Nendrių laivais į vandenyną!

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO BOLIVIJOJE

ĮSIVAIZDUOK: susirengei į ilgą tūkstančių kilometrų plaukiojimą po vandenyną. Tačiau plauksi ne galingu laineriu, turinčiu visus šiuolaikinio viešbučio patogumus, bet iš pažiūros trapiu virve surištų nendrių laivu! Tiesa, galinčiu sverti 50 tonų. Vis dėlto ar jis patikimas, tarkim, Ramiojo vandenyno vidury, kai siaučia didžiulės bangos?

Neįtikima, bet kai kas į tokias keliones jau leidosi. Tiesa, daugelis jų baigėsi nesėkmingai, bet įrodė, kad nors padaryti iš nendrių, šie laivai nepaprastai tvirti. Ar nori sužinoti, kaip jie rišami? Jei taip, keliauk su mumis į pasaulyje išgarsėjusią nendrinių laivų rišyklą.

Prie Titikakos ežero

Mūsų kelias veda aukštyn į Pietų Amerikos Andus, prie Titikakos ežero. Šis tyvuliuoja 3810 metrų aukštyje — tai pasaulyje aukščiausiai esantis laivybai tinkantis ežeras. Eidami pakrante pamatome nendrėmis dengtus nedegtų plytų namelius, priklausančius indėnams aimarams — kai kurie jų nagingi nendrinių laivų meistrai. Kuomet prieiname trobeles, mus pasveikina dvi moterys, audžiančios gražius, storus vilnonius audeklus, iš kokių atšiauraus Altiplano klimato zonos gyventojai siūdinasi drabužius. Jos meta darbus ir supažindina su savo vyrais.

Šie, nuoširdžiai pasisveikinę, pasiūlo perplaukti ežerą kateriu. Plaukdami palei krantą matome totorų sąžalynus. Šitos iki dviejų metrų išaugančios nendrės ne ką storesnės už pieštuką, lanksčios ir, kaip tvirtina palydovai, labai atsparios vandeniui. Dėl tokių savybių totoros puikiai tinka laivams — kaip tik tuo Titikakos ežeras ir traukia žmones, norinčius pasidaryti šią plaukiojimo priemonę.

„Keli mūsų rišti laivai nuplaukė tūkstančius kilometrų per vandenynus“, — išdidžiai šypsodamiesi sako mus lydintys aimarai ir rodo savo darbų modelius bei jų nuotraukas. Kaip laivas nugabenamas prie vandenyno? Nedidelis nuvežamas sunkvežimiu. Arba persiunčiamos statybinės medžiagos ir laivas dirbamas vietoje. Nagingus meistrus aimarus daryti laivų, tiesa, jau iš vietinių nendrių, kviečia net į Maroką, Iraką, Velykų salą.

Sužinome, kad vienam laivui gali prireikti daugybės tonų nendrių, ypač jeigu jis skirtas tolimam plaukiojimui. Kodėl? Nendrės ilgainiui permirksta. Tad kuo  ilgesnė laukia kelionė, tuo daugiau nendrių reikės ir tuo didesnis laivas bus. Pavyzdžiui, septynias tonas sveriantis laivas gali plūduriuoti vandenyje maždaug porą metų. „Bet kaip iš sausų stiebų surišti laivai pajėgia atsilaikyti prieš vandens stichiją?!“ — klausiame.

Stebuklas iš nendrių, virvių ir bambukų

Šių laivų tvirtumas priklauso ne tik nuo pačios žaliavos ypatybių, bet ir nuo gebėjimo ją surišti — meno, perduodamo iš kartos į kartą. Mūsų palydovas, apsisiautęs ponču ir mūvintis vilnonę kepurę su ausinėmis, saugančiomis nuo šalčio, atskleidė kai kurias to meno paslaptis.

Pirmiausia, kaip aiškino jis, meistrai nendrių pėdus suriša į būsimo laivo ilgio kūlius. (Žiūrėk 1 ir 2 nuotraukas.) Paskui daugybę tų kūlių sujungia į du labai didelius (metro ar daugiau skersmens) ryšulius. Iš jų formuojamas laivo korpusas, puikiai tinkantis plaukioti.

