Stebime pasaulį

Keikiamasi vis daugiau

Kaip rašoma laikraštyje The Toronto Star, daugelis Šiaurės Amerikos gyventojų nerimauja, kad „jų pastangos išsaugoti geras manieras yra bevaisės“. Ir tai akivaizdu, nes „keiksmažodžiai tampa elgesio norma“. Džonso Hopkinso universiteto rektoriaus P. M. Fornio moksliniame darbe apie geras manieras rašoma, jog dabar keiktis įprasta — dauguma jaunimo to nelaiko blogiu, o diduma suaugusiųjų, atrodo, nemano, kad į tai verta kreipti dėmesį ar juo labiau susirūpinti. Laikraštyje rašoma, jog, profesoriaus Timočio Džei teigimu, „vaikai keiktis pradeda jau nuo 1-erių, vos tik sugeba įsiminti tai, ką išgirsta iš tėvų arba televizoriaus“. Vieno tyrimo rezultatai parodė, jog „keiksmažodžiai sudaro maždaug 10 procentų suaugusiųjų darbo vietoje vartojamų žodžių ir 13 procentų jų laisvalaikio žodyno“. Kitais laikraščio Star pateiktais statistiniais duomenimis, Jungtinėse Valstijose „nuo 1989 iki 1999 metų televizijos laidose vartojamų keiksmažodžių padaugėjo per 500 procentų“.

 Kaip miegantys čiurliai neišklysta iš savo teritorijos

Čiurliai miegodami sugeba ne tik skraidyti, bet ir neišklysti iš savo teritorijos pučiant vėjui. Norėdami išsiaiškinti, kaip jiems tai pavyksta, Švedijos Lundo universiteto ornitologai Juhanas Bekmanas ir Tumas Alerstamas čiurlių nakties skrydžius sekė radaru. Kaip pranešė Vokietijos mokslinis žurnalas Bild der Wissenschaft, tyrinėtojai nustatė, jog čiurliai skraido ypatingai: jie pakyla į didelį aukštį, iki 3000 metrų, o tada skrenda įstrižai vėjui kas kelias minutes keisdami kryptį. Šis būdas leidžia skraidyti pirmyn atgal neišklystant iš savo teritorijos. Beje, pastebėta, kad pučiant silpnam vėjeliui čiurliai miega skriedami ratu.

„Liga, kuria neturėtume sirgti“

„Osteoporozė yra liga, kuria neturėtume sirgti, — teigiama Australijos laikraštyje The Sun-Herald. — Jos galima išvengti. Tačiau prognozuojama, kad 2020-aisiais ligoninėje atsidurs kas trečia moteris su lūžusiais kaulais.“ Australijos osteoporozės organizacijos duomenimis, ši liga, dėl kurios kaulai iškorija ir darosi trapūs, „dažnesnė nei padidėjęs cholesterolio kiekis, alergija arba sloga. Ją išgydyti atsieina brangiau už cukraligę ar astmą. O nuo dubens kaulų lūžių moterų miršta daugiau negu nuo visų tarp jų paplitusių vėžio formų kartu paėmus“. Pasak profesoriaus Filipo Sambruko, prognozuojama, jog Australijoje dėl osteoporozės bent kartą gyvenime kaulų lūžį patirs pusė visų moterų ir trečdalis vyrų. „Geriausia apsauga, — rašoma laikraštyje, — per pirmus tris gyvenimo dešimtmečius užsiauginti tvirtus kaulus darant mankštą ir valgant maistą, kuriame daug kalcio.“ Riziką susirgti osteoporoze galima labai sumažinti vengiant rūkymo ir besaikio alkoholio bei kofeino vartojimo. Patariama reguliariai mankštintis ir vartoti maistą, kuriame gausu kalcio ir vitamino D.

„Šventoji“, kuri atriša mazgus

Kaip pažymima laikraštyje Veja, „pastaraisiais metais tapo populiarūs šventasis Judas Tadas — nesėkmingų bylų globėjas, šventoji Rita — netekusiųjų vilties gelbėtoja, šventoji Heitvich — įsiskolinusiųjų globėja ir šventasis Ekspeditas — skubių reikalų tvarkytojas. Tarp Brazilijos katalikų pati naujausia pastaruoju metu tampanti populiaria „šventoji“ yra „mergelė Marija mazgų atrišėja“. Šis neįprastas titulas siejamas su vienos Augsburgo (Vokietija) koplyčios paveikslu, kuriame mergelė Marija pavaizduota atrišanti juostos mazgus. Žiniasklaidai padedant atsirado „mergelei Marijai mazgų atrišėjai“ atsidavusių žmonių, kurie prašo jos padėti išnarplioti jų painias sveikatos, šeimynines bei finansines problemas ir tuo labai pagyvina prekybą medalionais, rožiniais, paveikslais bei automobilių lipdukais. „‘Atrišėjos’ mada nėra blogas dalykas, bet ji truks neilgai“, — prognozuoja Brazilijos didžiausios katalikų šventovės administratorius Darsis Ničolis.

