Stebime pasaulį

Nori būti sveikas — juokis!

Nuoširdus juokas ne tik praskaidrina dieną. Jis, kaip teigia kai kurie Japonijos gydytojai, normalizuoja endokrininės, nervų bei imuninės sistemos pusiausvyrą, sureguliuoja širdies ritmą, gerina kvėpavimą, suteikia laikiną palengvėjimą reumato kamuojamiems žmonėms. Juokas stimuliuoja simpatinius nervus, todėl į raumenis atiteka daugiau kraujo, suaktyvėja smegenų veikla. Nuoširdžiai juokdamiesi raumenis mankštiname. Kaip parodė laikraštyje IHT Asahi Shimbun aprašytas bandymas, juokiantis pilvo raumenys „įsitempia tiek pat, kiek darant atsilenkimus“. Psichiatras iš Osakos Mičijo Tanaka labai patenkintas juoko teikiama nauda. Pasak Tanakos, „jis lyg veiksmingas vaistas, neturintis šalutinio poveikio“.

 Kaip gydosi gyvūnai

„Vis daugiau mokslininkų, tyrinėjančių gyvūnų elgesį, mano, kad šie sugeba patys išsigydyti“, — rašoma Londono žurnale The Economist. Pavyzdžiui, Tanzanijoje šimpanzės gydosi nuo žarnyno kirmėlių ėsdamos šioms nuodingų cheminių medžiagų turinčio augalo šerdis. Be to, visoje Afrikoje šimpanzės ėda lapus, padengtus mažyčiais kabliukais, — tai irgi valo žarnyną nuo kirmėlių. Aros, mintančios nuodingų alkaloidų turinčiomis sėklomis, užlesa molio, kuris veikia lyg priešnuodis. Aliaskos rudieji lokiai, Kanados baltosios žąsys, vilkai nuolat užėda kokių nors augalų, padedančių atsikratyti žarnyno parazitų. Ištyrus laisvėje gyvenančių įvairių gyvūnų kraują paaiškėjo, kad jie persirgę sunkiomis virusinėmis ir bakterinėmis ligomis, kurios būtų mirtinos nelaisvėje. Toliau žurnale rašoma: „Taigi savo natūralioje aplinkoje gyvūnai gali pasirūpinti sveikata, o nelaisvėje — ne.“

Didžiausias žudikas

„Atrodo, kad AIDS taps baisiausia pandemija istorijoje, baisesne už marą, — teigiama New Scientist. — XIV amžiuje maras nusiaubė Europą bei Aziją ir nusinešė apie 40 milijonų gyvybių. Dabar, maždaug po 700 metų, istorija kartojasi.“ Kaip rašoma British Medical Journal pranešime, iki šio dešimtmečio pabaigos nuo AIDS bus mirę beveik 65 milijonai žmonių. Ir nors dabar vis dažniau užsikrečiama tuberkulioze bei maliarija, šių ligų poveikis visuomenei ir ekonomikai mažesnis nei AIDS.

Tėvai ir paaugliai

Londono laikraščio The Times pranešime teigiama, kad nesutarimai šeimoje tėvams daro didesnę emocinę ir psichologinę žalą nei jų paaugliams vaikams. Tėvams patariama „nevaikščioti pirštų galais aplink suirzusias atžalas iš baimės įskaudinti“. Veikiau „jiems reikėtų tausoti save... griežčiau auklėjant vaikus“. Kaip sako paauglių elgseną tyrinėjantis profesorius Lorensas Steinbergas iš Filadelfijos Templio universiteto (Pensilvanija, JAV) — vaikai po stresų atsigauna kur kas greičiau, nei manyta. Daugiau kaip dešimtmetį stebėjęs tūkstančius tėvų profesorius Steinbergas pareiškia: „Autoritetingi tėvai yra švelnūs, rūpestingi, bet drauge reiklūs ir nuoseklūs duodami nurodymus, nustatydami leistinas ribas, pasakydami, ko tikisi iš vaikų, bei reikalaudami paklusnumo.“ Tokiose šeimose užaugę žmonės daugiau pasiekia gyvenime, būna laimingesni, todėl rečiau maištauja prieš visuomenę ar daro nusikaltimus, sakoma pranešime.