Tarp tų dviejų ryšulių įspraudžiamas trečias, plonesnis. Abu didieji atskirai pririšami prie mažojo ilga virve, apsukant du skirtingo dydžio ryšulius nuo vieno galo iki kito. (Žiūrėk 3 nuotrauką.) Dvylika vyrų veržia virvę ir suspaudžia nendres į dvi standžias, dabar jau kartu surištas kietas korpuso dalis. (Žiūrėk 4 nuotrauką.) Virvė taip gerai užveržta, jog neįmanoma už jos užkišti piršto, — tai padidina atsparumą drėgmei.

Užbaigę laivo korpusą (žiūrėk 5 nuotrauką) vyrai įtaiso kilį, irklus, du stiebus (kiekvienas apverstos „V“ raidės formos ir atremtas į laivo šonus), prie giko pritvirtina bures, pririša nendrinius bortus. Galiausiai iš bambuko padaro denio antstatą ir uždengia jį palmių lapais, kad saugotų įgulą nuo blogo oro. (Žiūrėk 6 nuotrauką.) Nuostabu, bet laive nerasi nė vienos metalinės detalės!

Nuleidus laivą į vandenį, nendrės išbrinksta ir dar labiau įtempia standžiai suveržtas virves. Ir štai ant vandens supasi ne koks trapus plaustas, bet tvirtas laivas. Tik kyla klausimas, ko siekia žmonės, leisdamiesi šiais primityviais laivais į vandenynus?

Tiriamos migracijos paslaptys

Titikakos ežero nendriniai laivai nepaprastai panašūs į senovės egiptiečių mene vaizduojamus pusmėnulio formos laivus. Kai kurie pastarųjų atrodo pakankamai tvirti, kad galėtų išplaukti į atvirą jūrą. Ar panašumai atsitiktiniai, o gal šios dvi senovės tautos palaikė ryšius? Nors sunku nustatyti, kada Pietų Amerikoje pasirodė pirmieji nendriniai laivai, yra pagrindo manyti, kad jie buvo rišami dar prieš atvykstant užkariautojams ispanams.

Suprantama, migracijos teorijos sužadino diskusijas dėl ryšių tarp Pietų Amerikos, Viduržemio jūros ir Polinezijos, ypač turint omeny jų geografinę padėtį. „Peru ir Panama palaikė prekybinius ryšius, — teigia vienas šių laikų tyrinėtojas. — Tad kodėl jų negalėjo turėti ir Pietų Amerika bei Polinezija?“

Norvegų tyrinėtojo Tūro Hejerdalo hipotezės nesulaukė paramos. Nors šių laikų jūreiviai įrodė, kad senovės tautos tolimas šalis pasiekti nendriniais laivais galėjo, kaip kad Hejerdalas padarė su aimarų rištu nendriniu laivu „Ra-2“, lieka neatsakytas klausimas: „Ar jos tai darė?“ Galbūt šią įdomią paslaptį atskleis laikas. Šiaip ar taip, nendrių laivai parodė, kokias tvirtas plaukiojimo priemones galima padaryti iš paprasčiausių medžiagų.

[Iliustracijos 22 puslapyje]

Korpuso skerspjūvis

Prieš tempimą

Po tempimo

Pritvirtinti bortai, įdėtas denis

[Šaltinio nuoroda]

Eskizai: Dominique Görlitz, www.abora2.com

 [Iliustracijos 23 puslapyje]

KAIP NENDRIŲ LAIVAS RIŠAMAS

[Šaltinių nuorodos]

Nuotrauka: Carmelo Corazón, Coleccion Producciones CIMA

1, 2, 5 ir 6 etapai: Tetsuo Mizutani (UNESCO); 4 etapas: Christian Maury/GAMMA

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 21 puslapyje]

Viršuje: Tetsuo Mizutani (UNESCO)

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 22 puslapyje]

Nuotrauka: Carmelo Corazón, Coleccion Producciones CIMA