Galingieji laivai pasiruošę padėti

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO SUOMIJOJE

AUKŠTAI giedrame danguje skraido kirai. Svilina saulė. Ore tvyro švelnus kavos pupelių aromatas. Pagaliau triumo liukai triukšmingai užsidaro, užkaukia sirenos ir sunkiai pakrautas laivas lėtai pajuda iš uosto. Taip kavos pupelių krovinys pradeda savo kelionę į Suomiją — kavos mėgėjų šalį. Tačiau po kelių savaičių, pagaliau pasiekęs Baltijos jūrą, laivas patenka į storo ledo gniaužtus — mat čia patys žiemos šalčiai. Ką daryti? Nerimauti nėra ko, nes jau atvyksta pagalba. Horizonte pasirodo galingas ledlaužis.

Kaip pralaužti ledą?

Visame pasaulyje daugiausia krovinių gabenama laivais. Paprastai tai nesukelia jokių sunkumų. Bet kaip laivams įplaukti į užšalusius uostus? Ypač laivų knibždančioje Baltijos jūroje, kuri nemažam skaičiui šalių yra vienintelis kelias į atvirą vandenyną? Pavyzdžiui, atšiaurią žiemą ledas sukausto daugumą Suomijos uostų, o patys šiauriausieji ledo apsiaustyje būna daugiau kaip šešis mėnesius. Tai yra kainavę žmonių gyvybių.

1867-ieji šiaurės ir centrinėje Europoje buvo nederliaus metai. Kadangi iki gegužės visi vandens keliai į Suomiją užšalę, kol ištirpo ledas, čia nebuvo galima pristatyti maisto. Knygoje Through Ice and Snow jūrų kapitonas Sepas Laurelas rašo: „Per tą laiką badu mirė maždaug 110000, arba daugiau kaip penki procentai, [Suomijos] gyventojų.“

Ledas užtveria laivams kelius ir kitur. Šiaurės Amerikoje taip dažnai atsitinka Didžiuosiuose ežeruose, Šv. Lauryno upėje ir palei  Kanados krantus. Dar sunkiau šaltą žiemą plaukioti Arkties ir Antarkties zonose. Čia ledo storis vidutiniškai siekia 2—3 metrus.

Pirmieji bandymai įveikti ledą

Burinių laivų eroje ledas buvo beveik neįveikiama kliūtis. Bet atsiradus pirmiesiems garlaiviams su plieniniu korpusu padėtis ėmė keistis. Pro nestorą ledą stiprus krovininis laivas galėdavo prasiveržti pats. Tačiau net ir tokių ypatingai pastiprintų laivų galimybės buvo ribotos.

Išeitis buvo rasta — imta statyti ledlaužius. Manoma, jog pirmasis pasaulyje ledlaužis buvo City Ice Boat I, 1837-aisiais pastatytas Jungtinėse Valstijose. Europoje ledlaužis Eisbrecher buvo pastatytas 1871-aisiais Hamburge (Vokietija). Pamažu kaupiama patirtis, kokie laivai pro ledą pajėgia prasiveržti geriausiai, ir iki XX amžiaus pradžios nusistovi tam tikros pagrindinės jų konstrukcijos. *

Plaukiojantys geležiniai milžinai

Kas nutinka laivui, kai jis įstringa tarp ledų? „Jis dreba tarsi karštligės krečiamas“, — pasakoja vienas jūreivis. Ledlaužio korpusas turi atlaikyti  daug kartų didesnį spaudimą negu prekybinio laivo korpusas. „Įsirėžti į ledo klodą yra beveik tas pats, kas motorine valtimi užplaukti ant paplūdimio“, — sako vienas ledlaužio darbininkas. Laivo pirmagalys būna padengtas daugiau kaip 3 centimetrų storio plieno plokštėmis, o poliarinių ledlaužių — net iki 5 centimetrų storio. Tokio laivo korpusas, be įprastinių špantų, ledui įveikti dar turi ypatingai pastiprintus špantus. Kiek tvirti tokie laivai? Per II pasaulinį karą į ledlaužį Tarmo pataikius bombai, denis ir dauguma kajučių sugriuvo, bet korpuse nebuvo pramušta nė plyšelio.

Ledlaužiams labai svarbi korpuso forma. Dažnai sunkiausia ne pralaužti ledą, bet nustumti jau susmulkintus jo gabalus. Daugumos ledlaužių pirmagalys yra ovalus ir forma primena šaukštą. Laivas trupina ledą savo mase ir stumia jo gabalus į šonus ir žemyn. Laivo korpusas suprojektuotas taip, kad tarp jo ir ledo būtų kuo mažesnė trintis. Be to, jis padengtas nerūdijančiu plienu arba nepaprastai glotniais ir patvariais epoksidiniais dažais.

