Atvirų durų dienos, sujaudinusios daugelį

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO VOKIETIJOJE

„PUIKU! Tai buvo išties nuostabu!“ „Dėkojame už svetingumą ir gražias parodas. Pasijutome labai jaukiai.“ Kas paskatino aibes lankytojų išsakyti tokius žodžius? Atvirų durų dienos Jehovos liudytojų Vokietijos filiale. Tris dienas, nuo penktadienio iki sekmadienio (2002-ųjų gegužės 24—26 d.), buvo galima apsilankyti Zelterso komplekse ir drauge su daugiau nei 1000 ten dirbančių savanorių paminėti Vokietijos filialo šimtąsias metines.

Zelterso apylinkių Jehovos liudytojų susirinkimai uoliai kvietė į renginį. Dvi savaites prieš įvykį buvo išdalinta sutiktiems žmonėms ar palikta namuose per 100000 kvietimų. Be to, apie atvirų durų dienas pranešta per radiją ir skelbimais bei didžiuliais straipsniais laikraščiuose. Pareigūnams ir filialą aprūpinantiems tiekėjams buvo išsiųsti asmeniniai kvietimai. Atsiliepė daugiau nei 7000 žmonių, kurių dauguma nebuvo liudytojai.

Lankytojai apžiūrėjo spaustuvę, knygrišyklą, literatūros paskirstymo skyrių, dirbtuves, skalbyklą, dalį administracinio pastato. Veikė ekspozicijos, pasakojančios, kaip nacių ir komunistų režimo metais Jehovos liudytojai Vokietijoje tvirtai laikėsi Biblijos principų. Daugiau nei 700 eksponatų pateikė Biblijų paroda; jos tikslas — atkreipti dėmesį į Dievo vardo Jehova vartojimą. Persakyti visus padėkos žodžius būtų neįmanoma, štai tik keletas atsiliepimų.

„Visi tokie draugiški. Visur taip švaru, tvarkinga. Čia gyvenantys žmonės ir aplinka puikiai dera. Tikimės parsinešti į savo namus bent dalelę jūsų draugiškumo.“ (Viena pagyvenusi pora.)

„Dėkojame už gardų maistą ir tokį malonų, draugišką rūpinimąsi. Mums nepaprastai patiko, norėtume ateiti dar kartą. Čia žmonės iš tiesų nuostabūs!“ (Grupės iš stiklo technologijos koledžo įrašas svečių knygoje.)

„Širdingai dėkojame už šiltą sutikimą... [Mums] buvo labai įdomu apsilankyti. Norėtume pagirti skalbyklos ir sauso valymo skyrių prižiūrėtojus — dar niekad neteko lankytis tokiose švariose patalpose.“ (Elektroniniu paštu gauta žinutė nuo prekiaujančios dezinfekavimo ir skalbimo įranga kompanijos atstovo.)

Ekskursijoms vadovavusi Eva pasakoja: „Kiekvieną sykį, kai vedžiojau lankytojus po gyvenamuosius kambarius, kas nors pasakydavo: ‘Luktelėkite, kol susidėsime daiktus. Mes keliamės čia gyventi!’“

 Prie vienos neįgalios moters, tyrinėjusios filialo planą, priėjo savanorė ir pasisiūlė padėti. „Nesirūpinkite!“ — atsakė lankytoja, nors apžiūrinėjo patalpas jau penkias valandas sėdėdama elektriniame vežimėlyje. Paprastai moteris gulėdavo, todėl dabar jautė skausmus. Bet ji tarė: „Galiu namuose gulėti, o atvirų durų dienos būna tik vieną sykį!“ Dar pridūrė: „Viskas labai įdomu, tad nenoriu nieko praleisti!“

Kokių penkerių metų Georgui įspūdį padarė rotacinės spausdinimo mašinos. Kai berniuko paklausė, kas patiko labiausiai, jis atsakė: „Popieriaus ritiniai! Viename gale įdeda ritinius, o kitame išlenda laikraščiai. Tai nuostabu!“

