Stebime pasaulį

Mėgdžiojimo meistrai

Yra žinoma, jog varnėnas geba pamėgdžioti daugiau kaip 40 įvairių paukščių giesmių. Maža to, pastebėta, kad jis atkartoja autobusų, sirenų, grandininių pjūklų, automobilių signalizacijos garsus, avių bliovimą, net arklių prunkštimą. Dabar paukštis į savo repertuarą įtraukė dar vieną naują garsą — mobiliųjų telefonų skambėjimą. Taigi „išgirdęs lauke skambant mobilųjį telefoną, savo nuostabai gali sužinoti, kad jis turi plunksnas, — rašoma žurnale National Geographic. — Kadangi mobiliųjų telefonų daugėja, jų garsus greičiausiai pradės mėgdžioti ir amerikiniai daugiakalbiai strazdai, mainos bei kiti panašūs paukščiai“.

 „Smegenims melas — sunkus darbas“

Pensilvanijos universiteto tyrinėtojai išsiaiškino, kad meluojant smegenims tenka didesnis krūvis, nei sakant tiesą. Dr. Danielas Langlebenas šį reiškinį tyrinėjo pasitelkęs funkcinį branduolinio magnetinio rezonanso introskopijos įrenginį, norėdamas nustatyti, kokios smegenų dalys suaktyvėja meluojant. Kai išgirstame klausimą, smegenys pirmiausia jį apdoroja. „Melagiui instinktyviai iš pradžių į galvą ateina teisingas atsakymas, tik paskui jis sugalvoja ir pasako melą“, — rašoma Meksiko laikraštyje The News. „Smegenyse jokie procesai nevyksta be pastangų, — sako Langlebenas. — Meluoti sudėtingiau, nei sakyti tiesą. Tuomet neuronai labai suaktyvėja.“ Tai parodo ekrane nušvitusios kai kurios smegenų sritys. „Net iškalbingiausio žmogaus smegenims melas — sunkus darbas“, — teigiama laikraštyje.

Pasaulyje daugėja ginklų

Jungtinių Tautų paremto tyrimo Small Arms Survey 2002 duomenimis, visame pasaulyje 2001 metais policijos pajėgos, kariuomenė, maištininkai bei pavieniai asmenys turėjo apie 639 milijonus šaunamųjų ginklų. „Tai bent 16 procentų daugiau, nei suskaičiuota anksčiau“, — teigiama pranešime. Be to, kasmet šaunamųjų ginklų arsenalas padidėja maždaug vienu nuošimčiu — tiek pagaminama naujų. Dabar pistoletus, šautuvus, minosvaidžius bei raketos paleidimo įrenginius gamina bent 1000 įmonių daugiau kaip 98 šalyse. Pasak pranešimo, „[bendra] 2000 metais pagamintų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų vertė... sudarė mažiausiai 7 milijardus JAV dolerių“. 80—90 procentų prekybos tais ginklais yra teisėta; didžioji dauguma jų (59 procentai) priklauso civiliams.

Mirtinas smogas

„Beveik penktadaliui visų nuo plaučių vėžio mirusių miestiečių šią ligą sukėlė mažytės teršalų, dažniausiai automobilių išmetamųjų dujų, dalelės“, — teigiama žurnale New Scientist. Jungtinių Valstijų bei Kanados tyrinėtojai 16 metų stebėjo beveik pusę milijono amerikiečių, atsižvelgdami į jų amžių, lytį, rasę, rūkymo trukmę, mitybą, alkoholio vartojimą ir kenksmingas darbo sąlygas. „Dėmesys buvo kreipiamas į mažesnes nei 2,5 mikrometro skersmens daleles“, — rašoma New Scientist, nes „manoma, kad jos pajėgios nužudyti žmogų įsiskverbdamos giliai į plaučius“. Kaip parodė tyrimas, smogo keliamas pavojus kai kuriuose miestuose „prilygsta ilgalaikiam pasyviam rūkymui“, — sakoma žurnale.

