Didžiulė nelaimė

Erikui * jau šeši mėnesiai. Tačiau svoris ir ūgis kaip vos vieno ar dviejų mėnesių kūdikio. Nors Erikas sveria labai mažai, kojos sutinusios, pilvas išsipūtęs, o veidas išpampęs, apvalus. Jis išblyškęs, plaukai menki, oda žaizdota. Vaikas atrodo liguistai jautrus. Apžiūrinėdamas jo akis gydytojas turi būti itin atsargus, nes akių audinys gali lengvai suplyšti. Eriko protinis vystymasis tikriausiai sulėtėjo. Deja, tokioje būklėje atsidūrę vaikai — visiškai ne retenybė.

„TAI pagrindinė daugiau nei pusės visų vaikų mirčių priežastis — vadinasi, kur kas labiau pražūtinga nei kokia nors infekcinė liga nuo pat maro laikų. Tačiau tai ne infekcija. Milijonai žmonių, kurie tai patyrę nenumiršta, dažnai lieka suluošinti, neatsparūs ligoms, sutrikusio mąstymo. Tai kelia pavojų moterims, ištisoms šeimoms ir net visiems kai kurių šalių gyventojams“, — tvirtinama viename Jungtinių Tautų vaikų fondo pranešime.

Kas turima omenyje? Netinkama arba nepakankama mityba, ypač baltymų ir kalorijų stoka. Problemą Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pavadino „nebylia tragedija“. Ar tai didelė nelaimė? PSO teigimu, „kasmet miršta 10,4 milijono vaikų, bent pusė — iš dalies dėl šios priežasties“.

Netinkama mityba apima daugybę sutrikimų, pradedant trūkumu vieno arba daugiau elementų — tam tikrų  vitaminų ar mineralų — ir baigiant nutukimu bei kitomis su mityba susijusiomis lėtinėmis ligomis. Tačiau PSO tvirtinimu, „didžiausią pavojų gyvybei kelia“ baltymų ir kalorijų stoka. Ji pražūtingiausia mažesniems nei penkerių metų vaikams.

Pagalvokite apie įžangoje paminėtą Eriką ir milijonus kitų netinkamai maitinamų vaikų — jie tokioje padėtyje bejėgiai. Vaikų mitybos specialistė Cheorchina Tusaint žurnalui Atsibuskite! sakė: „Nukenčia niekuo nekalti, tačiau lengviausiai pažeidžiami.“

Kai kurie galbūt mano, kad šios problemos išvengti neįmanoma, — tiesiog trūksta maisto. Tačiau pasak PSO, tai paradoksalu, nes „dabar gyvename visko pertekusiame pasaulyje“. Maisto yra užtektinai viso pasaulio žmonėms ir net daugiau nei reikia. Be to, mitybos sutrikimų išvengti lengviausia, jie šalinami pačiomis pigiausiomis priemonėmis. Ar tokie faktai nekelia pasipiktinimo?

Kas nuo to kenčia?

Netinkamai maitinasi ne vien vaikai. Pasaulinės sveikatos organizacijos 2001-ųjų liepos mėnesio  pranešime sakoma, kad „netinkama mityba labai paplitusi ir nuo to kenčia netoli 800 milijonų žmonių — 20% visų besivystančių šalių gyventojų“. Tai reiškia, jog visaverčio maisto trūksta 1 iš 8 pasaulio žmonių.

Nors daugiausia kenčiančių nuo netinkamos mitybos yra Azijoje, ypač jos pietinėje ir centrinėje dalyje, didžiausią gyventojų dalį tokie žmonės sudaro Afrikoje. Toliau — kai kurios Lotynų Amerikos ir Karibų jūros salų besivystančios šalys.

Ar išsivysčiusiose šalyse mitybos problemos jau išspręstos? Deja, ne. Ataskaitoje The State of Food Insecurity in the World 2001 (Maisto nepriteklius pasaulyje 2001 metais) teigiama, kad išsivysčiusiose šalyse netinkama mityba kamuoja 11 milijonų žmonių, o šalyse, kuriose vyksta pertvarka, tokiose kaip Rytų Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos valstybės, — 27 milijonus gyventojų.

Kodėl problema taip išaugo? Ar jau dabar įmanoma kaip nors pagerinti netinkamos mitybos varginamų žmonių būklę? Ar ateis toks laikas, kada visi maitinsis tinkamai? Šiuos klausimus svarstysime tolesniuose straipsniuose.

[Išnaša]

[Schema/žemėlapis 4 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

NETINKAMOS MITYBOS GRĖSMĖ PASAULIO GYVENTOJAMS

DIDŽIULĖ TIKIMYBĖ

VIDUTINĖ TIKIMYBĖ

MAŽA TIKIMYBĖ

TAI NEGRESIA ARBA DUOMENYS NEPILNI

[Iliustracija 3 puslapyje]

Sudano gyventojai laukia maisto siuntos

[Šaltinio nuoroda]

UN/DPI Photo by Eskinder Debebe