Biblijos požiūris

Ar krikščionys turi būti neturtingi?

KARTĄ Jėzus turtingam jaunam valdininkui paliepė eiti, parduoti visa, ką turi, ir išdalyti vargšams. Pasakojama, jog vyras dėl to nuliūdo ir nusiminęs pasitraukė, „nes turėjo daug turto“. Tada Jėzus savo mokiniams tarė: „Kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo karalystę!“ Jis pridūrė: „Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę.“ (Morkaus 10:21-23; Mato 19:24)

Ką Jėzus turėjo omenyje? Ar turtas — kliūtis garbinti Dievą? Ar krikščionys privalo jausti kaltę, jei turi pinigų? Ar Dievas reikalauja gyventi asketiškai?

Dievas priima „visokius žmones“

Senovės laikais Dievas nereikalavo, kad izraelitai skurstų. Pamąstykime. Apsigyvenę jiems skirtoje žemėje, kad apsirūpintų patys ir aprūpintų šeimas, žmonės ėmėsi ūkininkavimo ir verslų. Rezultatai priklausė nuo ekonominių sąlygų, orų, sveikatos bei asmeninių sugebėjimų. Mozės įstatymas reikalavo, kad izraelitai būtų užjaučiantys, jei ką nors ištikdavo ekonominė nesėkmė ir žmogus nuskursdavo. (Kunigų 25:35-40) Kita vertus, kai kurie praturtėjo. Jėzaus Kristaus protėvis, ištikimas ir doras vyras Boazas, aprašomas kaip „turtingas žmogus“. (Rūtos 2:1)

 Tas pats buvo ir Jėzaus laikais. Kalbėdamas su minėtuoju turtuoliu Jėzus neturėjo tikslo propaguoti asketizmą. Jis tik pamokė kai ko svarbaus. Žmonių požiūriu, galbūt atrodo neįmanoma, kad turtingi žmonės parodytų nuolankumą ir pripažintų Dievo duotą išgelbėjimo priemonę. Tačiau Jėzus pasakė: „Žmonėms tai negalimas daiktas, o Dievui viskas galima.“ (Mato 19:26)

Pirmojo amžiaus krikščionių susirinkimas priėmė „visokius žmones“. (1 Timotiejui 2:4, NW) Daugelis buvo vargšai, o kai kurie — turtingi arba pasiturintys. Vieni sukaupė turtus, matyt, prieš tapdami krikščionimis. Kiti praturtėjo vėliau, galbūt susiklosčius palankioms aplinkybėms ar sumaniai tvarkydami verslo reikalus.

Mūsų laikais krikščionių brolijos narių ekonominė padėtis irgi labai įvairi. Tačiau piniginiuose reikaluose jie stengiasi laikytis Biblijos nuostatų, nes materializmas gali paveikti kiekvieną. Jėzaus pamoka, kurią jis davė diskutuodamas su jaunu turtingu valdininku, perspėja kiekvieną krikščionį, kokia stipri pinigų bei turto galia. (Morkaus 4:19)

Perspėjimas turtingiesiems

Biblijoje smerkiamas ne turtas, bet pinigų meilė. Biblijos rašytojas Paulius sakė: „Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams.“ Jis pažymėjo, kad dėl troškimo pralobti atsisakydami dvasinių interesų ‘kai kurie nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių’. (1 Timotiejui 6:10)

Įdomu, kad Paulius turtingiesiems davė aiškių nurodymų. Jis rašė: „Šio pasaulio turtuoliams įsakyk, kad nesididžiuotų ir nesudėtų vilčių į nepatikimus turtus, bet viltųsi Dievu, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui.“ (1 Timotiejui 6:17) Matyt, yra pavojus, kad turtingieji gali imti didžiuotis ir jaustis pranašesni už kitus. Be to, lengva pasiduoti iliuzijai, kad turtai — tikra apsauga; juk iš tikrųjų ją suteikti gali tik Dievas.

Turtingi krikščionys gali išvengti šių pinklių ‘lobdami gerais darbais’. Tai reiškia būti ‘dosniems, dalytis su kitais’, kilniaširdiškai padėti stokojantiems. (1 Timotiejui 6:18) Krikščionys — turtingi jie ar ne — gali kiek nors savo išteklių panaudoti ir svarbiausiai šių dienų tikrųjų krikščionių veiklai, gerosios naujienos apie Dievo Karalystę skleidimui. Tokia noringa dvasia rodo deramą požiūrį į materialinius dalykus, asmuo tampa brangus Dievui Jehovai ir Jėzui Kristui, nes jie myli linksmus davėjus. (Mato 24:14, NW; Luko 16:9; 2 Korintiečiams 9:7)

Kas vertingiau

Be abejo, niekas nereikalauja, kad krikščionys gyventų skurdžiai. Tik jie neturi ‘geisti pralobti’. (1 Timotiejui 6:9) Krikščionys tiesiog privalo stropiai dirbti, kad apsirūpintų reikalingais dalykais. Dėl įvairių aplinkybių ir ekonominės sistemos, kurioje gyvena, jiems gali sektis nevienodai. (Mokytojo 11:6)

Kad ir kokios būtų finansinės sąlygos, krikščionys turi stengtis ‘mokėti pasirinkti, kas vertingiau’. (Filipiečiams 1:10) Svarbiausiais laikydami dvasinius dalykus, jie ‘kraunasi lobį — gerus pamatus ateičiai, kad pasiektų tikrąjį gyvenimą’. (1 Timotiejui 6:19)