Biblijos požiūris

Kaip turėtume naudotis pasirinkimo laisve?

DIEVAS pirmiesiems žmonėms davė gebėjimą pasirinkti. Adomui pavedė prižiūrėti Edeno sodą. Viena iš pareigų buvo suteikti gyvūnams vardus. (Pradžios 2:15, 19) Bet svarbiausia, Adomas su Ieva galėjo patys spręsti, paklusti Dievui, ar ne. (Pradžios 2:17, 18)

Nuo to laiko žmonės priėmė visokių sprendimų: daugelis jų buvo išmintingi, kiti netinkami, dar kiti visiškai blogi. Kartais neišmintingo pasirinkimo padariniai būna pražūtingi. Tačiau Dievas niekada nepažeidė mūsų teisės rinktis. Jis kaip mylintis tėvas per Bibliją mums siūlosi padėti apsispręsti teisingai. Be to, perspėja apie klaidingų žingsnių padarinius. Biblijoje rašoma, jog pjausime, ką sėjame. (Galatams 6:7)

Sprendimai asmeniniais klausimais

Kai kuriais klausimais Dievas aiškiai išreiškia savo valią duodamas tikslius nurodymus. Tačiau dažniausiai Biblijoje nėra taisyklių, kuriomis reikėtų vadovautis sprendžiant kiekvieną asmeninį reikalą. Joje duodamas bendro pobūdžio patarimas, padedantis žmogui pasirinkti. Atkreipkime  dėmesį, pavyzdžiui, kas sakoma apie pramogas.

Šventajame Rašte Jehova vadinamas „laiminguoju Dievu“. (1 Timotiejui 1:11, NW) Jo Žodyje kalbama apie „laiką juoktis“ ir „laiką šokti“. (Mokytojo 3:1, 4) Iš Biblijos sužinome, jog karalius Dovydas grodavo kitų malonumui. (1 Samuelio 16:16-18, 23) Jėzus dalyvavo vestuvėse ir prisidėjo prie šventės paversdamas vandenį vynu. (Jono 2:1-10)

Tačiau Biblija tinkamai perspėja: „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą.“ (Patarlių 13:20) „Šiurkštus juokavimas“ bei amoralumas įžeidžia Dievą ir gali sugriauti mūsų santykius su juo. (Efeziečiams 5:3-5; Jr) Kai pobūviuose be saiko vartojamas alkoholis, gali kilti didelių nemalonumų. (Patarlių 23:29-35; Izaijo 5:11, 12) Be to, Dievas Jehova nekenčia smurto. (Psalmyno 11:5; Patarlių 3:31)

Šios Rašto eilutės padeda žiūrėti į pramogas taip, kaip į jas žiūri Dievas. Rinkdamiesi pramogą krikščionys stengiasi ją įvertinti Biblijos šviesoje. Aišku, geras ar blogas pasirinkimo pasekmes kiekvienas patirsime pats. (Galatams 6:7-10)

Krikščionys skatinami priimti išmintingus sprendimus laikydamiesi Biblijos principų ir tokiais klausimais kaip apranga, santuoka, tėvystė bei verslo reikalai. Konkrečių nurodymų apie kai kuriuos šių dalykų Rašte nerasime, tačiau jame duoti principai padeda apsispręsti pagal sąžinę. (Romiečiams 2:14, 15) Kaskart ką nors nusprendžiant krikščionims derėtų vadovautis principu: „Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei.“ (1 Korintiečiams 10:31)

Taip pat krikščionims dera laikytis principo „atsidėti saviesiems reikalams“. (1 Tesalonikiečiams 4:11) Dažnai jie gali rinktis iš kelių Dievo valiai neprieštaraujančių variantų. Vadinasi, vieno krikščionies pasirinkimas gali skirtis nuo kitų. Dievui nepatinka, kai jo tarnai teisia vienas kitą. (Jokūbo 4:11, 12) Biblijoje išmintingai patariama: „Tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip... įkyruolis, besikišąs į kitų reikalus.“ (1 Petro 4:15, Brb)

Apsisprendimas tarnauti Dievui

Biblijoje pabrėžiama, kaip išmintinga paklusti Dievui. Tačiau Dievas to daryti žmonių neverčia. Jis tik kviečia tapti jo garbintojais. Pavyzdžiui, Biblijoje rašoma: „Ateikime, pagarbinkime ir pulkime kniūbsti, klaupkimės prieš Viešpatį, mūsų Kūrėją!“ (Psalmyno 95:6)

Taip buvo kviečiamas senovės Izraelis. Daugiau kaip prieš 3500 metų Izraelio tauta stovėjo priešais Sinajaus kalną, o Dievas tuos milijonus žmonių supažindino su tikrąja religija, įkūnyta Mozės įstatyme. Dabar jie turėjo pasirinkti, tarnaus Dievui, ar ne. Ir ką pasirinko? Ogi vieningai patvirtino: „Visa, ką Viešpats pasakė, [„mielai“, Jr] vykdysime ir būsime klusnūs.“ (Išėjimo 24:7, kursyvas mūsų). Garbinti Jehovą jie apsisprendė patys.

Pirmajame amžiuje Jėzus pradėjo skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. (Mato 4:17; 24:14) Jis niekada nieko nevertė prisidėti prie šio darbo, tik maloniai kvietė sakydamas: „Ateik ir sek paskui mane.“ (Morkaus 2:14; 10:21) Daugelis priėmė kvietimą ir pradėjo su juo skelbti. (Luko 10:1-9) Po kurio laiko kai kurie apsisprendė palikti Jėzų. Judas net sumanė jį išduoti. (Jono 6:66; Apaštalų darbų 1:25) Vėliau, vadovaujant apaštalams, dar daugiau žmonių tapo mokiniais irgi ne dėl kalavijo grėsmės, bet laisva valia. Jie buvo „palankiai nusiteikę“ ir „įtikėjo“. (Apaštalų darbų 13:48, NW; 17:34) Mūsų dienomis krikščionys taip pat noriai paklūsta Dievo Žodžiui ir laikosi Jėzaus mokymų.

Aišku, Dievas nori, kad naudotumės savo gebėjimu pasirinkti. Be to, jis vadovauja per Bibliją, kuri padeda priimti išmintingus sprendimus. (Psalmyno 25:12) Prieš žengiant kokį svarbų žingsnį kiekvienam krikščioniui derėtų kruopščiai apsvarstyti Dievo principus. Tik taip galime Dievui ‘šventai, sąmoningai tarnauti’. (Romiečiams 12:1, Brb)