Giliai įsišaknijusios priežastys, ilgalaikiai padariniai

„Kai buvau alkanas, jūs sudarėte komisiją mano alkiui ištirti. Kai buvau benamis, parašėte protokolą apie mane ištikusią bėdą. Kai sirgau, surengėte seminarą, kad aptartumėte varguolių padėtį. Jūs ištyrėte viską apie mano sunkią dalią, bet aš vis dar alkanas, benamis ir ligonis“ (Autorius nežinomas).

NORS pasaulinės organizacijos labai stengiasi išgyvendinti su netinkama mityba susijusias problemas, rezultatai nepateisino lūkesčių. Pavyzdžiui, 1996 metais per Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) surengtą Pasaulinę maisto konferenciją buvo užsibrėžtas tikslas: iki 2015 metų sumažinti nuo blogos mitybos kenčiančių žmonių skaičių perpus — maždaug keturiais šimtais milijonų. *

Džiugu, kad šiek tiek pažengta į priekį.  Deja, naujame FAO pranešime The State of Food Insecurity in the World 2001 pripažįstama: „Tinkamu maistu neaprūpintų žmonių mažinimo tempai akivaizdžiai sulėtėjo.“ Taigi konferencijos užsibrėžtas tikslas atrodo vis dar nepasiekiamas. Pranešime netgi teigiama, kad „negaunančių visaverčio maisto daugumoje besivystančių šalių smarkiai gausėja“.

Kodėl šią problemą taip sunku pašalinti? Kad surastume atsakymą, pirmiau išsiaiškinkime, kas yra netinkama mityba, o tada patyrinėkime jos skaudžius padarinius ir giliai įsišaknijusias priežastis.

Netinkamos mitybos priežastys

Jeigu kūno ląstelės negauna užtektinai maisto medžiagų, vadinasi, žmogaus mityba netinkama. Taip paprastai atsitinka dėl dviejų veiksnių: 1) organizmui trūksta baltymų, kalorijų, vitaminų ir mineralų; 2) dažnai sergama infekcinėmis ligomis.

Viduriavimas, tymai, maliarija, kvėpavimo takų ir kitos panašios ligos smarkiai nualina organizmą, jo atsargos išsieikvoja. Sergantis žmogus neturi apetito, suvalgo nedaug, taigi maisto medžiagų ima trūkti. Išsekę vaikai, kita vertus, lengviau suserga infekcinėmis ligomis. Taip susidaro užburtas ratas, dėl kurio baltymų ir kalorijų stoka organizme vis dažniau tampa mirties priežastimi.

Kodėl netinkama mityba grėsmingesnė vaikams? Sparčiai augant reikia daug kalorijų ir baltymų. To stokoja ir nėščios ar žindančios moterys.

Neretai problemos kūdikiui prasideda iki gimimo. Jei prieš pastodama ar būdama nėščia motina maitinasi netinkamai ar nepakankamai, naujagimis svers pernelyg mažai. Paskui — anksti nutraukus žindymą, dėl netinkamos mitybos ir higienos nepaisymo — kūdikis ima stokoti maisto medžiagų.

Tada sulėtėja vaiko augimas ir vystymasis. Jis dažnai verkia, lengvai suserga. Būklei pablogėjus svorio trūkumas darosi dar akivaizdesnis: akys ir momenėlis (minkštas plotelis viršugalvyje) įdumba, oda ir audiniai praranda elastingumą, sutrinka organizmo gebėjimas palaikyti pastovią kūno temperatūrą.

Netinkamos mitybos, galinčios sutrikdyti vaiko augimą, pasekmės pasireiškia ir kitaip. Pavyzdžiui, štai kas gali atsitikti dėl mineralų — dažniausiai geležies, jodo, cinko — ir vitaminų, paprastai vitamino A, stokos. Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, visame pasaulyje vitamino A trūksta maždaug 100 milijonų mažamečių vaikų, dėl to dalis apanka. Šio vitamino trūkumas taip pat susilpnina imuninę sistemą ir vaikai pasidaro ne tokie atsparūs infekcinėms ligoms.

Ilgalaikiai padariniai

Bloga mityba daro žalą organizmui, ypač vaiko. Tai gali pakenkti visiems organams — širdžiai, inkstams, skrandžiui, žarnynui, plaučiams, smegenims ir kitkam.