Viena liudytoja buvo ypač maloniai nustebinta. Jos vyras neliudytojas, kuris krikščionių sueigoje lankėsi tik sykį, šeštadienį drauge su ja buvo nuvykęs į atvirų durų dienas. Sekmadienį žmona grįžusi iš sueigos rado jį pasirengusį išeiti. „Kas atsitiko?“ — paklausė ji. „Vakar pamatyti viską pritrūko laiko, —  atsakė vyras. — Tad kai tik susiruoši, važiuosim į Zeltersą. Noriu geriau apžiūrėti.“

Biblijų parodoje elegantiška pagyvenusi moteris nedrąsiai paklausė, ar galėtų pasinaudoti telefonu skubiai paskambinti. Vėliau paaiškėjo, kad jos vyras yra knygrišys, restauruojantis senas knygas. Jie dažnai susitinka su grupele knygų mėgėjų, o vienas iš jų — protestantų pastorius — aistringas Biblijų kolekcionierius. Kaip tik jam moteris norėjo žūtbūt paskambinti. Kadangi pastoriaus nerado namie, telefono atsakiklyje paliko štai tokią žinutę: „Jei tik galėsite, šiandien būtinai atvykite čionai. Esu tikra, kad dar nematėte nieko panašaus. Nepraleiskite tokios progos!“

Iš gretimo Limburgo miestelio apsilankė sutuoktinių pora su dukrele. Pirmąsyk jie išgirdo apie Jehovos liudytojus tik gavę kvietimą. Šeima nusprendė apžiūrėti didžiulį Zelterso kompleksą. Vokietijos filialo savanoriai Marlonas ir Laila susipažino su jais ir papasakojo daugiau apie Jehovos liudytojus, filialo veiklą. Sutuoktiniams tai paliko didžiulį įspūdį, todėl paprašė, kad kas nors aplankytų juos ir padėtų studijuoti Bibliją.

„Buvo labai labai puiku ir be galo smagu. Nors apžiūrėjau tik spaustuvę, buvo išties nuostabu. Jūs tiesiog puikūs, draugiški žmonės, užtat man taip patiko.“ (Dvylikametės Stefani įrašas svečių knygoje.)

Moteris iš gretimos gyvenvietės tvirtino: „Privalau kai ką pasakyti. Esu musulmonė, tačiau visada norėjau pamatyti, kas čia vyksta. Jūs tokie malonūs, ramūs. Todėl mes [svetimšaliai] pasijutome laukiami Vokietijoje. Domitės žmonėmis. Tai nuostabu! Rytoj ateisiu dar kartą su savo vyru.“ Svečių knygoje ji rašė: „Buvo puiku. Jaučiuosi lyg rojuje.“

Tarp automobilių stovėjimo aikštelės ir pastatų kursavusio autobuso vairuotojas atsitiktinai nugirdo dviejų keleivių pokalbį. Vienas pasakė kitam: „Koks draugiškumas! Net nenutuokiau, kas čia gaminama. Tik dabar atėjau sužinoti, ką šie žmonės veikia. Atkreipk dėmesį į jų elgesį. Tikriausiai tam įtakos turi jų religinis auklėjimas ir mokymas.“

Nors lankymas jau buvo pasibaigęs prieš dvi valandas, vienas vyras dar vaikštinėjo po kiemą priešais administracinį korpusą. Labai susimąstęs lingavo galva ir vis atsisukdavo į pastatą. Paskui priėjo prie filialo savanorio ir tarė: „Akivaizdu, kad viskas čia padaryta iš meilės. Nesu Jehovos liudytojas, tačiau noriu palinkėti jums Jehovos palaimų.“

Viena liudytoja rašė: „Šiuo trumpu laišku noriu nuoširdžiai padėkoti. Jūs labai pasistengėte, kad atvirų durų dienos būtų kuo malonesnės... Visa tai padėjo įsivaizduoti metą, kai žmonija gyvens vienybėje... Ir, be abejo, buvo pašlovintas mūsų Dievas Jehova“ (Sandra).

[Iliustracija 23 puslapyje]

Dėl pagyvenusių, neįgalių ar šiaip pavargusių lankytojų kursavo traukinukas

[Iliustracija 23 puslapyje]

Demonstruojami praeityje naudoti skelbimo metodai

[Iliustracija 23 puslapyje]

Sveiki atvykę į atvirų durų dienas

[Iliustracija 24 puslapyje]

Savanorė nesudėtingai aiškina technologiją

[Iliustracija 24 puslapyje]

Biblijų paroda