Mums reikia prisilietimo

„Prisilietimas mums reikalingas kaip saulės šviesa, vanduo ir maistas“, — teigiama lenkų savaitraštyje Polityka. Odoje gausu receptorių, reaguojančių į visokį lietimą. Kai mus kas nors švelniai lyti, „smegenys tai priima, įvertina bei ‘paverčia’ šypsena, geresne nuotaika arba kokia nors kita draugiškumo išraiška“. Labiausiai tokio fizinio ryšio reikia vaikams, ypač kūdikystėje. Deja, nemažai tėvų savo vaikus liečia tik rengdami, prausdami, maitindami ar bausdami. Tačiau daugybė tyrimų parodė, kad nešiojami, apkabinami, bučiuojami ir glamonėjami vaikai — sveikesni, geriau auga, būna protingesni už tuos, kurie auginami „per atstumą“, — rašoma žurnale.

Pasaulio ežerai pavojuje

„Mūsų planetoje nebeliko ežero, kuriam nebūtų pakenkęs žmogus, — teigia Viljamas Kosgrovas, Pasaulio vandens tarybos viceprezidentas. — Naikiname ežerus, ir tai gali virsti katastrofa nuo jų priklausomoms žmonių bendruomenėms.“ Šiuos vandens telkinius teršia pramonė, žemės ūkis, nutekamieji vandenys; net iš pažiūros švariam ežerui gali būti jau padaryta didelė žala. Apie tai Kosgrovas sako: „Vieną dieną, pavyzdžiui, pakis jo vandens temperatūra, ir ežeras visiškai pasikeis. O prasidėjusius pokyčius sustabdyti sunku.“ Toks pavyzdys — didžiausias Afrikos ežeras Viktorija. Per paskutinius dešimtmečius dėl taršos, įskaitant nevalytus nutekamuosius vandenis, jame išnyko kelios žuvų rūšys. Didelis pavojus gresia ir Tai Hu ežerui Kinijoje. „Pasak specialistų, jis toks užterštas, kad bemaž galima vaikščioti jo paviršiumi“, — rašoma Pasaulio vandens tarybos pareiškime. Kaip informuoja naujienų agentūra „Reuters“, iš ežerų gaunama beveik 90 procentų žmonių suvartojamo gėlo vandens.

„Kai širdis kupina jausmų, o galva tuščia“

Vokietijos savaitraštyje Die Woche pranešama, kad paklausą įgijo meilės laiškai, sukurti profesionalių laiškų rašytojų. Tiems, kurie nesugeba žodžiais reikšti jausmų, už tam tikrą mokestį į pagalbą ateis specialios tarnybos. Klientas gali užsisakyti aistringus arba dalykiškus laiškus, taip pat eilėraščius, o dėl kainos — derėtis. Tokie laiškai kuriami labai įvairiai. Vienus rašo profesionalūs rašytojai, žurnalistai, kitus — mėgėjai. Dar kiti pateikia anketą ir pagal ją laišką sukuria kompiuteris. Vis dėlto sėkmė negarantuojama. Pavyzdžiui, vienas klientas, trejus metus viliojęs savo draugę „viltingais pasiūlymais ir pažadais“, sugalvotais kito žmogaus, sutikimo tuoktis taip ir nesulaukė.

Gera fizinė būklė ir darbuotojų sveikata

Sportuojantys žmonės serga rečiau — tą parodė Suomijos sveikatingumo asociacijos tyrimai. Tad šalies darbdaviai stengiasi, kad jų personalas būtų žvalus. „Pusė suomių darboviečių diegia sveikatingumo programas, — pranešama leidinyje Finnfacts, kurį leidžia Suomijos pramonės ir darbdavių konfederacija. — Įmonės rengia kursus norintiems mesti rūkyti ar sulieknėti, steigia įvairias sveikatingumo grupes.“ Suomių verslininkai į visa tai kasmet investuoja per 67 milijonus eurų, nes žino, kad sumažinus nedarbingumą dėl ligų nauda bus daugeriopa.

Saugok nugarą!

„Jei tavo laikysena netaisyklinga, turi antsvorio ar nesimankštini, po truputį kenki stuburui“, — rašoma Ispanijos laikraštyje El País Semanal. Paskaičiuota, kad 80 procentų išsivysčiusių šalių gyventojų yra turėję rūpesčių dėl nugaros. Kovakso klinika (Ispanija), kurioje gydomos stuburo ligos, siūlo nuolat stebėti savo laikyseną, kad ji būtų taisyklinga — taip išvengsime nugaros skausmų ar bent juos sumažinsime. Štai keli paprasti patarimai. Miegok ant šono tiesia nugara. Sėdėdamas remkis nugara į kėdės atlošą. Dirbdamas kompiuteriu laikyk pečius tiesiai. Jei reikia pasilenkti, verčiau sulenk kelius, o ne nugarą. Jeigu reikia ilgai stovėti, perkelk svorį ant vienos kojos, o kitą pailsink užkėlęs ant pakojos arba laiptelio.