Stebime pasaulį

„Telemama“ aprūpina geresniu maistu

Madride (Ispanija) jauni viengungiai, norintys skaniai pavalgyti, bet neturintys laiko ar nemėgstantys gaminti, rado naują išeitį. Ispanijos laikraštyje El País sakoma, kad jie internetu pasisamdo „telemamą“. Ji dusyk per savaitę taksi atsiunčia sveiko naminio maisto keletui dienų. Patiekiama žuvies, makaronų, daržovių, pupelių, mėsos valgių, vaisių ir pieno produktų. „Telemamos“ su kiekvienu „vaiku“ palaiko ryšį telefonu, kad sužinotų, ką jis mėgsta, ko turi šaldytuve ir ko reikia. Į darbovietę galima kasdien užsisakyti maisto keturiems ar daugiau žmonių; taip pat sudaromas savaitgalio valgiaraštis.

 Tunelis rupūžėms

Kanados inžinieriai, vadovaujantys Vankuverio salos greitkelio tiesimui, nustebo sužinoję, kad jis kertasi su kita svarbia trasa — „rupūžių keliu“. Kaip teigiama žurnale Beautiful British Columbia, buvo pastebėta, jog „šimtai tūkstančių trijų centimetrų dydžio rupūžių Bufo boreas“ migravo per nebaigtą tiesti kelią iš kūdros, kur padėjo kiaušinėlius, į aukštesnę vietovę, kurioje gyvena. Greitkelis keltų joms grėsmę, todėl „inžinieriams teko gerai pasukti galvas“. Ką daryti? Kaip aiškino projekto aplinkosaugos koordinatorius Kreigas Barlou, inžinieriai sugalvojo „aptverti tą atkarpą ir taip nukreipti migruojančias rupūžes į specialiai po greitkeliu joms nutiestus vamzdžius“. Žurnale sakoma, kad rupūžės Bufo boreas „labai jautrios vandens užterštumui, gyvenamosios vietos ir klimato pokyčiams“.

Sukčiai pasinaudojo rugsėjo 11-osios įvykiais

Nepraėjus nė dienai po teroristų išpuolio 2001 metų rugsėjo 11-ąją vagys ir sukčiai ėmė naudotis tuo, kad daugelis sielvartavo bei siūlėsi padėti. Buvo apsimetusių gelbėtojais ir nelaimės vietoje vogusių. Vieną naktį dingo net tris tonas sveriantis buldozeris. Kilo sukčiavimų banga. Kai kas pardavinėjo priemones, tariamai apsisaugoti nuo biologinio ginklo, ir netikrus vaistus nuo juodligės. Kiti kaip suvenyrais prekiavo žemėmis, esą paimtomis iš nelaimės vietos. Nemažai pateikta suklastotų prašymų dėl kompensacijos už gyvybės draudimą ar apgadintą nekilnojamąjį turtą. Viena sutuoktinių pora mėgino rinkti pinigus tvirtindama, kad per šią nelaimę nukentėjo šeimos butas, esantis per 6 kilometrus nuo įvykio vietos. Daugybė žmonių gavo išmokas už „žuvusius“ giminaičius, kurie tebebuvo gyvi ar niekada negyveno. Prekybos agentai pardavinėjo vėliavas, ženkliukus ir kita teigdami, neva pelną atiduos paramos organizacijoms. Nemažai sukčių naudojosi interneto tinklalapiais, skelbėsi renką lėšas nukentėjusiesiems. Kai kurie paskambino dingusiais paskelbtų žmonių šeimoms ir sužinojo asmeninius duomenis, kad galėtų pasinaudoti nukentėjusiųjų tapatybe. Tokie nusikaltimai vis dar tiriami.

Tuberkuliozė nesitraukia

Buenos Airių (Argentina) laikraštyje Clarín teigiama, kad kova su tuberkulioze toli gražu nesibaigė. Tai ypač akivaizdu skurdžiose šalyse. Straipsnyje minima, jog Argentinoje „tuberkulioze kasmet suserga 14000 žmonių“. „Pasaulinės sveikatos organizacijos pranešime sakoma..., kad nuo šios ligos kiekvienais metais miršta maždaug du milijonai žmonių.“ Nors tuberkuliozė dažnai siejama su prasta mityba ir skurdu, ji kelia grėsmę visiems. „Tuberkuliozė labai užkrečiama, peržengia visus socialinius barjerus“, — sako dr. Hulijas Gonzalesas Montaneris, kuris vienas iš pirmųjų kovai su šia liga pasitelkė vaistus. Jis paaiškino, jog tuberkulioze galima užsikrėsti lėktuve, savo gyvenvietėje, darbovietėje.