Įvairūs tyrimai parodė, kad lėtai augančių vaikų protavimas neretai būna atsilikęs, jie prastai mokosi ir sunkiai mąsto. Viename Jungtinių Tautų pranešime tai pavadinta skaudžiausiais ilgalaikiais netinkamos mitybos padariniais.

Jei vaikystėje trūko visaverčio maisto, tai gali atsiliepti ir suaugus. Štai dėl ko UNICEF pareiškė: „Toks didžiulis žmonių intelekto praradimas dėl lengvai pašalinamų priežasčių yra pernelyg didelis, netgi nusikalstamas, švaistymas.“ Ilgalaikės netinkamos mitybos pasekmės kelia didžiulį susirūpinimą. Naujausi tyrimai parodė, kad suaugusieji, kurie prastai maitinosi vaikystėje, linkę sirgti diabetu, širdies ligomis, neretai turi padidėjusį kraujospūdį.

Tačiau UNICEF teigimu, pati didžiausia bėda nėra visiškai bloga mityba: „Daugiau nei trys ketvirtadaliai žmonių, kurių mirties priežastis siejama su netinkama mityba, maitinosi ne itin blogai, o tik prastai ar vidutiniškai“ (kursyvas mūsų). Tokia prasta ar vidutiniška mityba gali vėliau smarkiai atsiliepti vaiko sveikatai. Todėl gyvybiškai svarbu atpažinti netinkamos mitybos požymius, kad būtų  įmanoma deramai gydyti. (Žiūrėkite rėmelį 7 puslapyje.)

Giliai įsišaknijusios priežastys

Kaip jau minėta, tiesioginė netinkamos mitybos priežastis — maisto trūkumas. Vis dėlto esminės priežastys yra socialinės, ekonominės, kultūrinės ir aplinkos. Pagrindinė — skurdas, nuo kurio kenčia milijonai, ypač besivystančių šalių gyventojai. Tačiau skurdas — ne tik priežastis. Tai ir netinkamos mitybos pasekmė: išsekę žmonės dirba ne taip našiai, todėl dar labiau nuskursta.

 Problemą sukelia ir kiti veiksniai. Vienas jų — žinių trūkumas. Kaip jau išsiaiškinome, įtakos turi infekcinės ligos. Taip pat yra socialinių ir kultūrinių priežasčių, pavyzdžiui, nevienodas maisto paskirstymas, moterų diskriminacija. Moterys paprastai valgo mažiausiai ir tik likučius, tai yra, kas lieka nuo vyrų ir mažiau nei jie. Joms taip pat nesuteikiama galimybė įgyti išsilavinimą, kuris padėtų tinkamiau rūpintis vaikais.

Be to, dėl aplinkos veiksnių sumažėja maisto gamyba. Taip būna per stichines nelaimes, karus. Pasak pranešimo The State of Food Insecurity in the World 2001, vien nuo 1999-ųjų spalio iki 2001-ųjų birželio sausra ištiko 22 šalis, uraganai ar potvyniai — 17, pilietiniai karai ar vidaus nesantaika — 14, labai atšiaurios žiemos — 3, žemės drebėjimai — 2 šalis.

Gydymas ir profilaktika

Kaip padėti dėl netinkamos mitybos nusilpusiam vaikui? Jeigu yra labai išsekęs, pradžioje geriausia paguldyti į ligoninę. Medikams parengtame vadovėlyje, kurį išleido Pasaulinė sveikatos organizacija, rašoma, kad ten gydytojai įvertins vaiko būklę, gydys infekcines ligas, normalizuos skysčių kiekį. Maitinti pradedama pamažu, dažniausiai per žarnelę. Pirmoji gydymo stadija gali užtrukti apie savaitę.

Tada pereinama prie reabilitacijos. Kūdikis vėl gauna motinos pieno, raginamas kuo daugiau valgyti. Šiame gydymo etape svarbus tiek emocinis, tiek fizinis skatinimas. Rūpestinga, švelni priežiūra labai padeda vaikui atsigauti. Mama pamokoma tinkamai jį maitinti, higieniškai prižiūrėti, kad sutrikimai nepasikartotų, ir vaikas išleidžiamas iš ligoninės. Labai svarbu vis apsilankyti su vaiku ligoninėje ar poliklinikoje.

