pavyzdys: jūros lygyje atmosfera slegia mus jėga, lygia vienam kilogramui į vieną kvadratinį centimetrą. * Tokiomis sąlygomis  galime gyventi nieko nė nejausdami. Kodėl? Todėl, kad esame pripratę.

Aišku, atmosferos slėgis nebūtinai yra kenksmingas. Bet žmonės, net ir nežymiai mus veikdami, gali paskatinti palaipsniui keistis. Apaštalas Paulius žinojo, kokia galinga bendraamžių įtaka. Jis įspėjo Romos krikščionis: „Neleiskite aplinkiniam pasauliui įsprausti jūsų į savo šabloną.“ (Romiečiams 12:2, The New Testament in Modern English) Kaip tai gali atsitikti?

Kaip bendraamžiai mus veikia

Ar tau malonus kitų pritarimas ir palankumas? Daugumai taip. Vis dėlto šis natūralus troškimas gali atnešti ne tik naudos, bet ir žalos. Ką ryžtumėmės padaryti, kad įgytume taip trokštamą palankumą? Net jeigu esame tikri, kad nepasiduosime kitų įtakai, kaip šiuo atžvilgiu elgiasi aplinkiniai? Ar jie priešinasi kitų įtakai, ar jai pasiduoda?

Pavyzdžiui, daug kas Biblijos moralės normas laiko pasenusiomis arba kvailomis šiuolaikiniame pasaulyje. Yra nemažai manančiųjų, jog garbinti Dievą taip, kaip nurodyta jo Žodyje, nėra svarbu. (Jono 4:24) Kodėl paplitęs toks požiūris? Iš dalies dėl bendraamžių įtakos. Efeziečiams 2:2 Paulius kalba, kad ši pasaulio santvarka turi tam tikrą „dvasią“, arba vyraujančią nuostatą. Ta dvasia skatina žmones prisiderinti prie Jehovos nepažįstančio pasaulio mąstysenos. Kaip tai gali mus paveikti?

Mokydamiesi, studijuodami, vykdydami šeimos pareigas ir dirbdami esame priversti bendrauti su žmonėmis, nesilaikančiais krikščioniškų normų. Štai mokykloje dažnas bet kokia kaina siekia populiarumo, ištvirkauja ar net vartoja narkotikus bei piktnaudžiauja alkoholiu. Kas atsitiks, jei imsime draugauti su taip besielgiančiais arba tokį elgesį normaliu ir net šauniu laikančiais moksleiviais? Greičiausiai po truputį ir mes perimsime tokį požiūrį. Pasaulio „dvasia“, arba „oras“, mus paveiks, tai yra ims formuoti mūsų mąstyseną.

Įdomu, kad sociologų atlikti tyrimai palaiko tuos Biblijos principus. Atkreipkime dėmesį į įdomų dr. Ašo eksperimentą. Vienas asmuo pakviečiamas į kambarį, kur jau sėdi grupė žmonių. Dr. Ašas parodo didelę kortelę su vertikalia linija, paskui kitą — su trimis vertikaliomis skirtingo storio linijomis. Tada jis paprašo kiekvieno pasakyti, kuri iš tų trijų linijų atitinka pirmąją. Atsakymas lengvas. Per pirmuosius du bandymus visų nuomonės sutampa. Bet per trečią bandymą šis tas pasikeičia.

Kaip ir anksčiau, pasakyti, kurios linijos yra vienodos, lengva. Tačiau šįsyk, nežinant bandyme dalyvaujantiems atskiriems asmenims, su kitais grupės nariais sutariama, kad jie sakys klaidingą atsakymą. Kas atsitinka? Tik 25 procentai tyrimo dalyvių tvirtai laikosi savo teisingo atsakymo. Kiti bent kartą sutinka su grupe, nors tai reiškia prieštarauti tam, ką jie mato.

Aišku, žmonės nori prisitaikyti prie aplinkinių — ir dar taip stipriai, jog dauguma yra pasiruošę paneigti akivaizdžią tiesą. Daug jaunuolių patyrė tai patys. Šešiolikmetis Danielius pripažįsta: „Bendraamžiai gali paskatinti keistis. Kuo daugiau žmonių aplink, tuo didesnę įtaką jie daro. Net pradedi manyti, kad jie elgiasi teisingai.“

Anksčiau cituota Andži pateikia įprastą tokios įtakos mokykloje pavyzdį: „Vidurinėje  mokykloje buvo labai svarbu, kaip rengiesi. Privalėjai dėvėti garsių dizainerių drabužius. Tu visai nenorėjai mokėti 50 dolerių už kokią nors palaidinę — kas apskritai gali norėti tai daryti?“ Pasak Andži, gali būti sunku suvokti, kad kiti tave veikia. Bet ar gali bendraamžiai daryti mums įtaką ir svarbesniuose dalykuose?

Kodėl bendraamžių įtaka gali būti pavojinga

Įsivaizduok, kad plaukioji vandenyne. Bangos neša tave į krantą, tačiau nejučia veikia ir kita stipri jėga — povandeninė srovė. Ji po truputį neša tave į šoną. Ir kai galiausiai pažvelgi krantan, jau nebematai savo šeimos arba draugų. Tu net nepastebėjai, kaip toli į šoną nuplukdė tave ta srovė! Panašiai ir mūsų mintis bei jausmus nuolat kas nors veikia, kai esame užsiėmę kasdieniniais darbais. Nespėję nė susivokti dėl tos įtakos galime labai nukrypti nuo normų, kurių ketinome visuomet tvirtai laikytis.

Pavyzdžiui, apaštalas Petras buvo drąsus vyras. Jis be baimės griebėsi kardo prieš piktai nusiteikusią minią tą naktį, kai buvo suimtas Jėzus. (Morkaus 14:43-47; Jono 18:10) Vis dėlto po daugelio metų dėl žmonių įtakos jis pasielgė šališkai. Jis ėmė šalintis krikščionių nežydų, nors anksčiau per regėjimą Kristus paliepė jam nelaikyti svetimtaučių netyrais. (Apaštalų darbų 10:10-15, 28, 29) Pasirodo, Petrui buvo sunkiau pakelti žmonių panieką nei stoti prieš kalaviją! (Galatams 2:11, 12) Iš tikrųjų žmonių spaudimas gali būti pavojingas.

Svarbu pripažinti, kad žmonių įtaka stipri

Petro pavyzdys duoda vertingą pamoką. Būti visapusiškai stipriam neįmanoma. Kaip ir Petras, kiekvienas turime silpnybių. Todėl reikia stengtis jas įžvelgti. Galime nuoširdžiai pamąstyti: „Kokia mano silpnybė? Gal trokštu gyventi prabangiai? Ar darausi išdidus? Kam ryžčiausi dėl šlovės, padėties ir populiarumo?“

Tiesa, galbūt mes niekad sąmoningai nebendrautume su narkomanais ar amoraliai gyvenančiais žmonėmis. Bet kaip su mūsų vos pastebimomis silpnybėmis? Jeigu artimais draugais renkamės tuos, kurie manipuliuoja mūsų silpnybėmis, vadinasi, pasiduodame jų įtakai, galinčiai padaryti mums didelę žalą.

Vis dėlto bendraamžių įtaka gali būti ir gera. Kaip šiuo atžvilgiu galime būti įžvalgūs ir net gauti naudos? Kaip kovoti su žalinga įtaka? Į šiuos klausimus atsakysime kitame skyrelio „Jaunimas klausia“ straipsnyje.

[Išnaša]

[Iliustracija 12, 13 puslapiuose]

Materialistinė aplinka gali daryti stiprią įtaką