Tvora, daranti poveikį orams

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO AUSTRALIJOJE

KADAISE ji skyrė Vakarų Australijos valstiją nuo žemyno viršaus iki apačios. Ši 1833 kilometrų ilgio vielinė tvora — ilgiausias pasaulyje tokio pobūdžio statinys — buvo užbaigta 1907 metais. Oficialus jos pavadinimas — „Pirmoji tvora nuo triušių“.

Jau iš pavadinimo matome, kad ji pirmiausia skirta apsisaugoti nuo triušių, nes XIX amžiaus pabaigoje šie gyvūnai plūste plūdo į Australijos vakarus. Didžioji tvoros dalis tebestovi iki šios dienos. Tačiau pastaraisiais metais ji patraukė mokslininkų dėmesį dėl gana neįprastos priežasties. Atrodo, kad žmonių padaryta užtvara turi netiesioginės įtakos vietiniams orams.

Prieš išsiaiškinant, kaip metro aukščio tvora gali daryti tokį poveikį, patyrinėkime jos istoriją.

Kova nueina perniek

„Pirmąją tvorą nuo triušių“ 1901—1907 metais statė 400 darbininkų. „Laivais, po to traukiniais, buvo sugabenta į sandėlius apie 8000 tonų medžiagų. Vėliau arkliais, kupranugariais ir asilais nutempdavo jas į atokias vietoves, kur vyko statyba“, — sakoma Vakarų Australijos žemės ūkio ministerijos pranešime.

Išilgai tvoros abiejose pusėse trijų metrų ruože darbininkai pašalino visą augmeniją. Dalis iškirstų medžių buvo panaudota tvoros stulpams, o nemiškingose vietovėse juos atstodavo metaliniai strypai. Baigus darbus ruožas šalia tvoros virto skersai žemyno plytinčiu grublėtu keliu.

Tvora pasitarnavo kaip milžiniškas tinklas, nukreipiantis triušius į aptvarus, kuriuose šie nudvėsdavo. Vis dėlto dalis triušių tvorą peršokdavo. Kaip? Nenutrūkstamu srautu verždamiesi į vakarus jie ropšdavosi per negyvų savo giminaičių krūvas, susikaupusias patvoryje, ir taip įveikdavo kliūtį. Šalimais buvo pastatytos dar dvi tvoros. Bendras visų jų ilgis siekė 3256 kilometrus.

Nepaprasta ištvermė

Šitokią ilgą užtvarą prižiūrėjo saujelė žmonių. Vienas iš jų — Frankas H. Brumholas. Savo knygoje The Longest Fence in the World jis rašė: „Prižiūrėtojui... reikėjo pasirūpinti, kad tvora ir kelias šalia jos būtų tvarkingi, ... nustatytu pločiu iškirsti krūmokšnius ir medžius abiejose tvoros pusėse... [bei] prireikus sutaisyti vartus, išdėstytus maždaug kas 20 mylių [30 kilometrų], ir ištuštinti triušių spąstus.“

Tvoros prižiūrėtojams teko būti kone didžiausiems vienišiams. Kiekvienam priskirdavo nemažą tvoros dalį, kuriai, regėjos, nebus nei galo, nei krašto. Vieni tenkinosi tik kupranugarių draugija, o kiti neturėjo nė jos, nes reikėdavo savo atkarpa dardėti dviračiu. Šiandien išlikusios tvoros priežiūrai naudojamos kur kas patogesnės transporto priemonės — visureigiai.

Vis dėlto pravertė

Nors tvora nesustabdė triušių, ji sėkmingai apsaugojo nuo kito nekviesto svečio — Australijos paukščio emu. 1976 metais daugiau nei 100000 šių didžiulių neskraidančių paukščių pasišovė migruoti į vakarus, kur laukuose vešėjo pasėliai. Tvora užkirto emu kelią, ir nors 90000 teko nušauti, didžioji dalis derliaus buvo išgelbėta.

1170 kilometrų tvoros paskui buvo sustiprinta ar perkelta, kad apsaugotų daugiau Vakarų  Australijos dirbamų žemių nuo migruojančių emu ir klajojančių laukinių šunų. Galiausiai ji tapo demarkacijos linija. Į rytus driekiasi apleistos Australijos vidurio dykumos, o vakaruose — žemdirbių prižiūrimi plotai.

Neįprastai veikia orus

Būtent dėl tokio didžiulio augmenijos skirtumo ir atrodo, kad tvora turi įtakos orams. Moksliniame žurnale The Helix rašoma: „Nors tai, regis, neįtikima, į rytus nuo tvoros kritulių padaugėjo, o į vakarus — sumažėjo.“ Todėl rytuose augalus nuolatos drėkina lietūs, o vakaruose ūkininkams tenka vis daugiau laistyti savo laukus. Žurnale pateikiamas vienas tokių pasikeitimų paaiškinimas: „Dirbamose žemėse pasėliai, turintys paviršines šaknis, išgarina kur kas mažiau vandens nei labiau įsišakniję vietiniai augalai.“

Meteorologas Tomas Laionsas nurodo dar kitą veiksnį: „Pagal mūsų teoriją, vietinė augmenija kur kas tamsesnė už pasėlius, todėl išskiria į atmosferą daugiau šilumos, sukeliančios audringas oro sroves, o šios padeda susiformuoti debesims.“

Nors „Pirmoji tvora nuo triušių“ neapsaugojo Vakarų Australijos ūkininkų nuo triušių antplūdžio, statinio padaryta netiesioginė įtaka orams pamoko, kad svarbu, tvarkant ir planuojant ūkines žemes, būti įžvalgiems.

[Žemėlapis 14, 15 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

„Pirmoji tvora nuo triušių“

[Iliustracija 15 puslapyje]

Triušiai

[Iliustracija 15 puslapyje]

Tvoros priežiūra (XX amžiaus pradžia)

[Iliustracija 15 puslapyje]

Emu

[Iliustracija 15 puslapyje]

Ši 1833 kilometrų ilgio tvora seniau buvo ilgiausia pasaulyje ištisinė užtvara. Ji perskiria dykumą nuo dirbamų žemių ir taip daro įtaką orams

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 15 puslapyje]

Spalvotos nuotraukos: Department of Agriculture, Western Australia; viršuje per vidurį: Courtesy of Battye Library Image number 003582D