Kaip šie geležiniai milžinai varomi? Laikai, kai variklių skyriuje kastuvais anglis į krosnį turėdavo žerti suprakaitavę vyrai, seniai praėjo. Šiuolaikiniai ledlaužiai varomi dyzelinu ir elektra; jų varomoji galia tokia kaip vidutinio dydžio tanklaivių. Kad poliariniuose regionuose besidarbuojančių ledlaužių komandoms nereikėtų baimintis, jog pasibaigs kuras, kai kurie laivai varomi atominių reaktorių.

Unikalios techninės galimybės

Irklinei valčiai įklimpus į dumblą, irkluotojas gali iš jo išsikapstyti siūbuodamas valtį į šonus. Tuo pačiu principu vaduojasi įstrigęs ledlaužis. Tačiau šio giganto neišjudintų ir visa maždaug 30 vyrų komanda, bėgiodama iš vieno laivo šono į kitą. Ledlaužis siūbuojamas specialia svirinimo sistema. Ją sudaro du didžiuliai abiejuose laivo šonuose stovintys sujungti rezervuarai: vanduo pakaitomis perpumpuojamas iš vieno rezervuaro į kitą. Stebina tai, kad laivas pasvirti gali per mažiau kaip 15 sekundžių. Tuos, kurie nepažįsta jūros, jau vien pagalvojus apie tokį siūbavimą apima šleikštulys. Bet jūreiviai — ypatingi žmonės.

XIX amžiaus pabaigoje kažkas sumanė laivo pirmagalyje įtaisyti sraigtą. Jam sukantis susidarantis vandens srautas sumažindavo trintį ir pastūmėdavo sutrupintą ledą iš kelio. Kai kurie šiuolaikiniai ledlaužiai turi du sraigtus laivagalyje ir vieną arba du laivo priekyje. Tačiau daugelyje ledlaužių atsikišęs priešakinis sraigtas pakeistas oro pūtimo sistema. Per išilgai korpuso išdėstytus povandeninius purkštuvus po ledu pučiamas didžiulis kiekis suspausto oro priverčia vandenį stipriai kunkuliuoti, o tai sumažina trintį.

Žvilgsnis į horizontą

Šilta pavasario saulė padaro tai, ko nepajėgia visi devyni galingi Suomijos ledlaužiai — net pačiose šiauriausiose šalies dalyse sulaužo uostus juosiančias ledo grandines. Ledlaužiai sugrįžta į savo uostus, — komandai prieš akis laisva vasara. Brangiai kainuojantys specialieji laivai kelis mėnesius stovės be darbo, nes dėl savo ypatingos konstrukcijos plaukioti atviruose vandenyse jie menkai pritaikyti.

Tačiau naujos kartos laivai, universalieji ledlaužiai, žiemą skina kelius, o kai nėra ledo, juos galima panaudoti kabeliams tiesti, plaukti į mokslines tiriamąsias ekspedicijas bei naftos gręžimo bokštams atviroje jūroje remontuoti. Vienas iš jų, Suomijos laivybos ministerijos užsakymu 1998-aisiais pastatytas ledlaužis Botnica, turi du varomuosius mechanizmus, kurie sukiojasi 360 laipsnių kampu ir veikia ne tik kaip sraigtai, bet ir kaip vairai, todėl laivas labai manevringas. Ši konstrukcija taikoma ir naujiems keleiviniams laivams.

Ledo laužymo technikai patobulėjus, kyla mintis apie naujovišką keleivinį laivą. Plaukdamas pirmyn laivas skrostų bangas kaip ir kiti. Tačiau laivagalis būtų pritaikytas ledui laužti. Toks dvipusio veikimo tanklaivis būtų ypač naudingas ašigalio srityse, kur ledlaužių pagalba dažniausiai neprieinama. Plaukdamas atbulas jis galėtų prasikirsti sau vagą.

O tuo tarpu Suomijai skubiai reikia kavos. Ledlaužis iš ledo gniaužtų išvadavo kavą gabenusį krovininį laivą ir dabar velka jį. Ledlaužio kapitonas ramiai stovi atsirėmęs į turėklus, paskui pasuka navigacinio tiltelio link. Metas išgerti puodelį karštos kavos.

[Išnaša]

[Iliustracija 25 puslapyje]

Ledlaužis „Otso“ skina kelią

[Šaltinio nuoroda]

Finnish Maritime Administration

[Iliustracija 25 puslapyje]

Žiemą plaukęs garlaivis pateko į ledo gniaužtus (apie 1890 m.)

[Šaltinio nuoroda]

Museovirasto

[Iliustracija 26 puslapyje]

Atominis ledlaužis „Taimir“

[Šaltinio nuoroda]

Kværner Masa-Yards

[Iliustracija 26 puslapyje]

Universaliuosius ledlaužius galima panaudoti ir kabeliams bei vamzdžiams tiesti

[Šaltinio nuoroda]

Finnish Maritime Administration

[Iliustracija 26 puslapyje]

„Botnica“

[Šaltinio nuoroda]

Finnish Maritime Administration