Šypsenos galia

ATSIRANDA per akimirką, tačiau atmintyje gali likti visam gyvenimui. Nepaprastai vertinga, bet nėra taip nuskurdusio žmogaus, kuris negalėtų jos dovanoti, nei tokio turtuolio, kuriam jos nereikėtų. Kas tai? Šypsena.

Šypsodamiesi išreiškiame pasitenkinimą. Tada veido raumenys susitraukia — lūpų krašteliai pakyla į viršų, akys nušvinta. Kūdikis ima šypsenomis džiuginti tėvus jau per pirmąsias savaites. Pirmieji šypsniai vadinami refleksinėmis, arba nevalingomis, šypsenomis. Ekspertų teigimu, tokia šypsena neretai atsiranda sapnuojant, ir tikriausiai tai susiję su jausmais bei centrinės nervų sistemos veikla. Net suaugusieji gali nevalingai nusišypsoti po valgio ar klausydamiesi muzikos.

Šešių savaičių kūdikiai jau ima šypsotis reaguodami į veido išraišką ar balsą. Sąmoninga šypsena pralinksmina tiek kūdikius, tiek suaugusiuosius. Sakoma, kad ji net pagerina fizinę sveikatą. Anot logopedų Mirtos Mano ir Rubeno Delauro, vadovaujančių savigydos klinikai „Šypsena ir sveikata“, nusišypsojus sužadinami elektriniai impulsai, stimuliuojantys posmegeninę liauką. O ji išskiria į smegenis endorfinų — cheminių junginių, kurie sukuria laimės pojūtį.

Šypsotis dar svarbu todėl, kad tai maloniai nuteikia kitus. Nuoširdi šypsena be žodžių išreiškia mūsų jausmus, kai pasisveikiname, norime parodyti pritarimą ar padrąsinti. Kartais nusišypsome vien pažiūrėję į džiaugsmu trykštančio vaiko nuotrauką.

Kai kitų veiduose matome šypsenas, jaučiamės laisviau ir tai padeda lengviau įveikti nusivylimą ar sunkumus. Biblijoje patariama: „Neatsakyk geradarystės tam, kuriam dera ją padaryti, kai tavo ranka tai pajėgia.“ (Patarlių 3:27, Brb) Taip, paprastas šypsnys gali pagerinti nuotaiką tiek mums, tiek aplinkiniams. Tad negailėkime šios brangios dovanos — nuoširdžios šypsenos!