Ar jus stebi?

VOS tik Elizabet atvyksta į darbą, stebėjimo kameros fiksuoja kiekvieną jos judesį. Įeinant į pastatą, viena jų nukrypsta į veidą. Per dieną moterį nuolat seka daugybė kitų. Tai suprantama, nes Elizabet dirba kompanijoje, kuri kasdien tvarko milijonus dolerių grynųjų pinigų.

Elizabet žino, kad bus atidžiai stebima; priimant į darbą ją apie tai gerai informavo. Tačiau milijonai žmonių dažnai visai nenumano, kad vienoje ar kitoje vietoje yra stebimi.

 Gyvenimas įtarioje visuomenėje

Ar jus seka darbe? Visame pasaulyje milijonai įvairiose įstaigose dirbančių žmonių nuolat kontroliuojami, kaip darbo vietoje naudojasi internetu bei elektroniniu paštu. JAV vadybos asociacijos 2001-ųjų metinės apklausos duomenimis, „beveik trys ketvirtadaliai (73,5%) stambių JAV firmų... fiksuoja ir peržiūri, su kuo jų darbuotojai bendrauja bei kuo užsiima darbo metu: kontroliuoja telefoninius pokalbius, elektroninį paštą, ryšius internetu bei kompiuterio rinkmenas“.

Sekimo įrangai vyriausybės išleidžia milijonus dolerių. 2001-ųjų liepos 11-ąją Europos Parlamentui pateikto pranešimo reziumė nurodoma, jog „egzistuoja pasaulinė informacijos perėmimo sistema; ji veikia bendradarbiaujant... JAV, JK, Kanadai, Australijai ir Naujajai Zelandijai“. Turimomis žiniomis, per vadinamąją ECHELON sistemą — pasaulinį palydovinių priėmimo stočių tinklą — šių šalių vyriausybės gali perimti ir kontroliuoti palydovais perduodamą telefono, telefakso, interneto bei elektroninio pašto informaciją. Laikraštis The Australian tvirtina, jog naudodamosi šia sistema vyriausybės „gali atrinkti tam tikras telefaksu ar elektroniniu paštu siunčiamas žinutes, o jei sistema užprogramuota atpažinti konkrečių žmonių balsą — išskirti jų telefoninius pokalbius“.

Šiuolaikiniais sekimo metodais naudojasi ir teisėsaugos organai. Jungtinių Valstijų žurnale BusinessWeek rašoma, jog FTB „skubiosioms elektroninėms žinutėms bei pokalbiams skaitmeniniu telefonu kontroliuoti“ naudoja metodą, vadinamą „mėsėdžiu“. O Britanijoje, BBC žinių tarnybos pranešimu, naujas įstatymas leis teisėsaugos institucijoms slapta „kontroliuoti tūkstančių žmonių pokalbius telefonu bei informaciją, perduodamą telefaksu arba per internetą“.

Slaptosios kameros ir išsami duomenų bazė

Žmogų galima stebėti net tuomet, kai jis nesinaudoja telefonu, telefaksu ar elektroniniu paštu. Australijoje, Naujojo Pietų Velso valstijoje, traukinių keleivius stebi per 5500 telekamerų. Jos įrengtos ir maždaug 1900 valstybei priklausančių autobusų.

Tyrimo duomenimis, pagal skaičių vienam gyventojui, daugiausia telekamerų — Britanijoje: 1 — 55 žmonėms. 1996-aisiais Jungtinėje Karalystėje viešas vietas stebėjimo kameromis kontroliavo tik 74 miestuose. 1999-aisiais šią įrangą jau turėjo 500 miestų. Stebėjimo kameros yra su naujomis kompiuterių programomis, kurios padeda atpažinti konkretaus žmogaus veidą, net jei asmuo oro uoste arba atviroje aikštėje įsimaišęs minioje.

Kaip niekada lig šiol jūsų asmeninį gyvenimą galima sekti jums nežinant. Žmogaus teisių grupės „Privacy International“ vadovas Saimonas Deivisas sako: „Tikriausiai niekada istorijoje nėra buvę taip, kad tiek daug informacijos būtų kaupiama apie visą visuomenę. Išsivysčiusiose šalyse apie kiekvieną eilinį suaugusį dirbantį žmogų išsamūs duomenys fiksuojami apytikriai 400 pagrindinių duomenų bazių; jie pakankamai apdoroti, kad būtų galima sudaryti didžiulę kiekvieno asmens charakteristikos knygą.“

Kaip jums apsaugoti savo privatumą?