Kodėl nedera nusirašinėti?
Jaunimas klausia:
Kodėl nedera nusirašinėti?
„Kiekvienas žino, jog nusirašinėti nedera, bet tai taip lengva“ (17—metis Džimis).
AR KADA nors rašydamas kontrolinį darbą norėjai vogčiomis žvilgtelėti į bendraklasio atsakymų lapą? Jei taip, tokia pagunda kyla tikrai ne tau vienam. Dvyliktokė Džena sako, koks begėdiškas klasės draugų požiūris į nusirašinėjimą: „Jie tuo giriasi. Jei nenusirašinėji, tave laiko keistuole!“
Vienos JAV atliktos apklausos duomenimis, nusirašinėją prisipažino 80 procentų geriausiais pažymiais įvertintų klasės moksleivių; 95 procentai iš jų niekada nebuvo sučiupti. Apklausęs daugiau kaip 20000 pagrindinių bei vidurinių mokyklų moksleivių, Džozefsono etikos institutas priėjo prie išvados, kad „sąžiningumo ir dorumo lieka vis mažiau“. Pedagogai apstulbinti, kaip dažnai apgaudinėjama! Mokyklos direktorius Garis Nilsas net pasakė: „Tų, kurie nenusirašinėja, mažuma.“
Daugelis tėvų reikalauja, kad jų vaikai mokykloje elgtųsi sąžiningai. Deja, nemažai jaunuolių nusirašinėja nepaisydami sąžinės priekaištų. Kokiais naujais metodais jie naudojasi? Kodėl kai kurie jaunuoliai griebiasi apgaulės? Kodėl tu turi jos vengti?
Sudėtingi nusirašinėjimo būdai
Šiuolaikinis nusirašinėtojas naudojasi ne vienu nesąžiningu metodu. Kai kas net pasitelkia modernią įrangą, tad draugo namų darbų sąsiuvinis ar slaptas konspektėlis, lyginant su tuo, atrodo visiškai nereikšmingi dalykai. Dabar naudojami pranešimų gavikliai (jais atsakymai pasiekia moksleivius iš kitur esančio asmens), papildomai užprogramuoti skaičiuokliai, drabužiuose paslėptos miniatiūrinės kameros (jomis klausimai perduodami kitur esančiam pagalbininkui), modernūs skaičiuokliai (žinutės netoli esantiems bendramoksliams siunčiamos infraraudonaisiais spinduliais) ir netgi interneto tinklalapiai (juose pateikiami kursiniai darbai bet kuria tema).
Pedagogai tokiems nerimą keliantiems apgaudinėjimams stengiasi užkirsti kelią, bet tai padaryti gana sunku. Pagaliau ne kiekvienas moksleivis — ar net mokytojas — sutaria, ką laikyti apgaule. Pavyzdžiui, kai moksleivių grupės atlieka bendrą užduotį, atskirti, kuri bendradarbiauja sąžiningai, o kuri susimokiusi apgaudinėja, nėra taip lengva. Tada galbūt
atsiranda pasinaudojančių grupės pastangomis ir leidžiančių viską daryti kitiems. „Kai kurie studentai labai tingūs — jie nieko neveikia! — piktinasi valstybinį koledžą lankantis Judžis. — Paskui gauna tokį pat pažymį kaip kiti. Manau, tai irgi apgavystė!“Kodėl jie apgaudinėja?
Viena apklausa parodė, jog svarbiausia priežastis, kodėl moksleiviai nusirašinėja, — nepakankamas pasirengimas. Kiti tvirtina, kad dėl mokykloje vykstančios konkurencijos arba didelių tėvų lūkesčių nėra kitos išeities. „Mano tėvams pažymiai yra viskas, — sako 13-metis Semas. — Jie klausia: ‘Kiek gavai už matematikos kontrolinį? Kiek už anglų?’ Mane tai siutina!“
Taigi kai kuriuos nusirašinėti skatina nuolatinis spaudimas gauti gerus pažymius. Knygoje The Private Life of the American Teenager rašoma: „Toje sistemoje kažkas sutrikę, nes įtampa tokia didelė, jog dažniausiai pasitenkinimą tuo, ką išmokai, išstumia spaudimas gauti gerą įvertinimą, — o tai kartais priveda prie nesąžiningumo.“ Su šiuo teiginiu sutinka daugelis moksleivių. Pagaliau juk nė vienas nenori susikirsti per kontrolinį darbą, juo labiau per egzaminą iš viso kurso. „Kai kurie labai bijo gauti blogą pažymį, — sako vidurinėje mokykloje besimokantis Džimis. — Net žinodami atsakymus jie nusirašinės, kad būtų tikri, jog atsakė teisingai.“
Daugybei žmonių, nė nesistengiančių laikytis sąžiningumo normų, nusirašinėjimas gali visai neatrodyti blogas, o kartais netgi naudingas. „Vakar per pamoką pastebėjau, kad vienas jaunuolis nusirašinėja, — pasakoja 17-metis Gregas. — Šiandien mums grąžino kontrolinius darbus; jis gavo geresnį pažymį nei aš.“ Daugeliui jaunuolių įtaką daro tai, kad tarp bendraamžių nusirašinėti įprasta. „Kai kurie studentai mano: ‘jei taip daro kiti, turiu daryti ir aš’“, — sako Judžis. Bet ar tai teisinga?
