Jie parodė meilę ištikus nelaimei

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO NIGERIJOJE

LAGOSE (Nigerija) 2002-ųjų sausio 27-oji buvo pavadinta juoduoju sekmadieniu. Sprogimas požeminiame ginklų sandėlyje baisiai sudrebino miestą ir nutvieskė vakaro dangų. Kelias valandas daugiau kaip trijų kilometrų spinduliu „lijo“ artilerijos sviediniais bei nuolaužomis. Mieste kilo panika.

Baimę kurstė dar ir nepagrįsti gandai. Į gatves plūdo siaubo pagautos minios; niekas nesuvokė nei nuo ko, nei kur bėga. Šimtai žmonių, tarp jų daugybė persigandusių vaikų, tamsoje įkrito į kanalo vandenis ir nuskendo. Daug namų, mokyklų ir verslo įstaigų buvo sugriauta arba smarkiai apgadinta; tūkstančiai žmonių liko be pastogės, be darbo. Pirminiais paskaičiavimais, tragedija nusinešė 1000 gyvybių. Po kurio laiko paaiškėjo, jog žuvusiųjų buvo daugiau.

Vėliau iš gyvenamųjų rajonų, įsikūrusių aplink karinę bazę, kurioje įvyko nelaimė, surankiota apie 1350 nesprogusių bombų, raketų bei rankinių granatų. Vienas vyras savo kambaryje rado kažkokį metalinį daiktą. Neatpažinęs, jog tai bomba, įsidėjo į automobilio bagažinę ir nuvežė pareigūnams.

Sužinoję apie įvykį broliai iš Nigerijos Jehovos liudytojų filialo tuojau susisiekė su vienu vyresniųjų Lagose ir paprašė išsiaiškinti 16 ten tarnaujančių keliaujančiųjų prižiūrėtojų, kaip nelaimė palietė 36000 mieste gyvenančių liudytojų. Kartu su nurodymais sudaryti pagalbos komitetą filialas išsiuntė milijoną nairų (maždaug 35000 litų).

 Vienas brolis buvo sunkiai sužeistas šrapneliu. Labai gaila, bet dvi jaunos sesutės žuvo. Nukentėjo dvi Karalystės salės ir 45 šeimų būstai.

Praėjus šešioms dienoms po sprogimo, 2002-ųjų vasario 2-ąją, kitoje miesto dalyje kilo etniniai susirėmimai. Raudonojo Kryžiaus duomenimis, per juos 100 žmonių žuvo, 430 buvo sužeista, 3000 turėjo palikti namus, be to, 50 namų sudeginta. Pagalbos komitetas, rūpinęsis nukentėjusiųjų per „juodąjį sekmadienį“ poreikiais, tuoj pat susisiekė ir su ten gyvenančiais broliais.

Per susirėmimus nežuvo nė vienas liudytojas, nes įvykiams prasidėjus dauguma buvo rajono asamblėjoje. Tačiau nemažai brolių, priklausiusių penkiems tos vietovės susirinkimams, nebeturėjo kur sugrįžti. Jiems pastogę mielai suteikė broliai krikščionys. Vienas liudytojas, gydytojas, su žmona priglaudė 27 tokius asmenis.

Tie Lagose gyvenantys liudytojai, kurie nenukentėjo nei nuo sprogimo, nei per etninius susirėmimus, kilniaširdiškai pagelbėjo maistu, drabužiais ir namų ūkio reikmenimis. Miesto prižiūrėtojas pranešė: „Lagose broliai aukojo daug daugiau, nei reikėjo nukentėjusiesiems.“ Iš filialo teko rašyti susirinkimams, kad daugiau paramos nebereikia. Tris pilnus sunkvežimius likusių daiktų nuvežė į filialo sandėlį.

Susirinkimų vyresnieji aplankė daugybę nukentėjusiųjų, taip pat žuvusiųjų artimuosius. Broliai stengėsi paguosti iš Rašto. Pagalbos komitetas organizavo apgriautų būstų remonto darbus. Patyrusiems žalą per vieną ar kitą nelaimę taip pat skyrė namų ūkio reikmenų, drabužių, maisto produktų, o praradusiems namus padėjo rasti prieglobstį. Iš viso komitetas pasirūpino 90 šeimų bei atskirų asmenų.

Daugelį nukentėjusiųjų sujaudino tokia parama. Vienas liudytojas pagalbos komiteto nariams pasakė: „Kol tik būsiu gyvas, Jehova bus mano ‘prieglauda ir stiprybė’!“ (Psalmyno 46:2, 3 [46:1, 2, Brb])

Aplinkinių neliko nepastebėta, kaip tokiais kritiškais momentais Jehovos liudytojai rūpinasi vienas kitu. Žuvusios liudytojos dėdė jos susirinkimo vyresniesiems pasakė: „Dar sugrįšiu širdingai jums padėkoti ir daugiau išmokti.“ Savo šeimai jis kalbėjo: „Tai, ką mačiau Lagose, tikras stebuklas — net giminaičiai nepadėjo tiek, kiek šie žmonės.“

[Iliustracija 13 puslapyje]

Sunkvežimis su pagalbai skirtais daiktais

[Iliustracija 13 puslapyje]

Kai kurie iš tų, kam buvo suteikta pagalba

[Iliustracija 14 puslapyje]

Šie sutuoktiniai priglaudė 27 asmenis, netekusius namų

[Iliustracija 14 puslapyje]

Liudytojai remontuoja apgriautą namą

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 13 puslapyje]

Viršuje: Sam Olusegun-The Guardian