Žinoma, veiksmingiausia — profilaktika. Štai dėl ko daugelyje šalių vyriausybės ir privačios organizacijos yra sudariusios maisto ar jo papildų tiekimo programas. Savivaldybės irgi padeda apsisaugoti nuo šios problemos organizuodamos mokymo programas apie mitybą, saugodamos geriamo vandens telkinius, statydamos viešus tualetus, palaikydamos švarią aplinką, taip pat remdamos vakcinacijos kampanijas, prižiūrėdamos vaikų augimą, vystymąsi ir kitais būdais.

O ką galėtų daryti kiekvienas asmeniškai, kad mityba būtų tinkama? Rėmelyje 8 puslapyje rasite naudingų patarimų. Be to, vaikų mitybos specialistė Cheorchina Tusaint rekomenduoja motinoms apsilankyti poliklinikoje praėjus septynioms dienoms po vaiko gimimo, paskui po mėnesio, vėliau — kas mėnesį. Į gydytojus turėtų kreiptis, jei kūdikis netenka daug skysčių, smarkiai viduriuoja, karščiuoja.

Nors šie patarimai gali padėti gerinti vaikų mitybą, reikia pažymėti: problema tokia didelė, jog žmonės nepajėgūs išspręsti jos savo jėgomis. Leidinyje Encyclopædia Britannica teigiama: „Vis dėlto svarbiausias uždavinys — aprūpinti visus žmones maistu ir išmokyti maitintis tinkamai — dar neišspręstas.“ Tad ar galime tikėtis, jog „nebyli tragedija“ kada nors pasibaigs?

[Išnaša]

 [Rėmelis 7 puslapyje]

AR JŪSŲ VAIKAS MAITINASI TINKAMAI?

Kaip gydytojai nustato, ar vaikas maitinamas tinkamai? Galima išanalizuoti įvairius simptomus, išklausinėti apie mitybą, siųsti laboratoriniam tyrimui. Vis dėlto dažniausiai jie pasikliauja gana nesudėtingu metodu — išmatuoja vaiko kūną ir rezultatus palygina su standartais. Tai padeda įvertinti mitybos sutrikimo pobūdį ir laipsnį.

Svarbiausieji matavimai — svoris, ūgis bei rankos apimtis. Palyginus svorį ir amžių galima nustatyti išsekimo lygį. Labai išsekęs vaikas būna suliesėjęs. Išsekimas laikomas smarkiu, jei svoris per 40 procentų mažesnis už normą, vidutinišku — jeigu 25—40 ir lengvu — 10—25 procentais. Jei ūgis gerokai mažesnis už normą, vadinasi, išsekimas lėtinis, augimas sutrikęs.

Sunkiausios išsekimo dėl baltymų ir kalorijų stokos formos — marazmas, kvašiorkoras ar abi kartu. Marazmo būklė (progresuojantis sekimas) pasitaiko žindomiems 6—18 mėnesių kūdikiams. Atsiranda pamažu, kai vaikas nuolatos stokoja kalorijų ir maisto medžiagų. Taip atsitinka dėl nepakankamo žindymo ar maitinant gausiai atskiestu motinos pieno pakaitalu. Kūdikis sveria labai mažai, raumenys tokie ploni, kad oda prilimpa prie kaulų, augimas sulėtėja. Veidas atrodo kaip pagyvenusio žmogaus. Vaikas būna irzlus, dažnai verkia.

Terminas „kvašiorkoras“, kilęs iš vieno Afrikos dialekto, reiškia „pašalintas vaikas“. Turima omenyje, kad jis nujunkomas, nes motinos krūtis ima žįsti kitas jos naujagimis. Nors toks vaikas stokoja ir kalorijų, kvašiorkoro priežastis — didžiulis baltymų trūkumas. Dėl to organizme kaupiasi skysčiai, galūnės tinsta, išsipučia pilvas. Kartais net veidas išpampsta kaip burbulas. Odoje atsiranda žaizdelių, pakinta plaukų spalva bei struktūra, kepenys pabrinksta. Tokie vaikai būna apatiški ir liūdni. Taip atsitiko anksčiau minėtam Erikui. Motina žindė jį krūtimi tik mėnesį, o vėliau maitino gausiai atskiestu karvės pienu. Kai sukako trys mėnesiai, Erikas jau valgė daržovių sriubas, gėrė cukrumi saldintą vandenį ir buvo paliktas kaimynės globai.