Apgaulingas įprotis
Palygink nusirašinėjimą su vagiliavimu. Ar tai, kad daugelis griebiasi vagystės, daro ją priimtiną? Greičiausiai sutiksi, kad tikrai ne, ypač jei kas nors pavogė tavo pinigus. Kai nusirašinėjame, sulaukiame pripažinimo, kurio neužsitarnavome, — galbūt net išnaudojome sąžiningus žmones. (Efeziečiams 4:28) „Tai tiesiog neteisinga, — sako Tomis, neseniai baigęs vidurinę mokyklą. — Juk tvirtini: ‘Aš moku šiuos dalykus’, kai iš tikrųjų nemoki. Vadinasi, meluoji.“ Biblijos požiūris šiuo klausimu aiškiai nurodytas Laiške kolosiečiams 3:9: „Nebemeluokite vienas kitam.“
Nusirašinėjimas gali tapti žalingu įpročiu, kurio sunku atsikratyti. „Nusirašinėtojai supranta viena: kad sėkmingai išlaikytum egzaminus, visai nebūtina mokytis, — sako Džena, — todėl jie pasikliauja tik apgaule. O išsiversti savarankiškai nesugeba.“
Galatams 6:7 užrašytas susimąstyti verčiantis principas: „Ką žmogus sėja, tai ir pjaus.“ Apgaudinėdamas gali patirti sąžinės graužatį, netekti draugų pasitikėjimo, o vengdamas mokytis, prarasti sugebėjimus. Įprotis apgaudinėti kaip piktybėjantis navikas gali persimesti į kitas gyvenimo sritis ir sugriauti pačius vertingiausius santykius. Aišku, tai paveiks ir tavo santykius su Dievu, nes jis nekenčia apgaulės. (Patarlių 11:1, Brb)
Tie, kas pasitiki apgaule, apgaudinėja patys save. (Patarlių 12:19) Jie elgiasi panašiai kaip korumpuoti senovės Jeruzalės valdovai, kurie sakė: „Mele radome prieglaudą, apgaulėje — slėptuvę.“ (Izaijo 28:15) Tačiau iš tikrųjų nuslėpti savo poelgių nuo Dievo apgavikas negali. (Hebrajams 4:13)
Neapgaudinėk!
Dažnai nusirašinėjimas iš jaunuolių pareikalauja daug pastangų bei išmonės, o būtų daug geriau jėgas nukreipti kita linkme — sąžiningai siekti išsilavinimo. 18-metė Ebi apie tai sako: „Jeigu jie mokytųsi taip uoliai kaip nusirašinėja, tikriausiai gautų gerus pažymius.“
Reikia pripažinti, kad pagunda nusirašinėti gali būti labai didelė. Tokių moralinių spąstų privalu vengti! (Patarlių 2:10-15) Kaip? Pirmiausiai prisimink, kodėl esi mokykloje. Kad kažko išmoktum! Žinoma, gali atrodyti: anokia čia nauda dėtis į galvą faktus, kurių galbūt niekada neprireiks. Bet nusirašinėjimu apeidamas mokymosi procesą asmuo neįgauna sugebėjimo išmokti ką nors nauja ir praktiškai taikyti žinias. Tikrasis išmanymas niekada neįgyjamas be pastangų; jo reikia siekti. Biblijoje sakoma: „Įsigyk tiesos ir neparduok jos; pirkis išminties, pamokymo ir supratimo.“ (Patarlių 23:23) Taip, į mokymąsi ir pasirengimą reikia žiūrėti rimtai. „Turi dirbti, — pataria Džimis. — Tuomet būsi tikras, kad žinai atsakymus.“
Suprantama, kartais galbūt nežinai visų atsakymų ir todėl gauni blogesnį pažymį. Tačiau jei nesielgi priešingai savo principams, dėsi pastangas gerinti žinias. (Patarlių 21:5, Brb)
Anksčiau paminėtas Judžis yra Jehovos liudytojas. Jis aiškina, kaip elgiasi, kai kiti klasės draugai verčia prisidėti prie apgaudinėjimo. „Pirmiausiai tiesiog pasakau, kad esu liudytojas, — pasakoja jis. — Tai labai padeda, nes jie žino, kad Jehovos liudytojai — sąžiningi žmonės. Jei kas nors prašo pasufleruoti per kontrolinį darbą, paprasčiausiai atsisakau. Vėliau paaiškinu, kodėl.“
Judžis pritaria apaštalo Pauliaus žodžiams, kuriuos jis rašė žydams: ‘Norime visame kame dorai elgtis.’ (Hebrajams 13:18) Jei tvirtai laikaisi aukštų sąžiningumo normų ir vengdamas jas pažeisti nenusirašinėji, tavo geri pažymiai turi tikrą vertę. Tėvams iš mokyklos parneši geriausią dovaną, kokią tik gali, — krikščioniško dorumo įrodymą. (3 Jono 4) Be to, išsaugai tyrą sąžinę ir jauti pasitenkinimą žinodamas, kad džiugini Dievo Jehovos širdį. (Patarlių 27:11)
Venk apgaudinėti, kad ir kaip įprasta tai būtų! Taip išsaugosi gerus santykius su kitais ir svarbiausia — su tiesos Dievu Jehova. (Psalmyno 11:7; 31:5, Brb)
[Anotacija 14 puslapyje]
Nusirašinėtojas dažnai nesuvokia, kad iš tikrųjų vagia
[Anotacija 14 puslapyje]
Dažnai nusirašinėjimas pastūmėja prie dar nesąžiningesnių poelgių
[Anotacija 15 puslapyje]
Apgavikas negali nuslėpti savo poelgių nuo Dievo
[Iliustracija 15 puslapyje]
Tinkamai pasirengdamas kontroliniam darbui įgysi pasitikėjimo