Pirmasis šviesos taršą draudžiantis įstatymas

Kaip pažymima laikraštyje Berliner Morgenpost, Čekija — pirmoji šalis, išleidusi įstatymą, draudžiantį šviesos taršą. Šis „atmosferos apsaugos“ įstatymas įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d. Su džiaugsmu jam pritarė astronomai ir nemaža dalis visuomenės. Pagal įstatymą, šviesos tarša — „tai bet koks dirbtinis apšvietimas, šviečiantis didesnėje teritorijoje nei priklauso, ypač jei šviesa nukreipta aukščiau horizonto“. Kad sumažėtų „nutekėjimas“ šviesos, trukdančios stebėti dangų, piliečiai ir organizacijos turės naudoti šviestuvus su gaubtais. Brno centre tai padėjo gerokai sumažinti šviesos „nutekėjimą“ dar prieš birželio 1-ąją. „Dabar kur kas geriau“, — pasakė Čekijos astronomas Janas Holanas.

Visuotinis nenoras mokytis

Kokios šiuolaikinių moksleivių žinios? Siekdama įvertinti „netrukus baigsiančių privalomąjį mokslą jaunuolių žinias ir įgūdžius, kurių reikia norint įsilieti į visuomenę“, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija surengė 265000 penkiolikmečių vidurinių mokyklų moksleivių iš 32 šalių patikrinimą. Pasirodo, 6 procentai jaunuolių neatitiko nė „žemiausio skaitymo įgūdžių įvertinimo“. Dar 12 procentų sugebėjo atlikti vien „pačias pagrindines skaitymo užduotis — surasti paprastą informaciją ar nustatyti pagrindinę teksto temą“. Visose šalyse mergaitės pasirodė esančios raštingesnės už berniukus. Suomiai pasižymėjo geru skaitymu, o japonai ir korėjiečiai geriausiai išmanė gamtos mokslus bei matematiką. „Dvidešimtyje iš 28 šalių ketvirtadalis moksleivių nenori eiti į mokyklą“, — sakoma pranešime.

Užgožtos naujienos

„Kokie įvykiai liko [2001 metų rugsėjo 11-osios] ‘apokalipsės’ šešėlyje?“ — klausiama Prancūzijos žurnale Médias. Dvylika Prancūzijos dienraščių ir regioninių laikraščių atšaukė vedamuosius, kurie turėjo skelbti apie Irake pašautą Amerikos naikintuvą, Taivaną sukrėtusį žemės drebėjimą, Japonijoje praūžusį taifūną, per kurį žuvo penki žmonės, ir religinį smurtą Nigerijoje, nusinešusį mažiausiai 165 žmonių gyvybes. Kitos naujienos, kurias užgožė Pasaulio prekybos centro tragedija, — sporto skandalas ir žūtis keturiolikmečio, kurį nudūrė penkiolikmetė mergina. Numatyto vedamojo Prancūzijoje nepakeitė vien sporto dienraštis. Bet, kaip teigiama žurnale Médias, — tik todėl, kad redakcija laiku negavo nuotraukos, kurioje užfiksuota, kaip prieš futbolo varžybas tylos minute pagerbiamos teroro aukos.

Rūkymo padariniai per 40 metų

Londono laikraštyje The Independent teigiama, kad 1962-aisiais Britanijos karališkosios gydytojų kolegijos išleistas spaudinys Smoking and Health (Rūkymas ir sveikata) — „pirmasis Didžiojoje Britanijoje oficialus aiškus perspėjimas apie tabako žalą“. Tada rūkė 70 procentų vyrų ir 43 procentai moterų. Per tolesnius 40 metų „Jungtinėje Karalystėje nuo rūkymo mirė penki milijonai žmonių — 12 kartų daugiau, nei žuvo per Antrąjį pasaulinį karą“. Pasak laikraščio, nors dabar rūko vos 29 procentai vyrų ir 25 procentai moterų, cigaretės vis dar „reklamuojamos ir parduodamos jaunuoliams“. Neseniai Britanijos karališkosios gydytojų kolegijos išleistame pranešime sakoma, jog tabako vėl surūkoma vis daugiau ir tai tebekelia didžiausią grėsmę visuomenės sveikatai. Anot Ričardo Dolo, 1950-aisiais novatorišku tyrimu įrodžiusio rūkymo sąsają su plaučių vėžiu, atsikratyti šio įpročio niekad nevėlu. Jis dar pridūrė: „Trumpai sakant, meskite rūkyti, labiau ir ilgiau mėgaukitės gyvenimu.“