Trečioji išsekimo dėl baltymų ir kalorijų stokos forma apima tiek marazmo, tiek kvašiorkoro požymius. Jei visos šios būklės nepradedamos gydyti laiku, ligoniui gresia mirtis.

[Rėmelis/iliustracija 8 puslapyje]

MAITINKITE SAVO VAIKĄ TINKAMAI

▪ Labai svarbu pagerinti motinos mitybą. Nėščioms ar žindančioms moterims reikia daugiau kalorijų ir baltymų. Gamintis motinos pienui ypač padeda baltymai. Taigi, jei stokojate maisto, pirmiausia pasirūpinkite nėščiosiomis ir mažais vaikais.

▪ Beveik visada motinos pienas — pats geriausias maistas naujagimiui. Jis itin svarbus pirmomis naujagimio dienomis, nes turi antikūnų, apsaugančių nuo infekcinių ligų. Maždaug keturis pirmuosius gyvenimo mėnesius motinos pienas aprūpina kūdikio organizmą visomis medžiagomis, kurių reikia gerai augti ir vystytis.

▪ Nuo ketvirto iki šešto mėnesio motinos pienas tebėra kūdikio mitybos pagrindas, tačiau galima jau išmėginti ir kitokį maistą. Pamažu pradėkite duoti vaisių ir daržovių tyrelių. Vienu metu duokite valgyti tik vieną naują produktą. Po dviejų ar trijų dienų, kai bus apsipratęs, duokite paragauti kito. Žinoma, kol kūdikis pamėgs naujoves, reikės nemažai kantrybės ir pastangų. Gamindami vaikui atsiminkite, kad svarbu laikytis ypatingos švaros. Kruopščiai plaukite indus ir pačius produktus.

▪ Nuo penkto iki devinto mėnesio kūdikiams dažniausiai nebepakanka piene esančių kalorijų ir baltymų. Nuolatos papildykite racioną. Iš pradžių — kruopų košėmis, daržovių tyrelėmis, o vėliau — mėsa, pieno produktais. Viską pertrinkite, o nuo šešto mėnesio pakanka tik smulkiai supjaustyti. Skaninti druska ar cukrumi nebūtina ir nepatartina.

▪ Aštuonių mėnesių kūdikiui motinos pienas jau nebe pagrindinis valgis, o greičiau papildomas. Jis pradeda valgyti, ką ir suaugusieji. Maistą laikyti reikia labai švariai, susmulkinti, kad būtų lengviau kramtyti. Idealus meniu: vaisiai, daržovės, kruopos, pupos, mėsa ir pieno produktai. * Vaikams ypač reikia produktų, kuriuose gausu vitamino A. Jo yra motinos piene, tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, taip pat oranžiniuose ar geltonuose vaisiuose ir daržovėse, pavyzdžiui, mango, morkose, papajose. Iki trejų metų amžiaus reikia valgyti penkis ar šešis kartus per dieną.

▪ Kiek įmanoma didesnė maisto įvairovė suteiks jūsų kūdikiui reikiamų medžiagų. Motina turėtų stengtis vaiką aprūpinti kokybišku maistu, tačiau neversti jo valgyti, kai sotus, ir nesulaikyti, kai nori daugiau.

[Išnaša]

[Iliustracija]

Specialistų manymu, naujagimį beveik visada geriausia maitinti motinos pienu

[Šaltinio nuoroda]

© Caroline Penn/Panos Pictures

[Iliustracija 7 puslapyje]

Vienoje Butano mokykloje vaikai valgo skrudintus kviečius su daržovėmis

[Šaltinio nuoroda]

FAO photo/WFP Photo: F. Mattioli

[Iliustracija 9 puslapyje]

Jūs galite pagerinti savo vaiko mitybą

[Šaltinio nuoroda]

FAO photo