Evangelija kosmose

Kaip rašoma laikraštyje Berliner Morgenpost, kol mokslininkai tebediskutuoja, ar kosmose gali būti kokia nors gyvybė, Vatikano observatorijoje kunigai padarė išvadą, kad „žemės gyventojai nėra vieninteliai visatoje, sukurti Dievo. Dievas yra sukūręs ir nežemiškų būtybių“. Kaip aiškino observatorijos direktorius Džordžas Koinas, „visata mums vieniems yra tiesiog per didelė“. Kad evangelija pasiektų šias nežemiškas būtybes, keli vienuolynai šifruotu pavidalu joms siunčia Naująjį Testamentą. Laikraštyje rašoma, jog Vatikanas norėtų sužinoti, „ar Jėzus apsireiškė ir kitose planetose“ ir, kaip priduria Koinas, „ar Jėzus Kristus išgelbėjo [ir tų planetų] gyventojus“.

Vėl pasuktas Pasaulio pabaigos laikrodis

Paryžiaus dienraštis International Herald Tribune praneša, jog leidinio The Bulletin of the Atomic Scientists direktoriai garsiojo Pasaulio pabaigos laikrodžio rodykles pasuko „dvi minutes į priekį ir dabar jis rodo septynias minutes iki vidurnakčio“. Šį pakeitimą lėmė „susirūpinimas dėl lėto nusiginklavimo tempo, esamų branduolinių atsargų saugumo ir terorizmo“. Laikrodis — pasaulio priartėjimo prie branduolinio susinaikinimo ribos simbolis — nuo iškilmingo atidengimo 1947-aisiais buvo pasuktas 17 kartų. 1991-aisiais, žlugus Tarybų Sąjungai, rodyklės buvo pasuktos atgal ir rodė 17 minučių iki vidurnakčio, bet metams bėgant jos vėl slinko į priekį. Paskutinį kartą rodyklės nuo 14 iki 9 minučių prieš vidurnaktį buvo pasuktos 1998-aisiais. Nuo to laiko išmontuota tik 3000 branduolinių ginklų; visose šių ginklų turinčiose šalyse jų dar likę per 31000.

Šveicarija nusprendžia prisijungti prie JT

„Neutralioji Šveicarija pagal visoje šalyje surengto balsavimo rezultatus nežymia balsų persvara nusprendė... atsisakyti dešimtmečius trukusio izoliacionizmo ir tapti Jungtinių Tautų nare“, — pranešama laikraštyje The New York Times. Kad taptų 190-ąja JT nare, šios organizacijos generalinei asamblėjai Šveicarija turi pateikti oficialų prašymą. Anksčiau, 1986-aisiais, balsuojant dėl narystės šis pasiūlymas daugumos šveicarų buvo atmestas „bijantis, kad iškils pavojus tradiciniam šalies neutralitetui“. Kodėl nuomonė pasikeitė? „Nors Jungtinių Tautų Europos vyriausioji valdyba yra įsikūrusi Ženevoje [Šveicarija] ir šalis dalyvauja daugelio jos institucijų veikloje, vyriausybė baiminosi, kad nenoras tapti nare susilpnins Šveicariją politiškai ir ekonomiškai bei pakenks jos pastangoms tarpininkauti tolimuose konfliktuose“, — rašo Times. Antra vertus, galbūt taip Šveicarija nori pagerinti savo reputaciją, mat neseniai paaiškėjo, jog Šveicarijos bankuose buvo slepiamos genocido aukų sąskaitos. Be to, šalis atsisakė įsileisti daugybę iš nacistinės Vokietijos bandžiusių pasitraukti pabėgėlių.

Mirtini steroidai

Pasak Lenkijos savaitraščio Wprost, apskaičiuota, jog šalyje „maždaug 60 procentų užsiiminėjančiųjų atletizmu vartoja steroidus“. 17—18 metų paaugliai jų griebiasi metų pradžioje, „kad birželį atviruose plaukymo baseinuose jau galėtų pasipuikuoti savo raumenimis“. Nors steroidų „galima nusipirkti beveik kiekvienoje atletizmo salėje“, organizmui jie pavojingi. „Steroidai kenkia ne tik kepenims, bet ir raumenims“, — sako Varšuvos medicinos universiteto profesorius Janušas Naumanas. Pasireiškia ir šalutinis poveikis: nukenčia oda, plaukai, asmuo darosi perdėtai aktyvus, agresyvus ir ima ryškėti nerimą keliantys emociniai sutrikimai. Kartais toks poveikis atsiranda praėjus keleriems metams. To pavyzdys, Naumano teigimu, yra „[buvusi] Rytų Vokietija, kur praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje sportininkai dideliais kiekiais pradėjo vartoti stimuliuojamąsias medžiagas; jų poveikis sveikatai buvo pastebėtas aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje“. Wprost priduria, kad „vartojant steroidus lengviau priprantama prie heroino bei kitų narkotikų“.