Neregistruoti gimimai

„Kasmet neįregistruojama per 50 milijonų naujagimių — daugiau nei 40 procentų visų gimusių kūdikių“, — praneša Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF). Ir priduria: „39 šalyse nebuvo užregistruota bent 30 procentų visų gimimų, 19-oje — mažiausiai 60 procentų.“ Kokios to pasekmės? Gimimo liudijimo neturintys vaikai teisiškai neegzistuoja ir todėl gali negauti būtino aprūpinimo. „Gimimo registravimas — svarbi žmogaus teisė, garantuojanti visas kitas, pavyzdžiui, teisę į mokslą, sveikatos priežiūrą, ... apsaugą nuo diskriminacijos, prievartos ir išnaudojimo“, — teigia UNICEF. Neįregistravus gimimo sunkumai kyla ne tik vaikams. „Vėliau tokie suaugusieji gali... negauti leidimo tuoktis“, — rašoma pranešime.

Ekologinės nelaimės grėsmė

Kaip skelbiama Kanados laikraštyje The Globe and Mail, mokslininkai paskaičiavo, kad jeigu ir toliau žemės išteklius naudosime tokiu tempu, „laukime ekologinės nelaimės“. Žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences pirmiausia išspausdinto tyrimo duomenimis, 1961 metais „žmonės išnaudojo 70 procentų metinio planetos biologinio produktyvumo pajėgumo. 1999-aisiais — 120 procentų, šiandien — apie 125“. Vadinasi, žemei prireiktų 15 mėnesių „atnaujinti gamtos išteklius“, kuriuos žmonija per metus sunaudoja versdamasi žvejyba, žemės ūkiu, kalnakasyba ir degindama iškastinį kurą. „Padėtis taip greitai blogėja iš dalies dėl to, kad silpsta planetos biologinis pajėgumas, nes dirvožemis kai kur toks nualintas, jog nebegali išauginti javų. Maža to, kadangi daugėja gyventojų, iš gamtos reikalaujama vis daugiau“, — teigiama laikraštyje.

Keičiama bažnyčių paskirtis

„Markas Tvenas 1881-aisiais apsilankęs Monrealyje pareiškė, kad ‘kur tik mestum plytą, išdaužtum bažnyčios langą’. Dabar pataikytum į virtusios kooperatiniu namu bažnyčios langą“, — rašoma Monrealio laikraštyje The Gazette. Nors mieste tebėra apie 600 maldos namų, pasak laikraščio, beveik 100 jų (daugelis katalikų) per artimiausią dešimtmetį gali būti siūlomi parduoti. „Monrealio arkivyskupijos duomenimis, nuo 1960 metų jau uždarytos 25 parapijos.“ Nors katalikų Kanadoje padaugėjo nuo beveik 1,5 milijono 1871 metais iki bemaž 10 milijonų 1971-aisiais, „bažnyčią lankančių žmonių gerokai sumažėjo, ypač Kvebeke“, — teigiama The Gazette. Bernaras Fortanas, planuojantis Monrealio arkivyskupijos kunigų veiklą, pasakė laikraščiui, kad 1970-aisiais bažnyčią šioje provincijoje lankė 75 procentai katalikų, dabar apie 8.

Televizija ir mitybos sutrikimai

„Televizija labai glaudžiai susijusi su jaunų merginų mitybos sutrikimais“, — praneša Londono laikraštis The Independent. Štai Fidžio salyne televizija pasirodė 1995 metais; po kurio laiko vietines paaugles apklausinėjo Harvardo medicinos mokyklos (JAV) daktarė Ana Beker. Ji nustatė, kad televizija „neigiamai paveikė merginų požiūrį į figūrą bei mitybą“. Kaip? Fidžio kultūra nuo seno vertina gerą apetitą bei apkūnumą. Tačiau matydamos lieknas televizijos žvaigždes daugelis moksleivių panoro į jas lygiuotis. Pavyzdžiui, kol nebuvo televizijos, nė viena tyrime dalyvavusi mergina niekada nebandė numesti svorio vėmimu. Deja, po trejų metų tai darė 11,3 procento. Be to, tyrimo duomenimis, 69 procentai moksleivių prisipažino, jog laikosi dietos, o beveik trys ketvirtadaliai skundėsi esančios „per stambios arba per storos“.